- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1-3334-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49083-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:
1. 2012-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jeigu tai susiję su darbu bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. 2013-02-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę;
2. 2015-03-04 Vilniaus mieto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu D. D. pripažintas recidyvistu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamasis atlikęs bausmę paleistas 2017-02-15;
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. kaltinamas tuo, kad jis 2017-09-22 apie 16.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,93 prom. girtumas), namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo mamos J. D. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. sudavė jai vieną kartą ranka į veido sritį bei suėmęs rankomis ją supurtė ir pastūmė, dėl ko J. D. patyrė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. D. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tuo metu (2017-09-22) gyveno jo mamai priklausančiame gyvenamajame name, kuriame turėjo savo atskirą kambarį. Paaiškino, kad 2017-09-22 dienos metu su pažįstamais vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, t. y. alų, degtinę. Apie 16.00 val. grįžo neblaivus į savo namus. Namuose įvyko žodinis konfliktas su mama J. D. dėl jo alkoholinių gėrimų vartojimo. Šio konflikto metu jis nesusitvardė ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai per kairės pusės skruostą, o po to, suėmęs abiem rankom jai už pečių, ją papurtė ir stipriai pastūmė į kambario kampinę sieną. Po to jis nuėjo į savo kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Paaiškino, kad jis labai gailisi, jog panaudojo fizinį smurtą savo mamos atžvilgiu, esant galimybei norėtų mamos atsiprašyti už savo elgesį (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padarytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu S. S. (S. S.) ir sūnumi D. D. Jos sūnus anksčiau gyveno Danijoje, grįžo ir dabar gyvena pas ją ir du mėnesius kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, o nuo alkoholio tampa labai agresyvus. Prieš ją smurtaudavo ir anksčiau, tačiau ji kentėdavo, o 2017-09-22 nebeiškentė, kai jis pradėjo smurtauti prieš ją ir iškvietė policiją. 2017-09-22 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) jos neblaivus sūnus D. D. konflikto metu sudavė vieną kartą į veido sritį, sugriebęs rankomis ją papurtė ir metė į kambario kampą, ji dėl smūgio ir jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Šitą konfliktą matė jos sugyventinis S. S.. Sugyventinis ją užstojo, dėl to sūnus jam taip pat trenkė, bet sugyventinis fizinio skausmo nepatyrė. Ji po smūgio iškvietė policiją. Veido patinimas praėjo ir ryškių žymių nesimato (b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad jis gyvena su sugyventine J. D. ir jos sūnumi D. D. Pastarasis kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus ir yra labai agresyvus. Puola muštis ir mušti savo mamą. 2017-09-22, apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus D. D. konflikto metu sudavė vieną kartą į veido sritį, sugriebęs rankomis ir papurtęs J. D. metė į kambario kampą. Konfliktas įvyko dėl neaiškių priežasčių. Liudytojas J. D. užstojo, dėl to D. D. jam sudavė į veido sritį, bet jis fizinio skausmo nepatyrė. J. D. iškvietė policiją ir išvežė (b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad 2017-09-22 apie 17.09 val., patruliavimo metu kartu su R. P. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus mušasi. Atvykus į vietą į juos kreipėsi J. D., kuri paaiškino, kad girtas sūnus D. D. vartodamas necenzūrinius žodžius delnu trenkė į žandą, kurį – nepasakė, nes buvo labai susijaudinusi, verkė. Taip pat ji paminėjo, kad sūnus D. D. mušė ir patėvį S. S., bet kur jam sudavė, ji nepaminėjo. Pas J. D. jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, o S. S. liudytojas nematė, su juo bendravo kolega R. P.. Kai jie atvyko, D. D. miegojo lovoje, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. D. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. D. D. paaiškino, kad jis nieko nedarė, išsivirė grikių ir nuėjo miegoti. Name daugiau liudytojų nebuvo (b. l. 21).
J. D. 2017-09-22 pareiškime Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkui be kita ko nurodoma, jog šiandien (2017-09-22) pareiškėjos sūnus D. D., gim. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kėlė konfliktą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, trenkė pareiškėjai iš delno į žandą, pakėlęs numetė į kampą, jos sugyventiniui S. S. trenkė į veidą (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklėje be kita ko nurodoma, jog 2017-09-22 16.54 val. adresu (duomenys neskelbtini) gautas iškvietimas dėl to, kad neblaivus sūnus puola muštis, smurto faktas pasitvirtino (b. l. 7).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto be kita ko nurodoma, jog girtas sūnus D. D. keikėsi necenzūriniais žodžiais, iš delno į žandą trenkė motinai J. D., taip pat puolė muštis su S. S. Smurto artimoje aplinkoje atvejų yra buvę ir anksčiau (b. l. 8-9).
Apžiūros protokole stenografuotas Bendrojo pagalbos centro 2017-09-22 užregistruotas pranešimas, kuriame J. D. kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ją muša sūnus (b. l. 24-25).
D. D. 2017-09-22 17.54 val. buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas (b. l. 27).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamasis D. D. 2017-09-22 apie 16.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai J. D. Pats kaltinamasis pripažino, jog 2017-09-22 apie 16 val. grįžo neblaivus namo. Namuose kilusio žodinio konflikto su mama J. D. metu kaltinamasis vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai per kairės pusės skruostą, o po to, suėmęs abiem rankom jai už pečių, ją papurtė ir stipriai pastūmė į kambario kampinę sieną (b. l. 38). Analogiškas aplinkybes nurodė nukentėjusioji (b. l. 1-2) bei liudytojas S. S. (b. l. 18). Liudytojo M. M. parodymuose pažymima, jog nukentėjusioji atvykusiems nurodė, kad jai sūnus delnu trenkė į žandą, tačiau nenurodė į kurį konkrečiai, nes buvo labai susijaudinusi ir verkė (b. l. 21). Skirtingų asmenų apie tas pačias aplinkybes duodami parodymai sutampa, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Smurtavimo faktą netiesiogiai taip pat patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 7) ir Bendrojo pagalbos centro 2017-09-22 užregistruoto pokalbio stenograma (b. l. 24-25), pagal kuriuos matyti, jog 2017-09-22, apie 16. 50 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo gautas policijos pareigūnų iškvietimas dėl neblaivaus sūnaus smurto prieš motiną. Tai, jog nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, patvirtina liudytojo M. M. parodymai, kad nukentėjusioji atvykus policijos pareigūnams buvo labai susijaudinusi ir verkė (b. l. 21), taigi tokiu būdu parodė jaučiamą fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, jog būtent kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą.
Teismas taip pat pažymi, jog nukentėjusiuoju nuo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti tik artimas giminaitis ar šeimos narys. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo motina.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes teismas konstatuoja, jog kaltinamasis D. D. yra pripažįstamas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. D. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 75-76).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nedirba (b. l. 67), registruotas Darbo biržoje (b. l. 68), dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 72, 73). Kaltinamasis anksčiau yra teistas (b. l. 64-65, 69-70). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 27; BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat pažymi, jog nors kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nurodo labai besigailintis savo elgesio (b. l. 38), teismas nelaiko to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tam, kad ši aplinkybė būtų pripažįstama lengvinančia kaltinamojo atsakomybę, gailėjimasis turi būti nuoširdus. Kaltinamasis už fizinio skausmo sukėlimą motinai J. D. jau yra nuteistas 2015-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Tai rodo, jog kaltinamasis per gana ilgą laikotarpį nuo nuosprendžio iki naujos nusikalstamos veikos padarymo (apie 2,5 metų) nepadarė jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio, jį pakartojo ir todėl gailėjimasis dėl pakartotinio smurtavimo prieš tą patį asmenį nelaikytinas nuoširdžiu. Kadangi gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu, jis taip pat negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas atskirai pažymi, jog ši nusikalstama veika taip pat padaryta neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymus pasiūlė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo 1 metams ir 3 mėnesiams bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta bei vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina griežtesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė. Kartu su šia bausme teismas nustato įpareigojimą kaltinamajam per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei, atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą (b. l. 74), gydytis nuo alkoholizmo.
Kaltinamasis D. D. prisipažino kaltu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2017-09-22 17.10 val. (b. l. 26) iki 2017-09-24 14.23 val. (b. l. 39) išbūtas laikas (2 paros), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Teismas taip pat sutinka su prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje. Teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo motiną, todėl dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje gali turėti teigiamą poveikį jo elgesiui ateityje. Teismas nustato, jog kaltinamasis turi išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-48) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigoti per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigoti kaltinamąjį per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017-09-22 17.10 val. iki 2017-09-24 14.23 val. išbūtą laiką (2 paras), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu įpareigoti kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti D. D., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.