- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-547-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- B. M.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant atsakovui S. G., jo atstovui adv. Jaroslav Los, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui S. G., byloje dalyvaujanti institucija Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b. l. 2-3) prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 d., iki vaiko pilnametystės bei 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad po metų pažinties su atsakovu gimė sūnus K. Atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tačiau išlaikymo jam neteikė ir neteikia iki šiol, išskyrus tai, kad yra jam nupirkęs dviratį. Ieškovės materialinė padėtis sunki, tą patvirtina pažymą apie pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Priteisė iš atsakovo S. G. K. M. po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 d., iki sūnaus K. pilnametystės ir 3000 litų išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad šalys susipažino 1993 metais bei intymiai bendravo. 1994-02-18 ieškovei gimė sūnus K., kurio tėvas yra atsakovas. Vykti DNR ekspertizės atlikimui atsakovas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad 2004 metais, nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo pagal B. M. ieškinį, jau buvo paskirta DNR ekspertizė, atsakovas tuo metu sutiko su ekspertizės paskyrimu ir nuvyko į Vilnių ekspertizės atlikimui, tačiau ieškovė pas ekspertus neatvyko. Nustatyta, kad 2003-12-16 B. M. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Buvo iškelta civilinė byla Nr. N2-1079-l-2003 ir ieškinys šioje byloje paliktas nenagrinėtas. Nagrinėjant minimą civilinę bylą, iš tiesų buvo paskirta DNR ekspertizė, tačiau ji neatlikta, nes nei B. M., nei S. G. į DNR laboratoriją ekspertizės atlikimui neatvyko, (c. b. Nr. N2-1079-1-2003, b. l. 25). Taigi atsakovo S. G. aiškinimas, jog jis tą kartą nuvyko į Vilnių ekspertizės atlikimui neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas atsakovo S. G. atsisakymą vykti ekspertizės atlikimui vertina kaip tėvystės įrodymą. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovas maždaug 2003 metais K. M. padovanojo dviratį, magnetofoną ir laikrodį (šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas). Teismas tai taip pat vertina kaip atsakovo tėvystės įrodymą. Teismas prašoma ieškovės išlaikymo dydį sumažino iki 300 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo pensijinį amžių, sveikatos būklę, jog gaunamos pajamos per mėnesį – 864 Lt., t tai, kad ieškovė tuo metu niekur nedirbo, socialiai remtina bei mėnesinės pajamos – 600 Lt. Teismas nutarė išlaikymo įsiskolinimą išieškoti tik už vienerius metus, viso 3000 Lt, kadangi nustatyta, kad atsakovas ligotas, pensijinio amžiaus, jo gaunamos pajamos per mėnesį nedidelės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti 2008-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai, kaip tėvystės įrodymą laikė tai, kad jis atsisakė vykti atlikti DNR ekspertizę, nes tokia ekspertizė nebuvo paskirta, nebuvo išaiškinta, kad toks atsisakymas patvirtina tėvystė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2003-12-06 ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo, tačiau teismui paskyrus DNR ekspertizę ieškovė nenuvyko. Teismas konstatavo, kad atsakovas taip pat nenuvyko, nors atsakovas nurodo, kad buvo nuvykęs ir tą gali patvirtinti atsakovo samdytas vairuotojas V. B. bei kartu važiavęs atsakovui nepažįstamas asmuo. Apeliantas pripažįsta, kad turėjo lytinių santykių su ieškove, tačiau ne tuo metu, kaip nurodo ieškovė. Teismas šių aplinkybių netyrė, o rėmėsi vien tik ieškovės parodymais. Ieškovė iš anksto ruošėsi kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, todėl rinko įrodymus, dviratį atsakovas pirko ieškovės paprašytas, už kurį ieškovė turėjo atiduoti pinigus, tačiau teismas nepagrįstai, šį faktą įvertino kaip tėvystės įrodymą. Be to, ieškovė 2003 metais pripažino atsakovui, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad ir toliau gautų pašalpas, ir kadangi ji nežinanti kur yra jos sūnaus tėvas, nusprendė vaiko tėvu pripažinti atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 263 str. 1 d., nurodoma, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti pagrįstas įstatymu, nurodant jo normą. Jeigu priimto teismo sprendimo teisiniai argumentai neaiškūs, kuriais remdamasis teismas išsprendė bylą, nurodytos teisės normos sprendime, neišdėstyti teisiniai ir faktiniai teismo sprendimo argumentai, tokio priimto teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla bylą pagal B. M. ieškinį atsakovui S. G. ir institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies,t. y nustatyta, kad S. G.,a.k(duomenys neskelbtini) yra B. M.,a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus K. M.,a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteista iš S. G.,a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymas sūnui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25-os dienos tiesiogiai vaiko motinai B. M.,a.k(duomenys neskelbtini) iki Kastyčio pilnametystės. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Priteista iš S. G.,a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas sūnui K. M.,gim.(duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-10-01 sumoje 3000 Lt (12x250 Lt).
Likusiose dalyse ieškinys atmestas.
Priteista iš S. G.,a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 698 Lt bylinėjimosi išlaidų ( b. l. 34-36 ).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jo neatstovavo advokatas, todėl jis nevisiškai suvokė savo procesines teises ir jomis nepasinaudojo. Gi ieškovę advokatas atstovavo. Įstatymas numato, kad tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, jog šalis arba tretysis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba ( nesugebės ) tinkamai ginti savo teisių , jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese , ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą ( CPK 161 str. 1 d. ). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovui to nebuvo pasiūlyta, nėra jokių duomenų, kad jis nepageidavo advokato. Pats atsakovas yra jau senatvės pensininkas, teisinio išsilavinimo neturi, gi ieškovę advokatas atstovavo. Todėl kolegija pripažįsta, kad atsakovas galėjo nepilnai suvokti savo procesines teises ir jomis tinkamai pasinaudoti.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatydamas tėvystę rėmėsi tuo, kad atsakovas atsisakė vykti atlikti DNR ekspertizę. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad „ jis nesutinka , jog yra vaiko tėvas. Nesutinka vykti ir DNR ekspertizei, nes kartą jau buvo nuvykęs „ ( b. l. 31 ) . Todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo S. G. atsisakymą vykti ekspertizės atlikimui vertino kaip atsakovo tėvystės įrodymą ( b. l. 35 ). Tačiau niekur nėra užfiksuota, kad atsakovui būtų buvę išaiškintos tokio atsisakymo vykti ekspertizės atlikimui pasekmės.
Be to, 2008-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu ne tik buvo nustatyta , kad atsakovas S. G. yra ieškovės B. M. sūnaus K. M. tėvas, bet ir iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas ( apeliantas ) savo apeliaciniame skunde sprendimo dalies dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo neskundė. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje apelianto atstovas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino visas bylai turinčias aplinkybes ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Kaip matyti, nagrinėjama byla yra priskirta prie šeimos bylų kategorijos. Įstatymas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes , turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu ( LR CPK 376 str. 2 d. ).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokie yra vaiko poreikiai, kokio išlaikymo dydžio sumą kiekvieną mėnesį jam skiria ieškovė, kokios jos pajamos ir išlaidos, kokio išlaikymo dydį galėtų skirti atsakovas, kokios jo pajamos ir išlaidos.
Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodoma byloje padarytų teismo išvadų pagrindimas, teisiniai sprendimo motyvai.
Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau nurodytas įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas teismo sprendimą neatskleidė visos bylos esmės. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla .
Apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų negali.
Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ( LR CPK 327 str. 1 dalies 2 punktas, CPK 329 str. 1 dalis ) .
Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai turi būti pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.