- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1-869-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00187-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Civilinis ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
1) 2004-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 3 (trimis) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant nemokamai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui, įskaitant į bausmę 1 dieną sulaikymo nuo 2004-12-09 iki 2004-12-10, t.y. šešias viešųjų darbų valandas. 2005 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į 19 parų arešto, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. 2013-01-17 apie 20.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,41 promilės) bute adresu Vilniuje (duomenys neskelbtini) iš I. B. rankinės išėmė 250 litų ir norėjo iš buto pasišalinti, I. B. užrakinus iš vidaus duris ir pareikalavus grąžinti pinigus jis, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą ir su juo pasišalinti, I. B. ne mažiau, kaip du kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, I. B. pabėgus į vaikų kambarį, P. S. iš pykčio paimtu virtuvėje peiliu perpjovė interneto bei kabelinės televizijos laidus, tuo padarydamas 210 litų žalą, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą padarydamas I. B. bendrą 460 litų turtinę žalą.
Be to P. S. 2013-02-01 apie 21.30 val. bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iš I. B. rankinėje buvusios piniginės pavogė 200 litų, padarydamas jai 200 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis P. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2013-01-17 atėjo į I. B. butą būdamas išgėręs. Dėl girtumo ne viską gerai prisimena. Pripažįsta, kad I. B. sudavė kaltinime nurodytus smūgius, kadangi ši nenorėjo jo išleisti iš buto, jiedu susibarė, tačiau jos pinigų jis nevogė. Kaip tik atvirkščiai, jis buvo atnešęs jai pinigų, nes ji nuolat skųsdavosi, kad jis nepadedąs išlaikyti jų bendrų vaikų. Pripažįsta, kad būdamas supykęs, nupjovė bute laidus. Nupjovė juos peiliu, paimtu iš virtuvės. Dėl 2013-02-01 d. įvykio paaiškino, kad pripažįsta, jog atėjęs į I. B. butą paėmė iš jos piniginės pinigus, tačiau dvigubai mažesnę sumą, nei nurodo nukentėjusioji. Ne 200 litų, o tik 100 litų kupiūrą. Smulkesnių pinigų piniginėje nebuvo. Iš karto su šiais pinigais nuėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės jį ir surado T. B., kuris atėjęs pareikalavo grąžinti motinos pinigus, todėl grąžinęs šiam likusius 85 litus. Sutinka atlyginti I. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius.
Nukentėjusioj I. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2013-01-17 apie 20:00 val. į jos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atėjo jos dviejų vaikų – I. B. ir L. B. – tėvas P. S., kuris buvo neblaivus. Durys buvo neužrakintos, todėl jis lengvai pateko į butą. Prašė P. S. išeiti, tačiau šis pareiškė, kad pasiliks. Kol nukentėjusioji trumpam nuėjo į virtuvę, P. S. iš jos rankinės, padėtos prieškambaryje, pavogė 250 litų. Grįžusi iš virtuvės pastebėjo, kad rankinė padėta kitaip, nei visada ją padeda pati nukentėjusioji, kilo įtarimas ir patikrinusi pamatė, kad iš rankinės dingo paskutiniai šeimos pragyvenimo pinigai – minėti 250 litų. Pradėjo bute tebesančio P. S. prašyti grąžinti pinigus, tačiau šis pareiškė, kad nieko negrąžins, rodė jai špygas, keikėsi. Tuomet ji užrakino duris ir iškvietė policiją. Pasakė P. S., kad ji iškvietė policiją ir vėl paprašė grąžinti pinigus, tuomet šis pabandė išeiti iš buto. Pamatęs, kad durys užrakintos, pribėgo prie nukentėjusios ir ėmė ją mušti. Prieš tai norėdamas atdaryti duris, iš tamsaus kambariuko paėmė plaktuką, su tuo plaktuku ėmė ją vaikyti, po to užsimojo. Kadangi ji užsidengė galvą, nematė, kuo jis ją mušė. Mano, kad kumščiais. Kai ji nubėgo slėptis į vaikų kambarį, jis bėgiojo su plaktuku po butą, nubėgo į virtuvę, griebė peilį , nupjaustė laidus, o tada vėl ėmė reikalauti jį išleisti. Jai atsisakius išleisti, kol negrąžins pinigų, ėmė daužyti duris plaktuku. Tuomet atvažiavo policija. Policija ją nuvežė pas medikus. Butas yra tik jos, su P. S. niekada nebuvo susituokusi ir butas jam nepriklauso. Jis tik lankydavosi bute. 2013-02-01 apie 21.30 val. ji nusiuntė savo sūnų L. B. į parduotuvę. Po kokių 20-30 minučių sūnus grįžo su P. S.. Sūnus paaiškino, kad P. S. jį susitiko prie parduotuvės, paėmė iš jo krepšį su maistu ir parlydėjo iki pat namų. Ji buvo priversta įsileisti P. S., kadangi jai į butą reikėjo įleisti sūnų, o P. S. tuo pasinaudojo įeiti į butą. Bute jis paėmė jos rankinuką, padėtą kambary prie sofos, pavogė iš jo 200 litų ir su jais pabėgo. Jai kilo įtarimas, kodėl P. S. taip greitai pasišalino iš buto, nes paprastai jis reikalauja leisti pasilikti. Tuomet patikrino rankinuką ir piniginę, bei pamatė, kad ši tuščia. Nukentėjusioji paprašė sūnaus T. B. pasivyti Pavelą ir pamėginti atgauti pinigus, kadangi Pavel pasiimdamas pinigus juos paliko be pragyvenimo lėšų. Tomas surado jį prie naktinės parduotuvės, šis grąžino Tomui 85 litus.
Bylos nagrinėjimo metu LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka buvo pagarsinti nepilnamečio liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama I. B., seserimi Izabele ir broliu Luku. Jo tėvas P. S. kartu su jais pastoviai negyvena, jis ateina 2 kartus į savaitę ir lieka nakvoti, tėvas vartoja alkoholinius gėrimus. 2013 sausio mėnesį, tikslios datos jis neatsimena, būdamas savo kambaryje, girdėjo, kaip mama su tėvu barasi. Jis nematė, kaip tėvas muša mamą, mama pati pasakė, kad ją sumušė tėvas, jis tada buvo girtas. Kaip tėvas supjaustė interneto laidus, jis taip pat nematė, bet jis pats suprato, kad kabelis sugadintas, kadangi neveikė televizorius, tačiau kas tai padarė - jis nežino. 2013 vasario mėnesį, tiksliai datos neatsimena, mama liepė jam nueiti pas tėvą į naktinę parduotuvę, p/c „NORFA“, Justiniškėse. Mama pasakė, kad tėvas iš jos pavogė 180 litų ir liepė jam pasiimti tuos pinigus iš tėvo. Jis nuėjo pas tėvą, kuris gėrė naktinėje parduotuvėje prie p/c „ NORFA“, Justiniškėse. Tėvo paprašė, kad jis atiduotų jam mamos pinigus, tėvas jam atidavė 85 litus, kuriuos jis nunešė ir atidavė savo motinai. Dar tėvas kalbėjo su motina iš jo mobilaus ryšio telefono, kalbėjo kažką apie pinigus, tiksliai negirdėjo apie ką. Kaip ir kada tėvas pavogė iš jo motinos pinigus, jis nematė. Nei jo, nei sesers, nei brolio tėvas nemušė (b.l. 60). T. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Bylos nagrinėjimo metu LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka buvo pagarsinti nepilnametės liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji gyvena savo mamos I. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena kartu su mama I. B., broliais Tomu ir L. B.. Jos tėvas P. S. kartu negyvena, tiesiog kartais užeina į svečius. Jos tėvas vartoja alkoholį. 2013 sausio mėnesį, tikslios datos jau neatsimena, tėvas vakare atėjo girtas. Ką tiksliai darė tėvas, ji nematė, tik girdėjo šauksmus iš kito kambario. Kiek ji suprato, mama su tėvu barėsi, šaukė vienas ant kito. Tada tėvas užėjo į jų kambarį ir pradėjo jos reikalauti, kad ji jam atiduotų raktus nuo buto. Ji kambaryje buvo su savo broliais Luku ir Tomu. Iš paskos tėvo atėjo mama, mama sakė tėvui, kad jis liautųsi. Tada ji matė, kaip tėvas vieną kartą mamai kumščiu trenkė į galvą. Tada tėvas su mama išėjo į kitą kambarį. Dar ji girdėjo šauksmus, tačiau kas vyko kitame kambaryje - ji nematė. Vėliau jai mama pasakė, kad tėvas ne tik ją sumušė, bet ir pavogė iš mamos pinigus. Kiek pinigų tiksliai tėvas pavogė, mama nesakė. Nei jos, nei brolių tėvas niekada nemušė (b.l. 24-25). I. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2013-01-17 Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulio T. U. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2013-01-17 apie 20:10 val. gavus I. B. pranešimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur buvo rasta I. B., kuri buvo išsigandusi, verkė, akivaizdžiai matėsi sumuša galva, I. B. pareiškė, kad prieš ją smurtavo P. S., jai buvo plaktuku suduota į galvą, taip pat kumščiu mušta į galvą, veidą, ir juosmens dalį, smurtu įtariamas P. S. buvo išgėręs ir vietoje nieko paaiškinti negalėjo (b.l. 13-14).
2013-05-15 VTMT prie LR TM, Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms dr. Romas Raudys ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.17-1-00187-13, atlikęs I. B. asmens sveikatos istorijos apžiūrą, pateikė išvadą, kad I. B. nustatyta kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir kairėje kaktos pusėje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2013-01-17 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 33).
2013-01-18 įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad buto adresu Justiniškių gt. 26-32, Vilnius, lauko durų vyriai išlaužti, tik įėjus į butą prie durų matyti nupjauti telekomunikacijų laidai, virtuvės kriauklėje rastas peilis juoda plastikine rankena (b.l. 16).
2013-03-12 daiktų apžiūros protokole aprašyti plaktukas ir peilis, paimti 2013-01-18 įvykio vietos apžiūros metu (b.l. 17-19).
2013-01-17 d. 21:27 val. P. S. buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas (b.l. 64).
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2013-01-17 pagrobė svetimą turtą – iš rankinuko ištraukė I. B. priklausančius 250 Lt. Teismas tikslina pagrobtų pinigų sumą, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji visų savo apklausų ir akistatos metu nurodė, kad 2013-01-17 iš jos buvo pagrobta 250 Lt suma, šių parodymų niekada nekeitė, šią sumą įtraukė į pareikštą civilinį ieškinį, tokiai sumai buvo pareikšti pirminiai įtarimai P. S.. Kaltinime padaryta techninė klaida, vietoj 250 Lt įrašant 200 Lt, nes bendra I. B. dėl pagrobto ir sugadinto turto padaryta turtinė žala kaltinime nurodyta teisingai – 460 Lt. Nors kaltinamasis ginčijo pinigų pagrobimo aplinkybę, pripažindamas, kad 2013-01-17 konflikto su nukentėjusiąja metu vartojo prieš ją fizinį smurtą bei supjaustė laidus bute, bet jokių jos pinigų neėmė, tačiau nukentėjusiosios parodymai, kad P. S. iš jos rankinuko pavogė 250 Lt, buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Nukentėjusioji I. B. nuosekliai aiškino, kad konfliktas tarp jų ir smurto protrūkis kilo būtent dėl pinigų vagystės, kai ji paprašė grąžinti pinigus ir nesutiko išleisti P. S. iš buto, kol šis negrąžins pinigų, informuodama, kad yra iškviesta policija. Nukentėjusiosios dukra I. B. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad konflikto tarp jos tėvų metu, įbėgęs į jos butą tėvas reikalavo jos duoti jam buto raktus, sudavė paskui jį atėjusiai motinai kumščiu į galvą. Taip pat liudytoja patvirtino, kad motina jai minėjo, kad tą dieną tėvas ją ne tik sumušė, bet ir pavogė jos pinigus. Tuo tarpu P. S. teigdamas, kad jis sumušė nukentėjusiąją, nes jį tiesiog suerzinusios užrakintos buto durys ir nukentėjusiosios nesutikimas jų atrakinti, negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl nukentėjusioji nesutiko jo išleisti iš buto 2013-01-17 d. vakarą. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją faktas (smūgių kumščiu jai į galvą sudavimas) patvirtintas tiek kaltinamojo prisipažinimu, tiek nukentėjusiosios bei liudytojos I. B. parodymais, tiek tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto turiniu, tiek teismo medicinos specialisto išvada. Vieną kumščiu į galvą suduotą motinai smūgį patvirtino mačiusi nukentėjusiosios ir kaltinamojo dukra I. B.. Du sumušimai nukentėjusiosios veide užfiksuoti tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fiksavusio pareigūno. I. B. asmens sveikatos istorijoje užfiksuota kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir kairėje kaktos pusėje, galvos smegenų sukrėtimas. Nors pinigus P. S. pagrobė nenaudodamas fizinio smurto, tačiau vėliau fizinis smurtas buvo panaudotas, siekiant nedelsiant pasišalinti iš buto su pagrobtais pinigais, t.y. išlaikyti pagrobtą turtą, tokiu būdu pinigų vagystė perėjo į plėšimą. Kai turtas užvaldomas vagystės būdu, tačiau vėliau kaltininkas, siekdamas išlaikyti paimtą turtą, panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusį asmenį, jo veika kvalifikuojama kaip plėšimas. P. S. veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Jį sulaikius pagrobta pinigų suma pas jį rasta nebuvo, tačiau nukentėjusioji konflikto metu informavo P. S., kad dėl jo veiksmų yra iškviesta policija, nuo policijos iškvietimo 19:50 val. iki patrulių atvykimo 20:34 val. (b.l.15) praėjo daugiau nei pusvalandis, iki to laiko P. S. suvokęs, kad iš buto išeiti nepavyks, turėjo galimybę išmesti ar paslėpti pagrobtus pinigus, nes pagal nukentėjusiosios parodymus jis bėgiojo po butą, kažko buvo išbėgęs į balkoną, vėliau buvo vežamas į policijos komisariatą. Nukentėjusiajai I. B. kaltinamojo smurtiniais veiksmais padaryti sveikatos sutrikdymai įvertinti kaip nežymūs, todėl šie kaltinamojo veiksmai kaip atskira nusikalstama veika nekvalifikuojama.
P. S. neneigė, kad jis 2013-01-17 perpjovė laidus nukentėjusiosios bute. Ši faktinė aplinkybė buvo užfiksuota 2013-01-17 įvykio vietos apžiūros protokole, ją patvirtino nukentėjusioji, kuri šiais kaltinamojo veiksmais jai padarytą turtinę žalą įvertino 210 Lt. P. S. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 187 str. 3 d. - kaip tyčinis nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.
Kaltinamasis P. S. pripažino, kad 2013-02-01 iš nukentėjusiosios I. B. rankinės pagrobė pinigus ir su jais pasišalino iš buto, tačiau ginčijo pagrobtų pinigų sumą, teigdamas, kad jis pagrobė tik 100 Lt kupiūrą. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia tiek nukentėjusiosios nuoseklūs nuo tyrimo pradžios parodymai, kad iš jos buvo pavogta 200 Lt suma, tiek nepilnamečio liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad motina 2013-02-01 jį nusiuntė ieškoti tėvo prašydama iš jo atsiimti 180 Lt sumą. Nukentėjusioji I. B. tyrimo metu teigė, kad ji gerai žinanti, kiek piniginėje buvo pinigų, kadangi prieš pat vagystę nusiuntė savo sūnų Luką į parduotuvę pirkti maisto produktų ir žiūrėjo piniginės turinį, o sūnus netrukus iš parduotuvės grįžo su savo tėvu P. S., kuris ir pavogė piniginėje likusius pinigus. Kaltinamojo P. S. nusikalstami veiksmai 2013-02-01 d. epizode ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip kvalifikuota vagystė – pagal LR BK 178 str. 2 d. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad vagystė buvo padaryta slaptai, paties pinigų išėmimo fakto nukentėjusioji nematė, piniginę patikrino tik kilus įtarimui dėl itin skubaus P. S. pasišalinimo iš buto, nors jis paprastai reikalaudavo leisti likti bute, ir tik tuomet pasigedo joje buvusios 200 litų kupiūros. Taip pat ji pripažino, kad pati įsileido P. S. į butą, todėl jo veikoje nėra įsibrovimo į butą požymio. Nors turtas buvo pagrobtas iš nukentėjusiosios rankinės, tačiau kaltininko veikos kvalifikavimui kaip kišenvagystei būtina trijų požymių visuma: svetimo turto pagrobimas, pagrobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio bei veikos padarymas viešoje vietoje. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmuose nėra vagystės viešoje vietoje požymio, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nesikeičia, todėl P. S. veika perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą - paprastąją vagystę (LR BK 178 str. 1 d.). Tiek nukentėjusioji I. B. parodė, tiek kaltinamasis P. S. pripažino, kad nors juos sieja bendri vaikai, jis su nukentėjusiąja kartu negyvena, bendro ūkio neveda, liudytojas T. B. taip pat nurodė, kad P. S. su jais nuolat negyvena, tik lanko, todėl darytina išvada, kad abiem atvejais paimdamas pinigus iš nukentėjusiosios rankinuko jis suvokė, kad tai nėra bendras jų turtas, savo veiksmais jis daro turtinę žalą nukentėjusiajai ir atlieka neteisėtus veiksmus, tačiau norėjo taip veikti, t.y. nukentėjusiajai priklausančius pinigus grobė veikdamas tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad P. S. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas: apysunkį ir nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str. 3 d., 4 d., 12 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors 2013-01-17 d. plėšimą P. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad jis nusikalstamas veikas padarė vedamas savanaudiškų motyvų, o ne dėl girtumo. Panašiai jis veikė ir 2013-02-01 d. epizode būdamas blaivus: nematant nukentėjusiajai pagrobė iš jos rankinuko pinigus ir su jais pasišalino iš buto. Todėl teismas nepripažįsta kaltinamojo girtumo sunkinančia kaltinamojo atsakomybe aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: P. S. anksčiau teistas vieną kartą, bausmė atlikta, teistumas išnykęs. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, nuo 2013-02-07 jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (b.l. 116), tačiau teismo psichiatrės ir priklausomybės ligų ekspertės nuomone skirti kaltinamajam psichinę ekspertizę netikslinga (b.l. 119). Atsižvelgiant į LR BK 56 str. 1 d. nuostatas P. S. už LR BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. numatytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Už baudžiamąjį nusižengimą skirtinas areštas. Bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė esant išnykusiam teistumui, atsiprašė nukentėjusiosios, sutinka jai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti žalą, į pačios nukentėjusiosios prašymą neskirti jos vaikų tėvui realaus laisvės atėmimo bei pageidavimą, kad būtų realiai atlyginta jai padaryta turtinė žala, kurį kaltinamasis galėtų įgyvendinti būdamas paliktas laisvėje, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir P. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas (LR BK 75 str. 1 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. pareiškė 575 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad iš jos rankinuko 2013-01-17 buvo pavogta 250 Lt suma, kuri buvo negrąžinta. 2013-02-01 iš jos rankinuko buvo pavogta 200 Lt suma, tačiau 85 Lt iš šios sumos P. S. nukentėjusiajai grąžino, realiai ji patyrė tik 115 Lt turtinę žalą. 2013-03-12 apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad supjaustytų laidų sutvarkymas jai kainavo 210 Lt. Bendra P. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos suma sudaro 575 Lt. Ši suma priteistina iš kaltinamojo P. S..
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 151,84 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos gydant nukentėjusiąją, atlyginimo. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b.l. 42) matyti, jog I. B. buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurių kaina 151,84 Lt. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su 2013-01-17 P. S. nusikalstamos veikos metu jos patirtais sužalojimais, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-
NUSPRENDĖ:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
P. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 40 parų arešto bausme.
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus jo veiką iš LR BK 178 straipsnio 2 dalies, ir nuteisti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. pagrindu šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę P. S. nustatyti 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam P. S. atidėti 1 metams 6 mėnesiams.
Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
3) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.
LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. pagrindu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-01-17 d. 21:20 val. iki 2013-01-18 16:30 val. (vieną parą).
Kol įsiteisėjęs teismo nuosprendis bus pradėtas vykdyti, kardomąją priemonę P. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pateikus vykdyti, šias kardomąsias priemones panaikinti.
Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 151,84 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš P. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 151,84 Lt.
Tenkinti nukentėjusiosios I. B. pareikštą 575 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš P. S. I. B. naudai priteisti 575 Lt.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui: peilį ir plaktuką, saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas Nr. 044389), grąžinti jų savininkei I. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.