- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1155-314/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00912-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.5.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.5.2Sprendimo už akių turinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance” ieškinį atsakovui V. P. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „4finance” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 744,12 Eur skolą, kurią sudaro 284,41 Eur negrąžinta paskolos suma ir 459,71 Eur palūkanų suma bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių 2012 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9907875001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 72,41 Eur kreditą. Atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 2.10 punktu, 2012 m. gruodžio 19 d. ieškovei pateikė prašymą papildomai 28,96 Eur kredito sumai, 2012 m. gruodžio 22 d. papildomai 28,96 Eur kredito sumai ir 2012 m. gruodžio 26 d. papildomai 159,29 Eur kredito sumai. Ieškovė vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pervedė atsakovui V. P. suteiktą kreditą ir papildomas kredito sumas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir papildomas kredito sumas iki 2015 m. vasario 19 d., tačiau pažeidė Sutarties sąlygas ir kredito bei papildomų kredito sumų nustatytu terminu ieškovei negrąžino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.63 str., 6.205 str.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Atsakovas sutartinės prievolės nevykdė, laiku kredito negrąžino, todėl iš jo ieškovės naudai priteistina 284,41 Eur bendra negrąžinta paskolos suma (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.870-6.874 str.).
Atsakovui negrąžinus kredito, ieškovė paskaičiavo 459,71 Eur palūkanas, kurias sudaro 55,74 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino bei 403,97 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino ir prašo jas priteisti iš atsakovo. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktą, už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Ieškovė paskaičiavo 55,74 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės nevykdė, laiku kredito ir papildomų kredito sumų negrąžino, todėl iš jo ieškovės naudai priteistina 55,74 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 403,97 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino. Atsižvelgiant į ieškinio argumentus dėl palūkanų paskirties (ieškovė traktuoja kaip minimalius nuostolius; remiasi sutarties 7.1. punktu, numatančiu atsakomybę už kredito (ir/ar palūkanų) mokėjimo termino praleidimą ir pan.), darytina išvada, jog reikalavimas pareikštas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalo juos įrodyti (CK 6.258 str., 6.261 str., CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas, sutarties šalių elgesį prievolės vykdymo metu ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos, įvertinant sutarties atitiktį sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams bei siekiant, kad nebūtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.) (LAT 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1, Teismų praktika Nr. 33).
Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į pagrindinės skolos ir palūkanų santykį, bendrą kredito kainos metinę palūkanų normą, skaičiavimo laikotarpį, į tai, kad byloje nėra ieškovės patirtų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų (ieškovės nurodomas bendras sudaromų vartojimo sutarčių skaičius ar suteikiamų kreditų suma nepagrindžia ieškovės patirtų nuostolių) (CPK 178 str.), į šalių elgesį prievolės egzistavimo metu (atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiką, o ieškovė dėl skolos išieškojimo ilgai į teismą nesikreipė, nėra duomenų, kad būtų siuntusi atsakovui įspėjimus, raginimus dėl skolos grąžinimo, nors ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovo neįvykdytos prievolės negalėjo perskolinti negrąžintų sumų kitiems asmenims ir dėl to patyrė nuostolių), į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su kreditore sudarė prisijungdamas prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, ir silpnesnė sutarties šalis, o ieškovė – pelno siekiantis juridinis asmuo, teikiantis vartojimo kreditus, todėl darytina išvada, jog prašomos priteisti 403,97 Eur palūkanos yra nepagrįstai per didelės ir suponuoja esminę prievolės šalių nelygybę. Dėl to, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prašomos priteisti palūkanos mažintinos ir ieškovei priteistina iš atsakovo 250,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 55,74 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 250,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, t. y. viso 305,74 Eur palūkanų.
Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisimos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas minimalus žyminio mokesčio dydis – 15,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 93 str. 2 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šios išlaidos yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, naudai 284,41 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 41 ct) negrąžintą paskolą, 305,74 Eur (trijų šimtų penkių eurų 74 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 590,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.