Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7085-284/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus ieškiniu atsakovui A. D., išvadą teikiančiai institucijai – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko D. D., gimusio (data neskelbtina) gyvenamąją vietą su ieškove motina E. R. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, uždrausti atsakovui A. D. be teismo leidimo išvežti sūnų D. D. į užsienį, sustabdyti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-549-287/2017 vykdymą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D. priteisimo iš ieškovės E. R. iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, priteisti iš atsakovo A. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. D. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu, nutraukus tarp šalių santuoką, buvo išspręsti ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Teismas minėtu sprendimu, be kitų klausimų, aptarė ir šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą, nustatant vieno iš vaikų - sūnaus D. D. laikiną gyvenamąją vietą pas tėvą A. D. iki tol, kol bus pabaigtas E. D. atžvilgiu Pakruojo rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos mažamečio sūnaus atžvilgiu ir atskiro šalių susitarimo gera valia. Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl to išnyko sąlyga, dėl kurios vaiko D. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta sau tėvu. Teigė, jog dėl konfliktiškų santykių gera valia susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepavyko pasiekti. Pažymėjo, kad bendravo su vaikų pedagogais, domėjosi jų kasdienybe, gyvenimu. Tuo tarpu atsakovas 2017 m. gruodžio mėnesį išvyko į Vokietiją, kur turi nuolatinį darbą ir nesidomi vaikų priežiūra, sveikata, auklėjimu, mokslais, nevykdė tėvo valdžios vaikų atžvilgiu. Nepilnamečiai vaikai D. ir E. buvo palikti prižiūrėti seneliams. 2018-04-04 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iki A. D. sugrįžimo į Lietuvą ir kol bus išspęstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas, vaikus E. ir D. D. grąžino gyventi su vaikų motiną ieškove E. R. Sūnus D. D. nuo 2018-04-05 gyvena su ieškove, dukra E. liko gyventi su atsakovu, tėvu A. D. Ieškovė E. R. užtikrina visus sūnaus D. D. poreikius ir interesus, juo rūpinasi, lankosi pas gydytojus, sūnui reikalinga teikti specialiojo pedagogo, logopedo ir psichologo pagalbą. Ieškovės gyvenamojoje aplinkoje yra sudarytos tinkamos sąlygos sūnui augti ir vystytis, vaikas turi jo poreikius atitinkančią aplinką. Tuo tarpu atsakovas vaikų neauklėja, jų poreikiams neskiria pakankamai dėmesio, negeba užtikrinti saugios socialinės aplinkos mažamečiui D. ir paauglei E., vaikai yra apleisti, paliekami seneliams, praleidinėja pamokas, blogėjo mokymosi rezultatai. Šiuo metu sūnus D. D. gyvena kartu su ieškove E. R., lanko (mokyklos) pirmą klasę, ieškovė visapusiškai rūpinasi sūnumi. Atsakovas būna dažnai išvykęs į Vokietiją ir ne kartą minėjo, kad nori vaikus išsivežti į Vokietiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nustatė nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamąją vietą su ieškove iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7085-284/2018. Priteisė iš atsakovo A. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2018-05-02) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškovę E. R. paskyrė nepilnamečiui vaikui D. D. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki bus priimtas teismo sprendimas. Sustabdė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui D. D. priteisimo iš E. R. (D.) iki bus priimtas teismo sprendimas. Prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje - uždrausti atsakovui A. D. be teismo leidimo išvežti sūnų D. D. į užsienį netenkino.

Teismas nurodė, kad atsakovas A. D. 2017 m. gruodžio mėnesį išvyko į Vokietiją, kur turi nuolatinį darbą ir nesidomi vaikų priežiūra, sveikata, auklėjimu, mokslais, nevykdė tėvo valdžios vaikų atžvilgiu. Nepilnamečiai vaikai D. ir E. buvo palikti prižiūrėti seneliams. Sūnus D. D. nuo 2018-04-05 gyvena su ieškove, dukra E. liko gyventi su atsakovu tėvu A. D. Ieškovė E. R. užtikrina visus sūnaus D. D. poreikius ir interesus, jį išlaiko, juo rūpinasi, lankosi pas gydytojus. Ieškovės gyvenamojoje aplinkoje yra sudarytos tinkamos sąlygos sūnui augti ir vystytis, vaikas turi jo poreikius atitinkančią aplinką. Tuo tarpu atsakovas A. D. būna dažnai išvykęs į Vokietiją, ten dirba. Todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus D. D. teises ir interesus, stabilią aplinką, dienotvarkę, mokyklos lankymą, teismas sprendė, kad reikalinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje.

Ieškovės prašymo dėl draudimo išsivežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę be motinos ieškovės E. D. leidimo, teismas netenkino, kadangi analogiška sąlyga yra įtvirtinta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 8 punkte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 metų gegužės 2 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs atsakovui A. D., neišklausęs jo nuomonės, neišsiaiškinęs vaiko norų, o taip pat neturėdamas Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir šiai institucijai nedalyvaujant, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, formaliai išsprendė nepagrįstą ir neteisėtą ieškovės E. R. prašymą, dėl ko priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė E. R. prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1.Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nepažeidė CPK 147 str. l d. reikalavimų, nes įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti apie būtinumą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pateikė įrodymus, sudarančius pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atskiruoju skundu nepateikė pagrindų ir įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu - nepilnamečio D. D. laikinos gyvenamosios vietos nustatymu kartu su motina būtų suvaržytos nepilnamečio vaiko teisės ar teisėti interesai, pažeisti atsakovo interesai.

6.2.Šalių sūnus D. šiuo metu yra 7 metų amžiaus, turi specifinių mokymosi (skaitymo, rašymo) sutrikimų, mokymosi sunkumų patiria dėl emocinių krizių, todėl reikalinga įvertinti, ar vaikas pakankamai brandus ir jo gebėjimas suformuluoti savo nuomonę nekels abejonių, o vaiko apklausa teisme net ir dalyvaujant specialistams dėl jo amžiaus ir raidos ypatumų gali būti sudėtinga. Be to, įstatymų leidėjas tiek CK 3.174 str. 2 d., tiek CPK 380 str. l d. įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą, būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau nenustato imperatyvo išklausyti vaiko nuomonę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės gyvenamoji aplinka yra netinkama nepilnamečiui jos sūnui. Artimi emociniai ryšiai su seserimi ir tėvu, nepaneigia nepilnamečio sūnaus D. santykių su motina glaudumo.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) A. D. atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų D. D., gimusį (data neskelbtina) Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir E. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė santuoką, įregistruotą (data neskelbtina), tarp A. D. ir E. R. (D.), turinčių du nepilnamečius vaikus E. D., gimusią (data neskelbtina), ir D. D., gimusį (data neskelbtina), po santuokos nutraukimo D. paliko R. pavardę, patvirtino Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje sūnaus D. D. gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta pas tėvą A. D., atsižvelgus į tai, kad E. D. atžvilgiu Pakruojo rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos mažamečio sūnaus atžvilgiu iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje ir atskiro šalių susitarimo gera valia. 2018 m. kovo 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sąlygų pakeitimo, t. y. dėl sūnaus D. D. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Skundžiama 2018-02-05 nutartimi teismas tenkino ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Civilinė byla Nr. e2-7085-284/2018 pirmosios instancijos teisme neišnagrinėta. Atsakovas nesutinka su priimta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Institucija) 2018-04-04 rašto matyti, kad remiantis skyriuje gauta informacija, šalių nepilnamečiais vaikais E. ir D. D. rūpinasi seneliai O. ir E. D. Vaiko teisių apsaugos specialistams susisiekus su A. D., jis nurodė, kad dėl darbo reikalų vis dar yra Vokietijoje, į Lietuvą planuoja grįžti artimiausiu metu. Kadangi skyriuje gauti (mokyklos) raštai dėl to, kad prasidėjus II mokymosi pusmečiui labai suprastėjo D. D. ir E. D. mokymosi rezultatai, o vaikų seneliai O. ir E. D., kurių globoje tuo metu buvo vaikai, negeba sukontroliuoti vaikų mokslų, mokyklos lankymo, Institucija sprendė, jog yra tikslinga perduoti vaikus motinos, ieškovės E. R. globon iki A. D. sugrįžimo į Lietuvą ir kol bus išspręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus elektroninėje byloje esančius pateiktus dokumentus, matyti, jog Institucija spręsdama vaikų perdavimo iš tėvo motinos globon klausimą, netyrė nei ieškovės gyvenamosios vietos buities sąlygų, nei domėjosi vaikų emociniu ryšiu su tėvais bei seneliais, nei atsižvelgė į kitus aspektus, o vaikus perdavė motinos globon tik remdamasi suprastėjusiais vaikų mokymosi rezultatais, t. y. dvejais (mokyklos) raštais. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – nustatydamas laikiną vaikų gyvenamąją vietą su motina, rėmėsi vien ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir Institucijos raštu, tačiau visiškai netyrė kitų reikšmingų aplinkybių, būtinų tokio pobūdžio klausimui išspręsti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra smurtavusi vaikų atžvilgiu, buities sąlygos, auginti nepilnametį vaiką, galimai yra netinkamos, pati ieškovė, kaip nurodo atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, todėl skubotas vaikų perdavimas motinai, neištyrus ir neišsiaiškinus visų kitų reikšmingų aplinkybių, neatitinka nei vaikų interesų, nei susiformavusios teismų praktikos, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus.

Pabrėžtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Taip pat minėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi. Taigi, nesant byloje pakankamai duomenų apie tai, kad vaikų įprastinė gyvenamoji aplinka pas tėvą tapo nesaugi, bei įvertinus visas kitas šios nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, nepakankamai įsigilino į ginčo situaciją ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.