- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- M1-449-632/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23315-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dekl. ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini)nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini), neturintis išsilavinimo, neteistas,
teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už pavojingos veikos, turinčios požymių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. L. būdamas nepakaltinamas 2025 m. liepos 2 d., apie 8 val. 8 min., (duomenys neskelbtini), pirmo korpuso pirmo aukšto koridoriuje, suėmęs nukentėjusiajam J. P. už rankų jį pargriovė ant grindų ir gulinčiam J. P. ne mažiau kaip tris kartus sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam J. P. dešinio šlaunikaulio pergumburinį lūžį, t.y. sužalojimą sukėlųsį nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio šlaunikaulio pergumburinio lūžio J. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų, t.y. padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Duomenys, patvirtinantys, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės:
2. Liudytoja L. M. parodė teismui, kad 2025 m. liepos 8 d. ryte dirbdama globos namuose koridoriaus gale pamatė griūvant žmogų, ir kad jis smarkiai daužomas kumščiais. Pribėgusi pamatė, kad M. L. muša J. P., iškvietė policiją ir greitąją pagalbą.
3. Liudytoja V. P. davė tokius pačius parodymus.
4. Liudytojas J. J., globos namų gyventojas, iš esmės davė tokius pačius parodymus: M. L. norėjo iš J. P. atimti vandens buteliuką, pargriovė jį ant žemės ir daužė į nugarą. Liudytojas M. L. nustūmė.
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė, kad jis 2025 m. liepos 2 d., apie 8 val. laukė globos namuose, pirmame aukšte prie vaistų kabineto, kad jam duotų vaistų. Stovint prie durų, prilėkė M. L., rankom sugriebęs už jo rankų, pargriovė ant grindų, gulinčiam visur sudavė abiem rankom. Jam labai skaudėjo nugarą ir koją, atvažiavo greitoji ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje darė jam operaciją, suko varžtus į koją. Po operacijos negali vaikščioti. Dėl to, kad M. L. jį primušė, jis pyksta, jam nedovanos (t. 1, b.l. 39- 41).
6. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2025-07-02 atvykę medikai J. P. diagnozavo klubo ir šlaunies nepatikslintą sužalojimą. (t. 1, b.l. 55-56)
7. Specialisto išvadoje Nr. G 687/2025 (05) nurodyta, kad J. P. dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžis padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. t.y. 2025-07-02. Sužalojimas J. P. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas J. P. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas J. P. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. J. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio pergumburinio lūžio, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (t.1, b.l. 86).
8. 2025-07-18 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš globos namų pirmojo aukšto, jame matyti, kad užfiksuota M. L. atima vandens buteliuką iš J. P., pasilenkia prie jo. Šalia pasirodo J. J. ir globos namų personalas. Vaizdo įrašo trukmė 4:02:44 val. (t. 1, b. l. 143-145).
9. 2025 m. lapkričio 25 - 2026 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-134/2025, kuriame nurodyta: 1. M. L. ankščiau sirgo (duomenys neskelbtini); 2. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. L. sirgo (duomenys neskelbtini). 3. Nusikalstamos veikos padarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. 4. M. L. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini). 5. M. L. negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti objektyvių parodymų. 6. M. L. dėl (duomenys neskelbtini) yra pavojingas sau ir kitiems. 7. M. L. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones, priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje (duomenys neskelbtini), kur gydomas iki šiol, t.y(duomenys neskelbtini). ( t. 2, b. l. 47- 49).
Motyvuojamoji dalis
10. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo).
11. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad M. L. padarė veiksmus, išoriškai atitinkančius šio baudžiamojo kodekso straipsnį: jis tyčia sudavė smūgius kitam žmogui, ir taip sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, konstatuotą kompetentingų specialistų.
12. Specialiu tyrimu – ekspertizės aktu įrodyta, kad įvykio metu ir šiuo metu M. L. sirgo (duomenys neskelbtini), nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti, dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tai gi, jis yra nepakaltinamas, dėl to asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, negali būti skiriama bausmė, nes jis būdamas nepakaltinamumo būsenos nesuprastų jos esmės.
Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
13. Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad M. L. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare <...>. Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į M. L. diagnozuoto (duomenys neskelbtini) sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specialioje (duomenys neskelbtini), kur gydomas iki šiol, t.y. (duomenys neskelbtini).
15. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).
16. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 2689,49 Eur eurų civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis, todėl šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šioje byloje konstatuota, kad M. L. padarė ne nusikalstamas veikas, o baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas, jo metu nesuprato ir šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir šiuo metu negali jų valdyti, jis nėra kaltinamasis, todėl neatsako už veikų pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, BPK 109 straipsnio nuostatos, reguliuojančios civilinius ieškinius baudžiamajame procese, netaikytinos, civilinio ieškovo civilinis ieškinys nenagrinėtinas šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,
nutaria:
pripažinti, kad M. L., būdamas nepakaltinamu, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), kur gydomas iki šiol, t.y. (duomenys neskelbtini).
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Daiktą, turėjus reikšmės baudžiamajai bylai tirti – DVD įrašytą vaizdo įrašą saugoti byloje.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.