Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su P. T., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. B. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas P. T. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais argumentais bei motyvais prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą A. B.. P. T. teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis patiria nuolatinį terorą nuo kaimynų. 2013-07-31, apie 11.30 val. lauke, prie laiptinės, jis priėjo prie pažįstamo Z. V., iš nugaros išgirdo žodžius ir 2 kartus jam trenkė į galvą. Kaimynas su kuriuo stovėjo sušuko, o jis parkrito ant laiptų. Nuo galvos jam nukrito kepurė, akiniai, nuo kaklo buvo nutrauktas gintarinis kryžius. Jis pats atsikėlė ir nusileido nuo laiptų pasiimti kepurės ir sudaužytų akinių, o kryžiaus nematė. Po ko, jam koja spyrė į krūtinės viršutinę dalį, jis vėl parkrito. Nurodo, jog mušė dėl to, kad jis neva apšlapino visus kaimynus. Taip pat ant jo durų pusę metų buvo užrašas „Petrai, srutas pilk lauke, negadink laiptinės“, jam toks užrašas skaudesnis nei sumušimas. Taip pat, ant durų rado skelbimą, kad jo bute avarija ir atjungė šaltą vandenį, o jis parašė ant skelbimo „Provokacija“, nes tai buvo melas, todėl nežino už ką jį mušė B.. A. B. visada mušė silpnesnius už save. Be to pareiškėjas nurodo, jog į jo butą 3 kartus laužėsi. Jo bute nuo stalo buvo pavogti dokumentai, paruošti pasui keisti. Kaimynai bijo liudyti prieš nusikaltėlius. Dėl jo draugo mirties nebuvo atliekamas joks tyrimas, užteko tik žmonos paaiškinimo, tačiau tai melas, jinai pati nužudė savo vyrą, o ne jis pats trenkėsi į bordiūrą. Pareiškėjas pažymi, jog yra neatskleistas L. B. nusikaltimas. P. T. taip pat bijo dėl savo gyvybės. P. T. pažymi, jog nuo smūgių į galvą padidėjo galvos skausmai, pablogėjo atmintis, regėjimas, orientacija. Traumatologas jam sakė, kad kaulai nelūžę, bet jeigu skaudės po keturių dienų, reikia pakartoti rentgeną poliklinikoje, nors praėjo dvi savaitės, bet jis nepajėgia nuvykti į polikliniką. Šonkaulių skausmas nepraeina, mano, jog yra lūžę arba skilę kažkokie kaulai. Skauda judant, giliai kvėpuojant, gulint lovoje. Prašo teismo, kad A. B. atlygintų jam už viską.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismui pateiktas P. T. skundas neatitinka įstatymo nurodytų reikalavimų. P. T. nenurodė asmens kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, gyvenamosios vietos. Teismas negali priimti ir nagrinėti P. T. skundo, nes jį priėmus nagrinėjimui, jo nuorašą būtina išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui t.y. A. B., tačiau skunde nenurodytas asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn gyvenamosios vietos adresas.

Taip pat iš pateikto skundo teismui neaišku, kokie P. T. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo sukelti padariniai, kokio sunkumo sužalojimas buvo padarytas, kadangi privataus kaltinimo tvarka byla gali būti nagrinėjama tik dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sužalojimo, t.y. dėl veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d.

Pareiškėjas P. T. pareiškime nurodė, jog buvo susitikęs su kaimynu Z. V., kai galimai jo atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, tačiau teismui nenurodė liudytojo gyvenamosios vietos.

Taip pat P. T. teismui pateiktame skunde nenurodė vietos, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika, teismui pateiktame skunde nurodė tik tai, jog galimai įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta prie laiptinės.

Taip pat pažymėtina, kad privataus kaltinimo procese, pareiškėjas turi kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padarytus neteisėtus veiksmus, jų padarymo eiliškumą, seką, konkrečiai nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais, pasireiškė asmens daroma nusikalstama veika, to teismui pateiktame skunde nėra nurodoma, apsiribojama tik abstrakčiu pasakojimu apie galimai įvykusį įvyk. Tuo tarpu P. T. pareiškime nurodo tiek galimai jo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybes, tiek ant jo buto durų parašyto raštelio aplinkybes, kas jį labai įžeidė. Atsižvelgiant į tai teismui nėra aišku dėl kokių aplinkybių ir kokiu pagrindu yra kreipiamasi į teismą ir dėl kokių galimai neteisėtų veiksmų yra prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą, kadangi skunde P. T. prašo, jog A. B. atlygintų jam už viską. Teismui pateiktame skunde nėra nurodoma konkretaus kaltinimo, t. y. nenurodoma, pagal kokį Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso) straipsnį (-ius) ir jo dalį (-is), P. T. nuomone turėtų būti kvalifikuojama A. B. galimai padaryta (-os) nusikalstama (-os) veika (-os), kas trukdo teismui nagrinėti bylą, nes yra neaiškios nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Dėl to būtų pažeista teisė į gynybą, nes minėtas asmuo nesupratų kuo jis yra kaltinamas. Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino kuo yra kaltinamas.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas), todėl teismui paduoto tokio skundo paskirtis ir funkcija yra ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas. BPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Taip pat pareiškėjas P. T. nurodo, jog nebuvo ištirta L. B. galimai padaryta nusikalstama veika dėl jos vyro mirties. Taip pat nurodo, jog iš jo buvo pavogti dokumentai, be to tris kartus buvo bandyta įsilaužti į jo butą. Dėl pareiškime nurodytų galimai padarytų nusikalstamų veikų turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pareiškėjas turi kreiptis ne į teismas dėl bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka, o turi kreiptis į policiją, kadangi pagal LR BPK 407 str. tik dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, numatytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas pradedamas kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti P. T., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.