Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.4.12; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 16.11.6; 21.9.11; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

2026 m. sausio 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26387-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26387-2025 (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. spalio 17 d. apie 17 val. 45 min. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kelyje vairavo automobilį „Škoda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai, įvertinus matavimo paklaidą, jam buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. pateikė teismui skundą dėl Institucijos Nutarimo. Skunde E. V. nurodė, jog jis yra drausmingas vairuotojas. Transporto priemones intensyviai vairuoja jau apie 28 metus. Per paskutinius 5 metus yra registruotas tik vienas nusižengimas, bet jis yra smulkus ir paskirta bauda buvo sumokėta laiku. Niekada jis nėra padaręs jokio nusižengimo būdamas alkoholio poveikyje. Per beveik 28 metų vairavimo stažą jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis nėra teistas, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo jis būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Visa tai rodo, kad ši susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, sąlygota netinkamai įvertinus savo savijautą, o ne sisteminis jo elgesys. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po dabartinio administracinio nusižengimo padarymo jis būtų vėl pažeidęs KET. Teisė vairuoti transporto priemones jam sustabdyta nuo 2025 m. spalio 17 d. ir šis draudimas nebuvo pažeistas. Galima drąsiai teigti, jog ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo (taip pat ir kitų tikslų) įgyvendinimui jam nėra būtina taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius poveikio priemonių terminus ir nėra pagrindo manyti, kad tik kartu su bauda paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius nurodytų apribojimų terminus bus efektyviai užkirstas kelias panašių veiksmų pasikartojimui. Jis yra teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo darbdavys (duomenys neskelbtini) savo charakteristikoje teigia, kad jis dirba šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose. Ši įmonė užsiima variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, atsarginių dalių pardavimu. Rašo, kad jis yra aukštos kvalifikacijos specialistas, turintis ilgametę darbo patirtį, sugebantis sklandžiai organizuoti ir atlikti pavestus darbus, yra ypatingai pareigingas. Nuo darbo pradžios nuobaudų ir nusiskundimų iš įmonės administracijos bei klientų jo atžvilgiu nebuvo ir nėra. Priešingai, įmonės vadovybė sulaukia daug teigiamų klientų atsiliepimų, giriančių jo asmenines ir darbines savybes. Kolegų kolektyve jie kalbėjosi dėl jo padaryto nusižengimo ir visi mato, kad jis pats suvokia savo padaryto pažeidimo sunkumą visomis prasmėmis, bet tuo pačiu ir neieško būdų, kad pateisinti savo poelgį, tiesiog besąlygiškai pripažįsta konkrečioje situacijoje buvęs nepakankami atidus ir rūpestingas vertindamas savo galėjimą vairuoti automobilį po alkoholio pavartojimo. Kolegos mato, kad jis pats nepaprastai gailisi vairavęs būdamas neblaivus. Jo darbdavys (duomenys neskelbtini) prašo atsižvelgti į jo teigiamas tiek asmenines, tiek darbines savybes ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu paliekant galimybę toliau sėkmingai dirbti jam patinkantį darbą ir gauti pajamas. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje teigiama, kad jie yra pažįstami pakankamai seniai, jiems teko bendradarbiauti. Rašoma, kad būtent teigiamos jo asmeninės ir darbinės savybės sąlygojo, kad jų bendravimas nenutrūkęs iki šiol. Pasak šios bendrovės vadovo, jo darbštumas, reiklumas sau, tikslo siekimas, pagarbus bendravimas, nuoširdumas, atvirumas, tolerancija leido jam būti pripažintam aplinkinių. (duomenys neskelbtini) prašo ir tarpininkauja, kad jis būtų baudžiamas kuo švelniau, atimant teisę vairuoti kuo trumpesniam terminui. Jis yra pelnęs padėkų, pastoviai kelia kvalifikaciją, užsiima sportu, nerūko, pastoviai užsiima ir labdara. Aktyviai remia akcijas, kuriose prašoma paramos ir visuomenės pagalbos. Dalyvauja kasmetinėje akcijoje (duomenys neskelbtini). Kartu nevengia savo, kaip piliečio, pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę. Jis teikia labdarą ir paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų. Visuomet, kai mato laidas per televiziją, kuriose prašoma prisidėti prie kilnaus tikslo, tai paaukoja seneliams, sergantiems vaikams, o Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ne kartą aukojo ir aukoja iki šiol. Tokius darbus daro vienas, didžiąja dalimi tyliai, nes mano, kad geri darbai mėgsta tylą, todėl ir neturi jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų. Įvykio metu automobilį jis vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržus, įsijungęs šviesas, niekam nebuvo padaryta žala. Jo manymu, iš išdėstytų aplinkybių visumos jis gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, galintis suvokti savo veiksmų pasekmes bei daromą žalą valstybei dėl ko, pajautęs ir suvokęs realų teisės vairuoti transporto priemones netekimą, pasitaisys ir ateityje sugebės vėl būti atidus ir drausmingas vairuotojas. Byloje nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų ir mano, kad teigiama jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo. 2025 m. spalio 17 d. prie pietų stalo, apie 14.00 val. jis išgėrė 50 g viskio. Ta diena jam buvo nedarbo diena, pats neplanavo niekur važiuoti (vairuoti). Bet apie 17.00 val. jam paskambino sūnus ir pasakė, kad labai silpnai jaučiasi, jį pykina, įtarė apsinuodijimą ir paprašė jį parvežti į namus. Praėjus nuo paskutinio nedidelio alkoholio suvartojimo apie 3,5 val. jis nusprendė pats vairuoti automobilį ir padėti savo sūnui. Sėsdamas vairuoti automobilį jis jautėsi labai gerai, galvos jam neskaudėjo, ji nesisuko, akys nebuvo raudonos, jis buvo visiškai koordinuotas, energingas. Apskritai nejautė nieko, kas jam būtų leidę įtarti, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilį, todėl ir sprendė, kad gali vairuoti transporto priemonę. Be to, ir nuo mažo kiekio alkoholio suvartojimo jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Jeigu būtų jautęs bent minimalius neblaivumo simptomus, nebūtų sėdęs už transporto priemonės vairo, kadangi gerai žinojo, kokios dėl to galėtų kilti neigiamos pasekmės. Jautėsi tvirtai ir net neabejojo, kad normos neviršys, jei ir tikrintų sustabdę policijos pareigūnai. Tikrai nustebo pamatęs skaičius ir negalėjo tuo patikėti. Deja, jis klaidingai interpretavo savo būseną ir galimybę vairuoti. Jeigu būtų galvojęs priešingai, tai matydamas stovinčius policijos pareigūnus galėjo apsisukti ir nevažiuoti pro policijos automobilį, tačiau taip nesielgė, drąsiai važiavo link jų. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jie nori patikrinti jo blaivumą. Jis pats sutiko, tam nesipriešino, elgėsi mandagiai. Kai matavimo prietaisas parodė tokias promiles, jis buvo labai nustebęs, kad jo organizme gali būti likę alkoholio. Tačiau jis nesiekė išsisukinėti ar kitais būdais palengvinti savo teisinę padėtį, netrukdė greitai išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Iš karto pripažino kaltę, pateikė sąžiningą paaiškinimą dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, nevengė administracinės atsakomybės. Nors jo veiksmai yra šiurkštūs, pavojingi ir negali būti toleruojami, tačiau vis vien būtina atsižvelgti į tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį, nebuvo sukelti padariniai (nesukeltas eismo įvykis, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.), vairavo apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį. Nusižengimą padarė, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, kur judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Jo vairuotas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo manevravimo kilus įtarimui dėl jo blaivumo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę policinę priemonę (vykdomas reidas). Pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas didesnis neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu, maždaug po 15 min., nesiimant jokių priemonių neblaivumui sumažinti, buvo nustatytas žymiai mažesnis neblaivumas, o tai rodo, kad jo paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra sąžiningi ir jis turėjo pagrindą tikėtis, kad suvartotas nedidelis alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant. Pažeidimą, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus padarė pervertindamas savo galimybes ir dėl to, kad neadekvačiai įvertino situaciją, dėl ko ypatingai gailisi ir prisiima atsakomybę už padarytą nusižengimą. Suvokia, jog netinkamai įvertinęs savo būklę, galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams. Jis pasitikrino sveikatą, gavo išvadą, kad gali vairuoti be apribojimų, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, jau sumokėjo paskirtą baudą. Jo darbo funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti. Atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo vietos yra 37 km. (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje rašoma, kad jo darbo funkcijų atlikimui yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes jis priima transporto priemonę iš kliento ir nustato gedimus vairuodamas kliento transporto priemonę, tokiose situacijose, kai klientas negali apibūdinti bei nurodyti esamo gedimo. Atlikus remonto darbus, yra privaloma pravažiuoti kliento transporto priemone ir patikrinti atliktų darbų kokybę. Taip pat jis privalo paimti ir pristatyti transporto priemonę į autoservisą būsimiems remonto darbams iš kliento pageidaujamos vietos bei po atliktų remonto darbų grąžinti į kliento pageidaujamą vietą. Klientui pageidaujant, su jo transporto priemone vykstama į privalomąją techninę apžiūrą. Jo, kaip įmonės darbuotojo, padarytas grubus KET pažeidimas yra traktuojamas kaip įmonės reputacijos pažeminimas, net ir neatėmus iš jo teisės vairuoti transporto priemones, bus svarstomas klausimas apie kelių mėnesių mėnesinio uždarbio sumažinimą. Poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina tai, kad jis turi rūpintis garbaus amžiaus sunkiai sergančia savo motina J. V. Ji savo pateiktame prašyme teigia, kad jis yra nepaprastai rūpestingas, doras, sąžiningas. Visada atsakingai ir sąžiningai elgdavosi visose gyvenimo situacijose. Jai labai reikalinga jo, kaip sūnaus, pagalba, nes jos gyvenimo kokybę itin prastina nuolatiniai, stiprūs skausmai stuburo srityje, dažni galvos svaigimai. Jai yra įstatytas širdies stimuliatorius. Ji gali judėti tik labai mažus atstumus, iš namų viena beveik neišeina. Viešuoju transportu jai sunku naudotis, nes sunku į jį įlipti. Būtent sūnus nuveža ją pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose, perka jai vaistus, atveža maisto. Jis gyvena 150 km atstumu nuo motinos. Todėl dabar neturint tiesės vairuoti, pasunkėjo ir rūpinimasis savo motina. Be jo niekas kitas negali pasirūpinti jo motina. Poreikį turėti teisę vairuoti taip pat patvirtina tai, kad jis turi pasirūpinti dviem savo mažamečiais vaikais. Jo vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), kuri nuo jų gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 7 km atstumu. Viešasis transportas šioje atkarpoje kursuoja itin nepatogiai, todėl nuvežti ir parvežti vaikus į mokyklą bei užtikrinti jų saugų grįžimą į namus be automobilio yra faktiškai neįmanoma. Be to, jo sūnus lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, kur vyksta reguliarios treniruotės. Ši veikla yra svarbi jo fizinei ir emocinei gerovei. Be automobilio užtikrinti sūnaus dalyvavimą šiose veiklose būtų labai sudėtinga, nes alternatyvūs susisiekimo būdai nėra realiai prieinami. Teisės vairuoti netekimas paveiktų jo galimybes vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas ir užtikrinti vaikų interesus. Jis turi ir skolinių įsipareigojimų, turi 30 000 Eur dydžio paskolą, kas mėnesį privalo mokėti po 500 Eur. Jeigu ilgam neteks teisės vairuoti, neteks ir darbo. O naujų darbų paieškas komplikuos keli dedamieji – tai, kad beveik kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti; dėl ekonominio sunkmečio ir tai, kad gyvena kaimo vietovėje. Esant tokiai sunkiai šiandieninei ekonominei situacijai, jis tikrai negaus darbo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones apribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo artimiesiems ir jis negalės atlikti jam paskirtas darbines funkcijas, o tai nėra proporcinga jo asmenybei, kartu atsižvelgiant ir į jo bei artimųjų sveiktos būklę. Jau šiai dienai jis yra pakankamai nubaustas, sugėdintas, nes teko apie šitą įvykį papasakoti tiek savo šeimos nariams, tiek darbovietėje irgi teko pranešti, nes darbuotojai tarpusavyje šnabždėjosi, kodėl jis negali vairuoti ir tos kalbos pasiekė jį patį. To visuomenės pasmerkimo bei gėdos patyrė tikrai pakankamai, todėl net ir sutrumpintas terminas yra pakankamas, kad būtų nubaustas ir atgrasytas, nes jau nuo 2025 m. spalio 17 d. pats negali vairuoti automobilių ir laikosi paskirto įpareigojimo nevairuoti transporto priemonių, tai labai apsunkina jo galimybes nuvykti į darbą, vykdyti savo darbo funkcijas bei pasirūpinti savo artimaisiais ir jų poreikiais. Jis jau suprato, kaip sunku būti priklausomam nuo trečiųjų asmenų, nebenori finansinių rūpesčių, nerimo, gėdos, priekaištų iš artimųjų. Prevencinis poveikis taip pat tikrai pasiektas – apie šį įvykį sužinojo darbovietėje, papasakojo savo draugams ir visi susimąstė apie būtinumą atsakingai įvertinti savo būseną prieš priimant sprendimą sėsti prie automobilio vairo po alkoholio vartojimo. Skundu prašoma pakeisti Institucijos Nutarimą, paskiriant už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesių laikotarpiui arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skirti kuo trumpesniems terminams nei paskyrė Institucija skundžiamu Nutarimu.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į E. V. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjui E. V., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0101, 2025 m. spalio 17 d. 17 val. 45 min. buvo nustatytas 0,45 promilių (±0,01%) neblaivumas ir 18 val. 2 min. buvo nustatytas 0,43 promilių (±0,01% ) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio kiekio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra, todėl laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju yra laikoma, kad pareiškėjas E. V. vairavimo metu buvo neblaivus. ANK 22 straipsnyje yra numatyta, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymą užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą. Pareiškėjas, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Viena iš ANK paskirčių – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Šiuo atveju pareiškėjas E. V., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, tačiau jis vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo vairuoti transporto priemonę. Todėl tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. E. V. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes pareiškėjas padarė tyčinį, pavojingą, administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas E. V. iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos vertinimu, Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skiriant sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui bei 12 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Atsiliepime prašoma palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. palaikė savo skundą bei nurodė, jog jis visiškai pripažįsta tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. 2025 m. spalio 17 d. pas juos namuose buvo svečių, todėl apie 14.00 val. jis išgėrė apie 50 g viskio. Alkoholį vartojo dienos metu, nes tądien pats jau neplanavo niekur važiuoti. Tačiau vėliau, po poros valandų paskambino sūnus, kuris pasakė, kad jam pasidarė labai bloga ir paprašė parvežti jį iš sporto klubo, nes tuo metu jam nebuvo kitų galimybių grįžti į namus. Tuo metu jis pats (E. V.) nejautė jokių neblaivumo požymių, nes kitu atveju pats tikrai nebūtų vairavęs automobilį. Jis sąžiningai suklydo dėl savo blaivumo. Bevažiuojant, apie 17 val. 45 min. pakliuvo į policijos „reidą“ ir buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 0,43 promilių neblaivumas. Teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga dėl susisiekimo su darboviete, darbo funkcijų vykdymui, vaikų poreikių tenkinimui bei dėl pagalbos teikimo savo senyvo amžiaus neįgaliai motinai. Jo darbovietė nutolusi nuo gyvenamosios vietos 37 km atstumu, o motina gyvena 150 km atstumu. Vykdydamas savo darbo funkcijas, jis taip pat turi naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) srityje, tai nuolat tenka vairuoti klientų automobilius. Jis turi ir seserį, tačiau pastaroji neturi tokių galimybių pasirūpinti jų motina, todėl visą socialinę pagalbą motinai teikdavo būtent jis. Per ilgametį vairavimo stažą iš jo niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis buvo baustas tik už smulkius KET pažeidimus. Nutarimu paskirtą baudą jau sumokėjo. Prašo panaikinti priemonę dėl alkobloko taikymo.

Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktame atsiliepime į skundą prašė pateiktą skundą nagrinėti vadovaujantis Institucijos atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Institucijos Nutarimas pakeičiamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Kaip pirmiau minėta, skundžiamu Institucijos Nutarimu E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą E. V., teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. E. V. visiškai sutinka su padarytu nusižengimu, jis pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde iš esmės keliamas tik administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikant jam uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Be to, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog E. V. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (800 Eur), minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (6 mėnesiai) ir minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas (12 mėnesių). Tačiau E. V. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą, netaikant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog E. V. įvykdytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta jokia reali turtinė žala. Byloje yra teisingai bei pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog E. V. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. E. V. nurodė, jog sėsdamas vairuoti automobilį jis jautėsi visiškai žvaliai, nė kiek nesijautė, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Iš to galima teigti, jog E. V. sąžiningai suklydo dėl savo būklės manydamas, jog jau yra visiškai blaivus ir gali vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog E. V. užsiima aktyvia darbine veikla. Jo darbovietė 37 km atstumu nutolusi nuo gyvenamosios vietos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. V. darbo funkcijų vykdymui būtina ir teisė vairuoti transporto priemones. Visi su E. V. darbo santykiais susiję asmenys jį charakterizavo išimtinai teigiamai. Nors sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimus, teismų praktikoje įprastai laikomasi pozicijos, jog asmens darbinė veikla ar jos pobūdis negali būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šios poveikio priemonės netaikymą ar švelninimą, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pastaroji aplinkybė gali būti pripažįstama išskirtinai svarbiu kriterijumi šio klausimo svarstymui. Teismui pateikti duomenys patvirtina ir tai, jog E. V. yra (duomenys neskelbtini), turintis du nepilnamečius vaikus, kurie yra moksleiviai. Be to, E. V. turi jau senyvo amžiaus neįgalią motiną, gyvenančią 150 km atstumu, kuriai tenka reguliariai lankytis sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigose, o tai jai padeda būtent jos sūnus E. V. Pateikti duomenys rodo ir tai, jog E. V. turi finansinių įsipareigojimų, kurių egzistavimas įpareigoja jį tęsti darbo veiklą bei pastovių pajamų gavimą. E. V. jau sumokėjo Nutarimu jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą, užbaigė papildomą vairuotojų mokymą bei išklausė mokymus dėl alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai, taip pat jis pasitikrino ir sveikatą. Taigi būtent paminėtas aplinkybes dėl E. V. vykdomos darbinės veiklos bei jos pobūdžio, reikalaujančio itin didelio asmens mobilumo, taip pat dėl jo šeiminių aplinkybių, auginamų dviejų nepilnamečių vaikų, jų poreikių tenkinimo, vykdomų finansinių prievolių bei teikiamos socialinės pagalbos savo neįgaliai motinai teismas pripažįsta ypač svarbiomis, leidžiančiomis švelninti šio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju akivaizdu, jog turima teisė vairuoti transporto priemones E. V. užtikrintų tiek jo paties darbinės veiklos tęstinumą, tiek ir suteiktų galimybę pilnavertiškai rūpintis tiek savo šeimos nariais, tiek ir artimaisiais. Įvertintina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie E. V. teistumą, dabartinį administracinį nusižengimą jis įvykdė būdamas baustas administracine tvarka už smulkų KET pažeidimą, o tokio pobūdžio bei sunkumo nusižengimą jis įvykdė pirmą kartą. Todėl būtent visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta esmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Visiškai akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones E. V. yra ypač svarbi tiek dėl galimybės užsiimti aktyvia darbine veikla bei vykdyti darbo funkcijas, tiek ir dėl savo šeimos narių bei artimųjų interesų bei poreikių tenkinimo. Dabartinis faktorius dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones neabejotinai jau sukėlė realius nepatogumus bei žymius praradimus ne tik pačiam E. V., bet ir jo artimiesiems.

Teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis E. V. įvykdytas teisės pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, kadangi jis nėra linkęs nuolat sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Taigi teismas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl visų E. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, jo darbinės veiklos bei jos pobūdžio, šeiminių santykių bei ypatybių, taip pat jam nustatyto lengvo 0,41 promilių (atmetus matavimo paklaidą) neblaivumo, tik nežymiai viršijančio įstatymo dar toleruojamą ribą (0,40 promilių), bei paties šio pažeidėjo nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos šios bylos bei E. V. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu E. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to, Institucijos Nutarimas pakeičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamam E. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, – panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26387-2025, kuriuo E. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti šiuo nutarimu E. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.