Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-857-254/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
2A-857-254/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
R. T., R.
Trečiasis asmuo
L. E.
Advokatai
Ina Kurauskienė
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-857-254/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija 29.4, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovei V. Ž., atsakovui R. T., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, trečiajam asmeniui L. E., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui R. T., trečiajam asmeniui L. E. dėl savininko teisų gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. Ž. pareiškė ieškinį atsakovui R. T., trečiajam asmeniui L. E., kuriuo prašo įpareigoti atsakovą iškeldinti laikomus balandžius iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), L. E. priklausančios nuosavybės teise dalies. Nurodė, kad yra namo bendarasavininkė su L. E.. Atsakovas pasistatė balandinę, kurioje užveisė balandžius. Namų valda yra maža, balandžiai skraidydami teršia aplinką, kelia triukšmą, ore tvyro išmatų kvapas, po balandinę laksto žiurkės. Dėl teršalų apdergtas jos namo dalies ir priestato stogas, atsakovas balandinės netvarko, ją susitvarko tik prieš atvykstant patikrinimo komisijai. Tai sukelia jai, kaip namų valdos bendrasavininkei didelius nepatogumus. Nuo 2009 metų nustatyta, kad balandžius galima laikyti tik gavus kito bendrasavininko sutikimą, atsakovui ji tokio sutikimo nėra davusi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės ieškinio argumentas, kad atsakovas balandžius laiko be jos sutikimo, kadangi nustatė, jog atsakovas balandžius pradėjo laikyti prieš 30 metų, kai ginčo namų valdos savininkė nuo 1982-03-11 iki 1993-11-12 buvo G. M., kuri paukščių laikymui neprieštaravimo. Atsižvelgiant į tai, bei, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-622 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 2009-11-05 sprendimo Nr. T-595 redakcija įsigaliojo ir taikoma nuo po šio akto paskelbimo atsiradusiems teisiniams santykiams, konstatavo, kad po 2009-11-05 nustatytas reikalavimas laikant naminius gyvūnus gauti kaimyninės valdos savininko sutikimą nagrinėjamo ginčo atveju netaikomas, nes balandžius atsakovas pradėjo laikyti prieš 30 metų ir tie faktiniai santykiai tęsiasi iki šiol.

Taip pat teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą, kad laikydamas dekoratyvinius balandžius atsakovas nesilaiko sanitarijos ir higienos reikalavimų, jog ginčo namų valdoje veisiasi žiurkės, kad atsakovo balandžiai teršia namų valdos teritoriją bei nuolat kelia triukšmą, dėl ko ji patirianti nepatogumus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė nurodė, kad teismas sprendime nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų, juos atmesdamas ir to visiškai nemotyvuodamas. Liudytojai V. K., A. B., G. T., J. T. teisminiame tyrime parodė, kad nuo balandžių yra pastovus triukšmas, jie teršia kiemą, pastatų stogus, apteršia netgi gatvėje prie valdos pastatytus automobilius, skraido virš atsakovės valdos ir aplink ją, vasarą jaučiamas dvokas nuo balandinės, ir kt. Taip pat nurodė, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti įrodymus – nuotraukas. Taip pat nurodė, kad atsakovas turi pateikti tikslias žinias apie laikomus balandžius (specialios žinios) kiek jis turi paukščių, kiek jiems metų (kiekvienam) Nuo kada konkretus paukštis pas atsakovą gyvena, kadangi tai svarbu, nes naujiems paukščiams, jeigu jie atsirado 2009-11-05, reikalingas jos rašytinis sutikimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad balandžius atsakovas pradėjo laikyti namų valdoje (duomenys neskelbtini) prieš 30 metų, dar tuomet, kai valdos savininke buvo G. M., kuri balandžių laikymui neprieštaravo. Tuo metu teisės aktai nenumatė reikalavimo laikant dekoratyvinius balandžius gauti kaimyninės namų valdos sutikimą. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir jų padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Toks teisinis reglamentavimas, kuomet laikant balandžius reikia kaimyninių valdų savininkų sutikimo, buvo nustatytas tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-622, patvirtinus Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles, kurių 24.9 punktas numato, kad balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Tačiau ir šis teisės aktas nenumato, kad kaimyno sutikimas turi būti gaunamas kiekvieną kartą išsiritus naujam balandžiui, nereglamentuoja balandžių skaičiaus apskaitos. Todėl teismas pagrįstai tokius ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta ne vieno oficialaus rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas laiko balandžius antisanitarinėmis sąlygomis ir taip pažeidžia Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles. Atsakovo pateiktas 2006-03-03 Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laikomų gyvūnų gerovės patikrinimo aktas Nr. 000421 patvirtina, kad jokių pažeidimų atsakovui laikant balandžius nenustatyta.

Šalies argumentai

Ieškovės teiginys, kad teismas nesirėmė ieškovės prašymu apklaustų liudytojų parodymais atmestinas, nes minėti asmenys nėra specialistai, galintys nustatyti teisės aktų ar sanitarijos reikalavimų pažeidimus. Teismas apklausė visus ieškovės ir atsakovės pakviestus liudytojus ir visapusiškai įvertino visų liudytojų parodymus, surinktus rašytinius įrodymus, ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo L. E. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Balandžiai laikomi namų valdoje (duomenys neskelbtini), jau apie 30 metų, niekam netrukdo ir nedaro žalos. Jie laikomi jai priklausančioje valdos dalyje, kuria pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką naudojasi tik jos šeimos nariai. Ieškovė nuolat skundžia ją ir R. T. dėl balandžių laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau jos skundai nepasitvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė V. Ž. ir tretysis asmuo L. E. yra seserys. Joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) L. E. sutuoktinis, jai priklausančiame ūkio pastate įrengęs karvelidę, kuri ieškovės nuomone pažeidžia jos kaip savininkės teises, nes ji nėra davusi sutikimo laikyti dekoratyvinius karvelius, be to, jie teršia aplinką, kelia triukšmą, yra infekcijų šaltiniu, todėl atsakovas įpareigotinas iškelti laikomus balandžius iš L. E. priklausančios namų valdos dalies.

Sutinkamai su CK 1.138 str. 3 punktu civilines teises įstatymu nustatyta tvarka gina teismas savo kompetencijos ribose: užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Pagal CK 6.255 str. 1 dalį realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Ieškovė pareiškė būtent tokį ieškinį. Atsakovas, būdamas dekoratyvinių balandžių savininkas, norėdamas savo sutuoktinės valdoje juos turėti, privalo garantuoti jų priežiūrą ir laikymą miesto sąlygomis taip, kad jie nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių ramybei, sveikatai, nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų kaip to reikalauja ,,LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo” 5 str. 2 d. ir 17 str. 4 dalis.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-622 (nauja redakcija išdėstyta 2009-11-05 sprendimu Nr. T-595) buvo patvirtintos Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės (toliau Taisyklės). Taisyklių 24.9 punktas reglamentuoja, kad balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Draudžiama juos laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose. Taigi, darytina išvada, kad laikyti dekoratyvinius balandžius ginčo sąlygomis nėra draudimo, jeigu yra paisoma pirmiau paminėto įstatymo ir Taisyklių nuostatų. Byloje nustatyta ir ieškovės nėra ginčijama, kad atsakovas balandžius įveisė dar iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimo Nr. T-622, todėl reikalavimas gauti ieškovės sutikimą jam nėra taikytinas, ką pagrįstai konstatavo 2010-02-09 nutarimu Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-103.

Kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, ar atsakovas, laikydamas dekoratyvinius balandžius miesto sąlygomis užtikrino greta gyvenančių kaimynų (ieškovės) teisėtus interesus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo dekoratyvinių balandžių laikymo sąlygos buvo tikrintos ne kartą ir nebuvo nustatyta jų laikymo taisyklių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-02-14, 2011-03-14 patikrinimo aktus dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų, kuriuose konstatuota, jog pažeidimų nerasta. 2011-03-23 šios tarnybos rašte nurodyta, kad rasta 56 balandžiai, 1 jauniklis ir 6 padėti kiaušiniai, sergančių paukščių nerasta, gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų nenustatyta. Pastarasis raštas yra atsakas į apeliantės argumentus dėl dekoratyvinių balandžių skaičiaus. Kolegija pažymi, kad šio paukščių skaičiaus didinimas be ieškovės sutikimo gali būti viena iš aplinkybių ateityje spręsti dėl jos teisių pažeidimo bei atsakovo piktnaudžiavimo teise, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimo Nr. T-622 (nauja redakcija išdėstyta 2009-11-05 sprendimu Nr. T-595) 24.9 punktu nustatyta, jog balandžiai gali būti laikomi tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Sprendžiant dėl ieškovės teisių pažeidimo kolegija pažymi, kad dokumentai, išduoti Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymais negalima paneigti oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytų faktų. Paminėti liudytojai taip pat liudijo apie paukščių keliamą triukšmą, tačiau jų parodymai negali patvirtinti aplinkybių, kad keliams triukšmas viršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Taisyklių 13 punktas). Ieškovė tokio tyrimo rezultatų teismui nepateikė, o tik nustačius leistinus ribinius dydžius viršijantį triukšmą būtų pagrindu konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodinėjimo naštos, tekusios ieškovei, pareiškusiai prevencinį ieškinį ir tuo, kad ieškovė įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 str.). Kauno miesto apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas (CPK 326 str.1 d.1p.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apeliantės jos apeliacinį skundą atmetus (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. Ž. atsakovui R. T. 300 (tris šimtus) litų išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai: Aušra Baubienė Neringa Venckienė