- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 1-380-721/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00857-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nukentėjusysis
- G. A.
- Kaltinamasis
- V. K.
dalyvaujant prokurorei O. A., nukentėjusiajam G. A., nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei L. A.,
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2012 m. rugpjūčio 20 d. apie 17 val. viešoje vietoje – Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 20 esančiame prekybos centre „Maxima“ pašalinių asmenų akivaizdoje sudavė nepilnamečiui G. A. vieną smūgį kumščiu į krūtinę, du smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį galva į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. A. veido sumušimą, kairės pusės apatinio krūminio danties krašto nuskėlimą, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. K., apklaustas teismo posėdyje visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2012-08-20 apie 17 val. jis kartu su D. B. nuėjo į Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 20 esantį prekybos centrą „Maxima“. D. B. prekybos salėje pamatė vaikiną ir pasakė, kad tai vaikinas, kuris iš jo draugo atėmė mobilaus ryšio telefoną bei 300 litų grynųjų pinigų. Jis, priėjęs prie šio vaikino, paklausė, kodėl iš Dariaus draugo atėmė pinigus ir mobilaus ryšio telefoną. Vaikinas nusijuokė ir nieko neatsakė. Tada jis vaikinui kumščiu sudavė smūgius į krūtinę, veidą, bei galva sudavė smūgį vaikinui į galvą. Jis vaikinui liepė grąžinti pinigus bei mobilaus ryšio telefoną. Po kiek laiko paaiškėjo, kad visiškai ne šis vaikinas buvo atėmęs telefoną iš D. B. draugo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir su nukentėjusiuoju G. A. susitaikė, G. A. jam atleido, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prašo baudžiamąją bylą nutraukti jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Nukentėjusysis G. A. teisme parodė, kad 2012-08-20 apie 17 val. atėjo į prekybos centrą „Maxima“, adresu Žemaitijos g. 20, Mažeikiai. Prekybos salėje prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai ir vienas iš jų jam smogė kumščiu į krūtinę, tada du kartus į galvą ir vieną kartą galva į galvą. Vaikinas, kuris jam sudavė smūgius, liepė jam atnešti 300 litų, tačiau nepasakė nei kur, nei kada turi atnešti. Jis pats tikrai niekam nėra skolingas. Mano, kad vaikinai jį sumaišė su kažkokiu kitu vaikinu. Patvirtino, kad kaltinamasis V. K., jo atsiprašė, jis su juo susitaikė, jam atleido, turtinė žala nepadaryta, prašo baudžiamąją bylą nutraukti jam ir kaltinamajam susitaikius.
Tai, kad kaltinamasis V. K. atsiprašė jos nepilnamečio sūnaus G. A., su juo susitaikė ir jos sūnus jam atleido, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė - motina L. A..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytojas D. B. parodė, kad 2012-08-15, tikslios dienos nepamena, Mažeikių mieste sutiko pažįstamą E. D., kuris papasakojo, kad prieš kelias dienas G. A. jį sumušė ir iš jo atėmė 300 Lt bei mobilaus ryšio telefoną. Jis G. A. nepažinojo, jam stovint prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, su E. D. E. minėtą G. A. parodė, tačiau G. A. pabėgo, jo nesivijo. E. D. minėjo, kad į policiją dėl pinigų ir mobilaus ryšio telefono pagrobimo nesikreipė, priežasties kodėl nesikreipė nenurodė, minėjo, jog nori atgauti daiktus. 2012-08-20 apie 17 val. kartu su pažįstamu V. K. užėjo į prekybos centrą „Maxima“, Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, kur prekybos salėje, netoli sukabintų rūbų jis pamatė stovintį tą patį G. A. ir su juo buvusiam V. K. pasakė, kad tai tas pats vaikinas, kuris iš E. D. atėmė pinigus bei mobilaus ryšio telefoną. Abu su V. K. priėjo prie G. A. pasikalbėti, V. K. priėjęs kaire ranka sugriebė G. A. už rūbų, jį prisitraukė arčiau savęs ir dešine ranka, kumščiu sudavė vieną smūgį G. A. į krūtinę, sakydamas, kad atiduotų Ernestui pinigus ir mobilaus ryšio telefoną. Ar daugiau sudavė smūgių G. A., jis nematė. G. A. paklausė, ką jam padaryti, kad nuo jo atsikabintų. Pasakė, kad atiduotų Ernestui pinigus ir mobilaus ryšio telefoną. G. A. pažadėjo atiduoti ir jie išsiskirstė (13 b.1.).
Iš 2012 m. rugpjūčio 24 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 130/12(13) matyti, kad G. A. nustatytas veido sumušimas, kairės pusės apatinio krūminio danties krašto nuskėlimas; sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (8 b. 1.).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė prekybos centro ,Maxima“ prekybos salėje, t. y. neabejotinai viešoje vietoje. Nukentėjusiajam G. A. buvo nustatytas veido sumušimas, kairės pusės apatinio krūminio danties krašto nuskėlimas, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų įvykęs koks nors didesnis ar ankstesnis konfliktas, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tarp jų buvo piktumų ar nesutarimų, todėl pripažįstama, kad V. K. neturėjo jokios priežasties pavartoti smurtą nukentėjusiojo G. A. atžvilgiu.
Kadangi byloje nustatyta, jog smurtas G. A. atžvilgiu, kurio pasėkoje nukentėjusiajam nustatytas veido sumušimas ir danties nuskėlimas buvo panaudotas viešoje vietoje, be jokios priežasties, tuo V. K. parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į kitus asmenis. V. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sužalotas nukentėjusysis ir atsirado BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. ).
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarymo pripažino visiškai. Jis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Jis nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, davė nuoseklius parodymus, išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes bei pareiškė, jog gailisi nusikaltęs. Šis nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, apgalvotas, jis buvo padarytas spontaniškai. Protokolu dėl susitaikymo nukentėjusysis G. A. pareiškė, kad jis susitaikė su V. K. bei dar kartą teisme patvirtino, kad nereiškia reikalavimų atlyginti jam žalą ir tokia žala jam nėra padaryta. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir pasižadėjo daugiau nebenusikalsti bei išreiškė kritišką požiūrį į savo elgesį, buvusį praeityje. Jis yra neįgalumą - nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Šiuo metu jis dirba ir yra darbdavio teigiamai charakterizuojamas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie jo dabartinį pozityvų socialinį elgesį. Byloje yra duomenų apie tai, kad jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2010 metais, dviejose baudžiamosiose bylose, kurios yra perduotos teismui, bet šios baudžiamosios bylos nėra teisme išnagrinėtos ir ikiteisminio tyrimo metu išaiškintos aplinkybės negali būti laikomos pripažintos įrodytomis, nes tokia galia suteikiama tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms. Nesant duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. K. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog jo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kartu ir nukentėjusiojo G. A., kuris prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, išreikštą poziciją, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad V. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad, šiuo atveju yra BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Pažymėtina taip pat ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo, nes „asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, gali panaikinti, o jam per tą patį laiką – vienerius metus, padarius tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“ (BK 38 str. 3, 4 d.).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. BK 67 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę asmeniui tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta. Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 , 298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-380-721/2012 nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 70 straipsniu skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurie turi būti atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. K., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.