Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-749/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
1-192-749/2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00361-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
M. L.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-192-749-2014Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00361-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.2.20.5; 1.1.8.11; 2.3.6.4.5
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui,sekretoriaujant Loretai Butėnienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, veikos padarymo metu dirbęs (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo pradžios gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-11-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – areštu 30 parų, 2009-12-31 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atlikęs arešto bausmę;

2) 2010-10-29 pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

3) 2011- 01-20 pagal LR BK 178 str. 2 d. 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. 2011-03- 01 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d, 92 str., 2011-01-20 ir 2010-10-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 m., bei skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.;

4) 2012-11-29 pagal LR BK 178 str. 2 d. 22 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2013 m. balandžio 24 d., Panevėžio apygardos teisme, esančiame Panevėžyje, Elektros g. 9, baudžiamosios bylos Nr. 1-67-134-2013 teisminio nagrinėjimo metu (posėdžio pradžia 9 val.), apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davęs teismui priesaiką ir žinodamas savo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, tyčia, norėdamas padėti baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamam D. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, siekdamas patvirtinti D. Š. gynybines versijas, o būtent:

1) siekdamas patvirtinti D. Š. gynybinę versiją apie buvusi teisinį santykį tarp jo ir nukentėjusiojo E. U. ir jo reikalavimų nukentėjusiajam teisėtumą, parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį iš nukentėjusiojo E. U. įgijo dviratį, atitinkantį požymius dviračio, pagrobto iš V. (G.), iš D. Š. žinojo apie E. U. skolą V. G., kurią jam patvirtino pas E. U., pasakojęs, kad V. G. priklausančius pinigus jis turi perduoti D. Š.;

2) siekdamas patvirtinti D. Š. gynybinę versiją dėl kaltinimo pavartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. U. 2012-03-25 Panevėžio mieste, Marijonų gatvėje, šalia autobusų stotelės „Liepų alėja“, parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį kartu su D. Š. automobiliu „Peugeot“ atvažiavo į susitikimo vietą prie maniežo (Liepų al.), visą laiką buvo kartu, girdėjo pokalbį tarp E. U. ir D. Š., kuris nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam. Nukentėjęs galėjo būti sužalotas nuo jo smūgių, kuriuos jis E. U. sudavė tą pačią dieną, kartu einant nuo Raginėnų gatvės iki Upės g. ginčo metu susistumdžius. Kumščiu pataikė E. U. į smakrą, nubrozdino;

3) siekdamas patvirtinti D. Š. gynybinę versiją dėl kaltinimo reikalavus nukentėjusiojo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6233“, jo užvaldymo perduodant nukentėjusiajam mažiau vertingą mobiliojo ryšio telefoną, parodė, kad matė, kaip D. Š. automobilyje E. U. su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną pats pasiūlė ir atidavė kitam automobilyje buvusiam asmeniui, kuris žadėjo padengti dalį E. U. skolos D. Š..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Patvirtindamas kaltinime nurodytą veiką ir kaltinamojo M. L. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, teismas rėmėsi liudytojų V. V., E. U., A. U., A. U. parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad D. Š. yra jo vaikystės draugas. Jį teismas pakvietė liudyti, nes jis įvykio dieną buvo kartu su D. Š.. Kaltinamasis nurodė, kad jis su D. Š. jokiomis priemonėmis nebendravo, nekontaktavo. E. U. taip pat yra jo draugas nuo darželio laikų, jie kartais apsipyksta, paskui vėl susitaiko.

Paaiškino, kad buvo iš E. U. nusipirkęs dviratį už 400-500 Lt, po to dviratį pardavė. Pirkdamas maždaug nutuokė kieno tas dviratis, nes geras, už pigią kainą, suprato, kad V. G.. Jis jo pažįstamas.

Taip pat kaltinamasis parodė, kad buvo atvažiavęs su D. Š. ir girdėjo D. Š. pokalbį su E. U. prie maniežo. D. Š. nesudavė jokių smūgių, tik kalbėjosi su E. U.. Kaltinamasis nurodė, kad jis pats su E. U. susistumdė, kai ėjo namo, sudavė vienas kitam smūgius. V. V. matė, kaip jis išsiskyrė su E. U.. Apsistumdę, E. U. nuėjo pas ,,babą“, o kaltinamasis pas V. V.. Ji buvo prie pat, už 10-15 metrų ir matė, kaip jis bendravo su E. U.. Kaltinamasis nurodė, kad su V. V. apie dvejus metus buvo pora. Ji dabar augina jų vaiką, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Susitikus V. V. paklausė: ,,Kas čia buvo? Kur buvai?“. Jis pasakė, kad įvyko konfliktas su Edvinu dėl pinigų, jie apsistumdė. Kaltinamasis parodė, kad jų su V. V. susitikimas įvyko Upės gatvėje. V. atėjo nuo Stoties gatvės, link ,,Klevo“. Važiuojant nuo maniežo į Upės gatvę, nepamena, ar E., ar D. iš Liepų gatvės pasakė, kad gali keistis telefonais už dalį skolos, E. U. atidavė savo telefoną ir paėmė jo.

Patikslino, kad įkalinimo įstaigoje atsidūrė tik po Naujųjų metų. Tada nematė nei S., nei V., nei D. Š.. Tik buvo su D. keliais draugais susitikęs, bet jo paties nebematė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. L. savo kaltės taip pat nepripažino (b. l. 69).

Nors kaltinamasis M. L. savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie teismo įvertinti pagal LR BPK 20 straipsnio prasmę. Liudytoja V. V. teisme paaiškino, kad su kaltinamuoju jie kurį laiką gyveno kartu, turi bendrą vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Dabar su kaltinamuoju ji visiškai nebendrauja. Nurodė, kad žino Sporto rūmus, patikslinus, nurodė žinanti ir Upės gatvę, bet ji niekada nebuvo Upės gatvėje, ten nebuvo su kaltinamuoju susitikusi. E. U. ji pažįsta nuo senų laikų per savo buvusį draugą. M. L. su E. U. buvo susitikę centriniame prekybos centre ,,IKI“, ji tuo metu su jais nebendravo, ėjo nusipirkti kavos. Pamena tik tą vieną susitikimą. Ji net nežino, kur yra Upės gatvė, ji niekada nevaikščiojo šalia Sporto rūmų. Ji pati niekada nebuvo mačiusi ir M. L. niekada nėra sakęs, kad buvo susimušęs su E. U.. M. L. jai taip pat nieko nesakė apie susitikimą su E. U.. Tokius V. V. parodymus patvirtino ir liudytojas E. U., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje jis buvo nukentėjusysis dėl telefono vagystės ir dėl sumušimo. M. L. teisme melavo, kad jie buvo kartu tą dieną, kada jis (E. U.) buvo sumuštas. Liudytojas E. U. teisme patvirtino, kad kaltinamojo M. L. nebuvo nė viename iš jo išvardintų epizodų. M. L. netiesą sakė, kad jis su juo eidami susimušė. Taip nebuvo. Smūgius, kaip kad ir patvirtino teismas, sudavė D. Š., o M. net nebuvo, todėl jis jam jokių veiksmų neatliko. Parodė, kad tą dieną jis niekam nedavė telefono, o D. Š. sukeitė telefonus. E. U. taip pat patvirtino, kad nebuvo nei pavogęs, nei pardavęs kažkokio vogto dviračio, jis niekam nebuvo skolingas. Liudytojo E. U. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja A. U., kuri parodė, kad M. L. davė melagingus parodymus, dėl dviračio bandė apšmeižti jos sūnų E. U.. M. L. bandė prisiimti D. Š. kaltę, kad jis susimušė su E.. Patvirtino, kad sūnus tikrai neturėjo svetimų dviračių, jie dažnai eina į savo sandėliuką rūsyje, todėl būtų pamatę. Sūnus turi savo vienintelį dviratį ir juo sėkmingai važinėja. Užpernai, kovo mėnesį E. pasisakė apie tą problemą – turto prievartavimą. Tas tęsėsi, jis bijojo, prašydavo palydėti jį iki autobuso stotelės, pasitikti. Kovo 25 d., 13.07 val. ji palydėjo sūnų į 7-o maršruto autobusą, o apie 14 val. jau grįžo į namus sumuštas. Pasakė, kad važiuojant autobusu, priėjo du nepažįstami vaikinai, prie maniežo ištraukė iš autobuso, sumušė, iškvietė D. Š., atėmė telefoną ir padavė kitą telefoną. Apie M. L. sūnus nieko nekalbėjo. Jie sakė, kad sūnus skolingas 1000 Lt, bet jis tikrai niekam neskolingas. Liudytoja nurodė, kad E. U. su M. L. bendravo, kai jiems buvo 12-13 metų, o paskui nebendravo, buvo tik pažįstami. Liudytojos A. U. parodymus taip patvirtina ir papildo liudytojo A. U. parodymai, kurių metu jis paaiškino, kad kaltinamasis sako netiesą, jis kaltino jo sūnų E. U. nebūtais dalykais. E. U. buvo šantažuojamas, išlaipintas iš autobuso, suduotas smūgis. Jį išlaipino D. Š. draugai, sudavė smūgį, atėmė telefoną, buvo pasitelktas šantažas, kad sūnus atliktų nusikaltimą ,,Litagroje“, t.y. pavogtų už neva skolą, kurios nebuvo, nuolat skambindavo sūnui. Kaltinamasis M. L., D. Š. draugų įtakoje prisiėmė kaltę, kad dalyvavo ten, nes pirminiai parodymai buvo ne tokie, bandė pakreipti įvykių eigą. Liudytojas A. U. patvirtino, kad įvykio dieną jis pirmas matė sūnų. Jam sūnus paskambino, pasakė, kad buvo išlaipintas iš autobuso. Jie susiskambino, susitiko Respublikos gatvėje, pasitarę kreipėsi į policiją. Įvardijo kalčiausią asmenį - D. Š.. Sūnus jam nesakė, kad tą dieną ir M. L. buvo kartu. Sūnus nurodė D. Š..

Nusikalstamos veikos padarymo faktą bei kaltinamojo M. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo taip pat pagrindžia 2013-08-30 Panevėžio apygardos teismo nutartis, iš kurios nustatyta, kad nagrinėjant bylą Nr. 1-67- 134/2013 2013-04-24 teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), parodymai 2013-08-30 nuosprendyje įvertinti, kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms ir įrodytoms aplinkybėms bei ne atitinkantys tikrovės, siekiant padėti nuteistajam D. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės (b.1. 1).

Iš Panevėžio apygardos teismo teisiamojo pasėdžio protokolo baudžiamoje byloje Nr. 1-67-134/2013 nustatyta, kad tarnybinėse (Panevėžio apygardos teismo) patalpose (Panevėžyje, Elektros g. 9) M. L. įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės, numatytos LR BPK 163 str. ir LR BK 235 str., jam išaiškinamos teisės, numatytos LR BPK 81 str. Liudytojas prisiekia teismui (b. 1. 24).

Iš 2013-04-24 Panevėžio apygardos teismo teisiamojo pasėdžio protokolo nustatyta, kad teismui M. L. papasakojo tokias aplinkybes: kad galėjo būti 2012 metai, gal kovo mėnuo (kovo pabaigoje), kai jis paskutinį kartą matė D. (toliau D. Š.), nes nuo ryto pas D. sesę, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute padėjo tvarkyti koridorių, klotį parketą. Kartu buvo ir D. tėtis (N. Š.). Tą dieną D. Š. kažkas paskambino. Pakalbėjęs jis pasakė, kad skambino D., kuris gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pasakė, kad E. (toliau E. U.) nori susitikti su D. Š., nes yra skolingas pinigų. Nusiprausė ir kartu su D. Š. vyko susitikti su E. U.. Tada sužinojo, kad E. U. skolingas V. (toliau V. G.). Pats E. U. sakė jam, kad yra skoloje, prašė jo paskolinti (pinigų) D. Š. apie skolą nesakė, tik sakė apie dviratį, kuris buvo dingęs iš V. G. laiptinės ar balkono, o V. G., išvažiuodama į užsienį, sutiko, kad pinigus E. U. už dviratį perduotų D. Š.. D. Š. automobiliu nuvažiavo prie stotelės, esančios prie maniežo (Lengvosios atletikos maniežo), kur stovėjo E. U., D. ir dar vienas jaunuolis. Pokalbio metu E. U. pasakęs, kad neturi tų pinigų, bet gali kažkaip „suveikti“ ir pasiūlęs D. Š. kartu su juo pavogti dyzelį (dyzelinį kurą). D. Š. atsisakius, E. U. pradėjo nervintis, siūlė skolą atiduoti daiktais iš jo rūsio. Susitarti nepavyko, todėl visi sėdo į automobilį ir nuvažiavę netoli D. Š. namų, kalbėjosi. Pokalbio metu D. Š. ramino E. U., kad nėra taip skubu grąžinti tą skolą. Atsisveikinę jis kartu su E. U. Radviliškio gatve patraukė link namų. Tada E. pradėjo kalbėti, kad D. Š. kvailys, paklausė ar jis turi paskolinti pinigų bei pradėjo reikalauti grąžinti jam anksčiau, 2012 metais, sausio mėnesį, parduotą, iš V. G. laiptinės ar balkono dingusį dviratį arba pinigus - 500 Lt. Pasakius, kad iš jo (E. U.) pirkto dviračio jis nebeturi, su E. U. apsistumdė. Iš E. U. buvo nusipirkęs dviratį, kuris, kaip suprato, buvo dingęs iš V. G.. Už 500 Lt parduodamas dviratį, E. U. pasakė, kad „prasimušė“, tačiau, kad dviratis vogtas, nesakė. Pirko kalnų dviratį, pilkos spalvos (visas pilkas), bėginį, ant šono didelėmis raidėmis užrašyta „Sidika“ ar „Nisika“. Jau tada suprato, kad kažkas ne taip, nes D. Š. 2011 m.. gruodžio mėnesį (liudytojas nurodo ir 2012 metų sausio mėnesį) pasakojo, kad iš V. G. balkono dingo dviratis. Tą patį mėnesį dviratį pardavė Nevėžio gatvėje, vietoje, kur stovi visokie asmenys, supirkinėja.

Iš posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio pirmininkė, išklausiusi nukentėjusiojo E. U., įspėja klaidinančiam teismą asmeniui (vienam iš jų) reikės atsakyti už melagingų parodymų davimą (<...>).

Įspėtas M. L. parodė, kad tą dieną (2012 m. kovo mėn.) E. U. nesumušė, o apsistumdė su juo, kai šis paprašė atiduoti pinigus arba dviratį. „Biški“ apsikumščiavo – „biški“ sudavė vienas kitam („jam sudaviau biški, jis man“). ( ... ). Su E. U. išsiskyrė prie tilto, prie „Klevo“. Jo atėjo pasitikti draugė. Kas mušė E. U. jis nežino, nes aiškindamiesi dėl dviračio tik apsistumdė, apsikumščiavo (...). Tą dieną, kai prie maniežo sutiko E. U., jo veide jokių sužalojimų nematė, jų nebuvo. Sužalojimai galėjo atsirasti („nebent atsirado“) po to, kai apsistumdė. Apsistumdymo metu keliais smūgiais „prasileido“ – jam E. U. davė, jis jam (E. U.). Kumščiu pataikė E. į smakrą, „biški“ nubrozdino. Apsistumdė einant, gatvelėje prie tilto per Nevėžio upę (prie Nevėžio tilto). Išsiskyrė prie „Klevo“, prie tilto, kur yra Upės gatvė. Juos matė atėjusi pasitikti jo draugė (b.l. 24-27).

Iš 2013-04-24 Panevėžio apygardos teismo teisiamojo pasėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-134/2013 matyti, kad E. U. išklausęs M. L. parodymus, atsakydamas į pirmininkaujančio klausimus paaiškino, kad tai (M. L. parodymai) – grynas melas. M. L. jis nepardavė jokio dviračio. Tuo labiau, jokio dviračio nevogė. Posėdžio pirmininkei įspėjus, kad vienam iš jų (E. U. arba M. L.) reikės atsakyti už melagingų parodymų davimą, nukentėjusysis E. U. neigia M. L. parodymus paaiškindamas, kad liudytojas viską meluoja, nes su M. L. įvykio dieną niekur nėjo, nesistumdė su juo. Nebuvo su M. L. kartu nei tada, nei kada nors; nenešė jam jokių telefonų; gyvenime nėra turėjęs jokio mopedo ar motorolerio; nėra jam pardavęs. Su M. L. nesimušė, nebuvo su juo prie tilto, nebuvo M. L. nurodyto apsikumščiavimo. Tą dieną M. L. visai nematė (b.l. 25-27).

Iš 2013-04-24 Panevėžio apygardos teismo teisiamojo pasėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-134/2013 matyti, kad A. U., išklausiusi M. L. parodymus, atsakydama į pirmininkaujančio klausimus paaiškino, kad liudytojo pasakojimo pradžia dėl dviračio yra didžiausia nesąmonė. Apie pavogtą dviratį posėdyje išgirdo pirmą kartą. Sūnus turi sidabrinį dviratį, kurį patys tėvai pirko. Ji pati siūlė E. U. atiduoti reikalaujamą 1000 litų. Visi buvo įtampoje, kol sūnus grįžo sumuštas. 2011-2012 metais sūnus jau slapstėsi („truputį“), todėl net M. L. atėjus į namus, sūnus prašydavo pasakyti, kad jo namuose nėra. Todėl M. L. parodymus apie bendravimą su M. L. galima drąsiai atmesti. Tuo metu ji jau žinojo apie problemą, todėl sūnus bijojo eiti, reikėjo lydėti. Suprato, kad M. L. buvo „patrauktas“ į tą kompaniją, kuri užsiima (tikriausiai nelabai gerais darbais, vagystėmis). Nagrinėjamo įvykio dieną ji palydėjo sūnų iki autobuso, 13.07 val. įsodino į autobusą Nr.7, kuris važiuoja pro centrą. Stotelėje prie maniežo E. jau buvo ištrauktas iš autobuso. Per tokį laiko tarpą D. Š. ir M. L. negalėjo spėti nusiprausti ir dar atvažiuoti (b.l. 25-27).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2013-08-30 nuosprendžio matyti, kad teismas, L. L. parodymus apie tai, kad byloje minimu dviračiu V. G. važinėjo 2010 metais, vertino, kaip prieštaraujančius paties V. G. paaiškinimams, kad byloje minimą dviratį jis įsigijo 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje (b.l. 12 ).

Taigi, šioje byloje teismas, visiškai nesusietai su Panevėžio apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-67-134-2013 medžiaga, patikrinęs kaltinamojo M. L. šioje byloje teisme duotus parodymus su liudytojų parodymais, neturi pagrindo netikėti vienodais, pagrįstais liudytojų parodymais ir turi pagrindo netikėti M. L. parodymais. Sugretinus šią išvadą su Panevėžio apygardos teismo 2013-08-30 nutartimi dėl teismo abejonių tuometinio liudytojo M. L. parodymais, teismas daro išvadą, jog tuometinės teismo abejonės buvo visiškai pagrįstos, ir teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nesivadovavo M. L. parodymais, nes jie yra akivaizdžiai, suinteresuotai melagingi. Papildomai pažymėtina, kad apie savo gynybinę versiją, jog apie tai, jog nedarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o galimai ją atliko kitas asmuo (M. L.), kaltinamasis D. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-134-2013 pareiškė tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės 2013-02-13 d. (b.l. 18). Nei pats kaltinamasis D. Š., nei jo gynėjas nebuvo pareiškę tokio prašymo ikiteisminio tyrimo metu prokurorui, kad būtų apklaustas liudytoju M. L.. D. Š. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė į kitą asmenį, kaip galimai padariusį nusikalstamą veiką. Šis asmuo (M. L.) tapo žinomas tik bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, kas parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu dar nebuvo surastas melagingas liudytojas, galintis teisme liudyti kaltinamojo D. Š. naudai.

Taigi, išnagrinėjus bylą, nepasitvirtino M. L. liudijimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-134-2013 metu pasakyti teiginiai, tai yra kad 2012 m. sausio mėnesį iš nukentėjusiojo E. U. įgijo dviratį, atitinkantį požymius dviračio, pagrobto iš V. (G.), iš D. Š. žinojo apie E. U. skolą V. G., kurią jam patvirtino pas E. U., pasakojęs, kad V. G. priklausančius pinigus jis turi perduoti D. Š.; taip pat, kad Marijonų gatvėje, šalia autobusų stotelės „Liepų alėja“, 2012 m. kovo mėnesį kartu su D. Š. automobiliu „Peugeot“ atvažiavo į susitikimo vietą prie maniežo (Liepų al.), visą laiką buvo kartu, girdėjo pokalbį tarp E. U. ir D. Š., kuris nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam, taip pat, kad nukentėjęs galėjo būti sužalotas nuo jo smūgių, kuriuos jis E. U. sudavė tą pačią dieną, kartu einant nuo Raginėnų gatvės iki Upės g. ginčo metu susistumdžius. Kumščiu pataikė E. U. į smakrą, nubrozdino; taip pat, kad matė, kaip D. Š. automobilyje E. U. su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną pats pasiūlė ir atidavė kitam automobilyje buvusiam asmeniui, kuris žadėjo padengti dalį E. U. skolos D. Š..

LR BK 235 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. LR BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip asmens siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus visiškai paneigia kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti duomenys, kurie teismo pripažinti įrodymais. Kaltinamasis M. L. 2013-04-24 Panevėžio apygardos teisme, apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davęs teismui priesaiką, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, t.y. nurodė, kad iš nukentėjusiojo E. U. įgijo dviratį, 2012-03-25 susistumdė ir apsikumščiavo su E. U., matė, kaip D. Š. automobilyje E. U. pats atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Tokius nuteistojo parodymus paneigia byloje apklaustas liudytojas E. U., kuris kategoriškai neigė turėjęs ir pardavęs galimai vogtą dviratį, neigė įvykio dieną buvęs kartu su kaltinamuoju ir su juo apsistumdęs, atidavęs savo telefoną. Šiuos liudytojo E. U. parodymus visiškai patvirtina byloje apklausti liudytojai A. U. ir A. U., kurie parodė, kad E. U. buvo ištemptas iš autobuso ir sumuštas, sūnus nurodė, kad tai padarė D. Š., iš E. U. buvo atimtas telefonas. A. U. matė nukentėjusįjį iškart po įvykio, jis buvo vežamas į policiją, kur nukentėjusysis parodė, kad jam smūgius sudavė būtent D. Š., o ne M. L.. Kaltinamojo M. L. parodymus taip pat paneigia ir posėdyje apklausta liudytoja V. V., kuri nurodė kad įvykio dieną ji nebuvo susitikusi su M. L. (kaip šis tvirtino) ir M. L. niekada nėra sakęs, kad susimušė su E. U.. Taip pat pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-134/2013 D. Š. nuteistas už visus veiksmus, kuriais buvo kaltinamas, taip pat pripažintas kaltu 2012-03-25 sumušęs E. U.. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo M. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimo pagrindai ir kt.

Skiriant bausmę M. L. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta atliekant bausmę už kitą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį M. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.); taip pat į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis M. L. teistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 84), nuo 2013-01-07 atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, bausmės atlikimo metu charakterizuojamas negatyviai – baustas drausminėmis nuobaudomis, požiūris į darbą – negatyvus, nesimoko. Išvada: Bausmę atlieka netinkamai (b.l. 87). Vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.) bei vertinant prokuroro nuomonę dėl bausmės paskyrimo, kaltinamajam M. L. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui (LR BK 50 str. 1, 2 d.). Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., subendrintina su 2012-11-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iki galo neatlikta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie paskirtosios bausmės pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina valstybei 31,10 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d., ir jam paskirti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-11-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie paskirtosios bausmės pridedant iki nuosprendžio paskelbimo dienos neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius ir paskirti M. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš M. L. 31,10 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas