- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2806-979/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., A. B., E. B., R. B.
- Kategorijos
- 2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. A., A. B., E. B., R. B., A. B., R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims: R. A., A. B., E. B., R. B., A. B., R. A., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad vaikaitė V. A. po senelės A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad ji, būdama aštuoniolikos metų amžiaus, apsigyveno pas senelę A. A. jos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko beveik 40 metų gyvenamosios vietos nekeitė. Po A. A. mirties liko gyventi jai priklausančiame name, kurį iki šios dienos prižiūri, remontuoja, tvarko, juo naudojasi, moka mokesčius, nes kito būsto neturi. Tiek iki mirties, tiek po A. A. mirties naudojasi ir jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Į notarą nesikreipė, nes turtą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. A. A. testamento nepaliko. Po jos mirties teisę į paveldimą turtą įgijo pirmos eilės įpėdinė jos dukra O. B. (iki santuokos pavardė A.) ir sūnus A. A., kurie yra mirę. A. A. pirmos eilės įpėdiniai, jos vaikai O. B. (iki santuokos A.) ir A. A. palikimo, atsiradusio po motinos A. A. mirties, nepriėmė: nepateikė notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą bei nepriėmė palikimo kitu būdu – faktiškai pradėdami turtą valdyti. A. A. antros eilės įpėdiniai yra jos vaikaičiai: pareiškėja V. A., jos broliai E. B., R. B., A. B. ir jos mirusio sūnaus A. A. vaikai: R. A. ir R. A.. Po O. B. mirties jos turtą pagal 2016-10-03 surašytą sutuoktinių testamentą paveldėjo sutuoktinis A. B., kuris yra nurodytas suinteresuotu asmeniu šioje byloje. Kuomet O. B. po savo motinos mirties palikimo nepriėmė, jos sutuoktinis A. B. po savo sutuoktinės mirties A. A. vardu įregistruoto turto nepaveldėjo. Pareiškėja V. A. yra O. B. ir A. B. dukra ir yra A. A. antros eilės turto įstatyminė įpėdinė. Pareiškėjos broliai E., R. ir A. palikimo po senelės mirties nepriėmė, į jį nepretenduoja. Pareiškėjai yra žinoma, kad į palikimą nepretenduoja taip pat ir mirusio A. A. vaikai: R. ir R.
Suinteresuoti asmenys R. A., A. B., E. B., R. B., A. B. per teismo nustatytą terminą pranešė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuotam asmeniui R. A. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo iki teismo posėdžio jis nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad palikėja būtų sudariusi testamentą, nėra. Po jos mirties liko paveldimas turtas: 3/8 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 277/703 dalys nuo 0,0703 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos A. A. mirties momento 1996 m. kovo 1 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po palikėjos A. A. mirties jos palikimu, paveldimu turtu – gyvenamuoju namu faktiškai naudojasi, jį valdo palikėjos vaikaitė V. A.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po senelės A. A. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,40 Eur ir jos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad vaikaitė V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė senelės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1996 m. kovo 1 d., mirties pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.