- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 1-702-900/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29698-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi viena veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuo 2 metų 1 mėnesio iki 1 metų 11 mėnesių sumažinta laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda, Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos bausmės dalį įskaitytas laikas, kurį nuteistasis praleido laikinai sulaikytas (1 para), ir laikoma, kad jis sumokėjo 2 MGL baudos. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį ir skyrė 15 MGL baudą, kitą pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį T. G. atžvilgiu, susijusią su bausmės skyrimu, paliko nepakeistą. Baudos nesumokėjo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G., būdamas girtas, 2016 m. birželio 25 d. 4⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - sugyventinei M. M. - tyčia tris kartus kumščiu trenkė į nugarą ir tris kartus į ranką, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) T. G. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (30-31 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis su M. M. kartu gyvena apie pusę metų, veda bendrą ūkį. 2016 m. birželio 25 d. apie 3⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) (M. M.) grįžo į namus iš Joninių šventės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grįžo neblaivi, jis tą vakarą taip pat vartojo alkoholį, nors Jonines šventė atskirai. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo su savo pussesere, pasitikėjo ir neprieštaravo, kad sugyventinė nori išeiti kur nors viena. Tą naktį (duomenys neskelbtini)parašė kažkoks vaikinas. Jis paprašė (duomenys neskelbtini) paaiškinti, kas jai rašo ir tada jie susipyko, vienas kitą pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. (duomenys neskelbtini) norėjo išeiti iš namų. Jis, nenorėdamas, kad jai kas atsitiktų, jos neišleido, užrakino duris ir liepė eiti miegoti, nusiraminti. (duomenys neskelbtini) šaukdama puolė prie lango, bet jis saugodamas, kad ji girta neiškristų per langą, ją stumtelėjo į lovą. (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant lovos, supyko ant jo, šaukė, įžeidinėjo. Jis gal dėl to, kad buvo neblaivus, įniršęs, norėdamas nuraminti (duomenys neskelbtini), galėjo jai kumščiu suduoti kokius tris smūgius tiek į nugarą, tiek į ranką. Netrukus pasigailėjo, kad nesusivaldė. (duomenys neskelbtini) verkė. Jis, nebenorėdamas konfliktuoti, paliko ją vieną bute, išėjo nusiraminti. Miegojo pas pažįstamus. Manė, ryte grįžęs su (duomenys neskelbtini) viską išsiaiškins. Dieną susitiko su (duomenys neskelbtini), jos atsiprašė, jie susitaikė.
Nukentėjusiosios M. M. protokolu – pareiškimu ir parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (17-19 b. l.), kuriame teigiama, kad su sugyventiniu T. G. gyvena apie pusę metų, yra pažįstami apie 4 metus. Gyvena nuomojamame bute, veda bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai iki įvykio buvo geri, nebuvo jokių didesnių konfliktų ar smurto jos atžvilgiu. 2016 m. birželio 24 d. ji buvo pas savo pusseserę, buvo Joninių šventėje (duomenys neskelbtini). Namo grįžo neblaivi 2016 m. birželio 25 d., galėjo būti 4⁰⁰ val., sugyventinis T. G. buvo namuose taip pat neblaivus. Jai grįžus, jie atsisėdo prie stalo pasikalbėti. Jiems bendraujant, jai paskambino jos senas pažįstamas. Ji ignoravo skambutį, tada gavo SMS žinutę. Dėl to (duomenys neskelbtini) supyko, išreiškė nepasitenkinimą, kad jai skambina ir rašo kiti vaikinai, paėmė telefoną ir perskaitė jai skirtą SMS žinutę. SMS žinutėje buvo rašoma, kodėl ji nekelia ragelio ir nebendrauja. T. G. klausinėjo, ar tikrai ji buvo su savo pussesere, ar jo neapgaudinėja. Kadangi abu buvo neblaivūs, jie nesusišnekėjo ir apsižodžiavo. (duomenys neskelbtini) atėmė jos telefoną ir prašė, kad ji paskambintų jai rašiusiam vaikinui ir pasakytų, jog daugiau jai niekada nebeskambintų. Ji nenorėjo paklusti, norėjo atsiimti telefoną, jie apsistumdė, plūdosi, įžeidinėjo vienas kitą. Ji norėjo išeiti iš buto, bet (duomenys neskelbtini) neleido. (duomenys neskelbtini) atrodė įsiutęs. Pasijuto nesaugi, nors (duomenys neskelbtini) jai negrasino. Norėjo prieiti prie lango kviestis pagalbos. Sugyventinis nutempė ją nuo lango, stūmė ant lovos. Sėsdamasi trenkėsi galvą į sieną, bet nestipriai, neskaudėjo. Manydamas, kad ji apgaudinėja sugyventinį, (duomenys neskelbtini) įniršio ir kumščiu sutrenkė tris smūgius į nugarą ir tirs smūgius į ranką. Jai skaudėjo, šaukė, prašė liautis. (duomenys neskelbtini) pasitraukė nuo jos, paprašė eiti miegoti ir nusiraminti. Ji suprato, kad jis apgailestauja dėl savo veiksmų. Bet dėl girtumo nenurimo ir tęsė konfliktą. T. G. jos daugiau nebemušė ir negrasino. Ji verkė ir nuėjo miegoti.
Atsibudo apie 8⁰⁰ val. Pastebėjo, kad bute yra viena, kad nėra buto raktų. Telefonu skambino T. G., bet jis neatsiliepė. Supyko, kad yra užrakinta. Kvietė kaimynus, kad išleistų, bet niekas nepadėjo. Tuomet paskambino BPC ir pasakė, kad po konflikto su sugyventiniu buvo užrakinta bute. Vėliau susisiekė su T. G.. Jie susitiko, jis atsiprašė, jie susitaikė ir ateityje planuoja gyventi kartu. Per konfliktą patyrė tik fizinį skausmą, sužalota nebuvo, ant kūno sumušimo žymių nesimato, į medicinos ekspertus, medikus nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereiškia.
Taip pat tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (5-6 b. l.), nukentėjusiosios asmens blaivumo testu (2016 m. birželio 25 d. M. M. nustatytas sunkus – 2,74 %₀ – girtumo laipsnis) (12 b. l.), BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad neblaivus T. G. prieš dieną trenkė pranešėjai, paryčiais ją užrakino namuose, GMP nereikėjo (8-11 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 15 MGL bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 15 MGL baudą.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (84-86 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis nevedęs, vykdo individualią veiklą (39-40 b. l.). 9 kartus baustas administracine tvarka už įvairius - smulkius ir itin šiurkščius – KET, viešosios tvarkos pažeidimus bei už administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, galiojančias nuobaudų neturi (36 b. l.). Tris kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, baudos nesumokėjo (40-81, 83 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikaltimą, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Įvertinęs nusikaltimo priežastis, padarinius, eigą, trukmę, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.). Įpareigojimas būti naktį namuose neskiriamas, nes nusikaltimas padarytas naktį namuose. Kaltinamasis įpareigojamas per 1 metus neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu skirta laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta (neįskaityta) bausmės dalimi – 13 (15 – 2) MGL bauda ir skiriama galutinė subendrinta bausmė: 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 13 MGL dydžio bauda.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (33-34 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laiką išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu T. G. skirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi – 13 (trylikos) MGL dydžio bauda, ir skirti galutinę subendrintą bausmę: 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. G. per šį laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 13 (trylikos) MGL dydžio, kas atitinka 489,58 € (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 58 euro centus), baudą.
T. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti T. G., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.