Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-175-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-28
Bylos Nr.
1A-587-175-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
A. R.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-175/08

Teisėjas Evaldas Gražys Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui adv. Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (L. J. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. B. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. B. Z. turto pagrobimas) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti R. Š. turtą) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikotarpis nuo 2008-04-02 iki 2008-07-10.

Iš A. R. priteista 2925 Lt L. J. naudai padarytai žalai atlyginti, 440 Lt L. B. Z. naudai padarytai žalai atlyginti, 375 Lt S. B. naudai padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2008-03-21 apie 6.35 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir pribėgęs iš už nugaros, atvirai jėga išplėšė iš L. J. rankų jos rankinę 100 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6151“ 500 Lt vertės, dvi piniginės 100 Lt ir 25 Lt vertės, 12 raktų bendros 200 Lt vertės, akiniai 500 Lt vertės ir 1800 Lt, tuo užvaldydamas nukentėjusiajai L. J. priklausantį turtą bendros 3225 Lt vertės.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2008-03-31 apie 6.20 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai jėga išplėšė iš S. B. rankų jos odinę rankinę 70 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericcson Z550i“ 300 Lt vertės, piniginė 15 Lt vertės ir 60 Lt, tuo užvaldydamas nukentėjusiajai S. B. priklausantį turtą bendros 445 Lt vertės.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2008-03-31 apie 8.45 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai jėga išplėšė iš L. B. Z. rankų jos rankinę 40 Lt vertės, kurioje buvo akiniai 340 Lt vertės, kvepalų buteliukas 30 Lt vertės, ir 30 Lt, tuo užvaldydamas nukentėjusiajai L. B. Z. priklausantį turtą bendros 440 Lt vertės.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2008-04-02 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš už nugaros ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai jėga išplėšė iš R. Š. rankų jos rankinę 110 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung X200“ 600 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6010i“ 600 Lt vertės, piniginė 100 Lt vertės, kosmetikos rinkinys 160 Lt vertės ir 15 Lt, tuo pasikėsindamas užvaldyti nukentėjusiajai R. Š. priklausantį turtą bendros 1585 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-10 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės teismas nepripažino to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sulaikytas padarius vieną nusikaltimą jis prisipažino ir kitų nusikaltimų padarymu. Apeliantas teigia, kad pas jį nėra susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, kadangi išėjęs iš pataisos namų, jis dirbo, paskutinius tris mėnesius iki sulaikymo ieškojo geriau apmokamo darbo. Skunde teigiama, kad teismas netaikė BK 61 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, kuriomis remiantis buvo galima paskirti švelnesnę bausmę, ir paskyrė bausmę, artimą maksimaliai. Nuteistasis A. R. nurodo, kad gyvena tik su mama, kuri yra trečios grupės invalidė, ir kuriai reikalinga pagalba.

Nukentėjusioji L. Z. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad teismas A. R. paskyrė teisingą bausmę, pagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, kadangi A. R. teisme elgėsi laisvai, ignoruojančiai, net neužsiminė apie žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji L. J. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad teismas A. R. nuteisė teisingai. Pasak nukentėjusiosios, jokių A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių negali būti. Teismo metu salėje ir kelios minutės prieš posėdį A. R. elgėsi nepagarbiai, nukentėjusioji girdėjo iš jo arogantiškų ir nepagarbių žodžių teismui. Nukentėjusiosios manymu, nuteistasis 3 mėnesius iki sulaikymo nesiieškojo darbo, o užpuldinėjo moteris ir taip palengvindavo savo buitį. Nukentėjusioji nurodo, kad skunde nuteistasis nekalba apie materialinį ar moralinį žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, tai išryškina A. R. elgesį su kitais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. R. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą bausmės rūšį ir dydį, bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad A. R. nors ir vėliau prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tai padarė priverstas kitų byloje surinktų įrodymų, nes buvo sulaikytas bandydamas pavogti R. Š. rankinę. Be to, ikiteisminio tyrimo metus jis buvo atsisakęs duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad įtarime nurodytu laiku vartojo narkotines medžiagas ir nepamena, kas vyko minėtu laikotarpiu. Jis pripažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ne savo noru, o tik tada, kai buvo surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas nenustatė ir tos aplinkybės, kad nuteistasis gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Teisminio nagrinėjimo metu jis tik formaliai pareiškė, kad gailisi, paskutiniojo žodžio metu pareiškė, kad atsiprašo, tačiau iki tol jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesistengė sušvelninti nusikaltimų pasekmių, net nebandė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Teismas nenustatė, kad nuteistasis kritiškai vertintų savo elgesį. Taigi nuteistajam A. R. šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė jo atžvilgiu BK 61 straipsnio 1-4 dalių nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 61 straipsnio nuostatų, kadangi šis straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė nei A. R. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl neturėjo teisinio pagrindo taikyti ir BK 61 straipsnio nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai aptarė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. A. R. padarė 4 apysunkius nusikaltimus per labai trumpą laiką, nors yra jauno amžiaus, tačiau daug kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos vieneriems metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, neatlygino žalos, nusikaltimus darė vieną po kito tam, kad įgytų pinigų narkotikams, niekur nesimokė, nedirbo (byloje nėra duomenų, kad jis iki sulaikymo dirbo ar ieškojo darbo). Nors nuteistasis skunde, teigia, kad jis rūpinasi motina, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jo motinai reikalinga pagalba, ar kad jis ja rūpintųsi. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis savo veiksmų kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, todėl padarė tinkamą išvadą, kad jam bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną nusikaltimą paskyrus realias terminuotas laisvės atėmimo bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmes už padarytus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė – už juos paskyrė bausmes, viršijančias BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (už kiekvieną nusikaltimą 4 metus laisvės atėmimo), tačiau, atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad šios bausmės tinkamai individualizuotos, nėra pagrindo laikyti jas per griežtomis. Be to, bendrindamas bausmes teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.) ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Ši bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, A. R. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Svetlana JurgaitienėEgidijus Jonas Grigaravičius