- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2-1172-960/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25275-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- UAB „Ecofon“
- Atsakovas
- UAB „Alfa idėjos“
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
dalyvaujant ieškovo atstovams L. K., advokatui Dmitrijui Korsakovui, atsakovo atstovui I. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ecofon“ ieškinį atsakovui UAB „Alfa idėjos“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 11 053,22 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2017 m. kovo 1 d., apie 15 val. atsakovo darbininkai vykdydami darbus Sakališkių gatvėje prie namo Nr. 38, Vilniuje, nutraukė ieškovui priklausantį magistralinį kabelį ir paliko ieškovo klientus be telekomunikacijos paslaugų. Kabelis buvo nutrauktas prie pats užbetonuotos autobusų stotelės, o reflektometras parodė, kad kabelis pažeistas, bet nenutrauktas, mažiausiai dar vienoje atkarpoje prie Sakališkių g. 36 namo, kur prieš tai kasymo darbus atliko atsakovas. Ieškovo darbuotojai atliko būtinus remonto darbus ir atstatė kabelio veikimą. Atstatyti kabelio veikimą buvo galima tik paklojus naują kabelį tarp dviejų šulinių, t.y. reikėjo viso pakloti 400 metrų kabelio. Darbai užtruko 14 dienų. Ieškovas iš klientų gavo daugybę pretenzijų dėl nutraukto ryšio. Atsakovas atlikdamas kasybos darbus turėjo gauti ieškovo, kaip kabelio savininko, sutikimą tokiems darbams atlikti. Atsakovui buvo išduota atmintinė, kurioje buvo nurodyta su ieškovu suderinti projektą, bet atsakovas to nepadarė. Ieškovas atstatydamas interneto ryšį pirko reikalingas medžiagas, atliko remonto darbus todėl patyrė 9 053,22 Eur turtinę žalą ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas su pretenzija kreipėsi tik po 1,5 metų, o į dėl teismą dar vėliau nuo tariamos žalos padarymo, kas reiškia jo nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovas seniausiai pabaigė visus darbus, darbai buvo priduoti, jokių skundų nebuvo sulaukęs. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog turėjo nuosavybės teise priklausančius kabelius nurodytoje jų tariamojo nutraukimo vietoje. Atsakovas neturi ir niekada neturėjo jokios ieškovo nurodytos atmintinės. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas kažkaip prisilietė prie kabelių, tuo labiau, jog nutraukė kabelį. Ieškovo pateiktas šviesolaidinių tinklų pažeidimo aktas yra surašytas vienasmeniškai nekviečiant atsakovo atsakovų ar kitų nešališkų asmenų. Atsakovo atstovai 2017 m. kovo 1 d. visą darbo dieną buvo prie objekto Sakališkių g. 36, 38, tačiau nesulaukė jokio kvietimo dalyvauti akto surašyme. Atsakovo manymu, pateiktas aktas ir darbų ir medžiagų sąmata yra galimai suklastoti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų kokias atsakovas patyrė realias išlaidas, nepateikti medžiagų įsigijimo dokumentai, nėra aišku kodėl reikėjo kloti 400 metrų kabelio, kodėl paklotas 96 skaidulų kabelis, o darbų sąmatoje nurodytos 192 skaidulos. Ieškovo nurodytų darbų atlikimui keičiant 400 m. kabelio būti reikalingas leidimas atlikti kasinėjimo darbus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėtai teikė ryšių paslaugas ir buvo tinkamai įrengęs tinklus. Nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą. Atsakovas visus darbus atlikinėjo pagal techninio projekto ir statybos techninių reglamentų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas I. O. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog pripažįsta, jog atlikinėjo žemės kasymo darbus ieškovo nurodytoje vietoje nuo 2017 m. sausio iki balandžio mėn. Jokių kabelių nepažeidinėjo. Ieškovas nurodytoje vietoje neturėjo jokių kabelių. Neaišku kodėl reikėjo keisti 400 m. kabelio. Darbus atlikinėjo pats be subrangovų.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ieškovo atstovas L. K. paaiškino, jog yra ieškovo akcininku. 2017 m. vasario mėn. gavo skundus iš klientų, jog neveikia internetas. Atvažiavo į vietą, kurioje jau buvo Valerij ir išsiaiškino, jog kabelio pažeidimo vietoje dirba atsakovo darbuotojai. Kabelis buvo pažeistas prie stotelės. Matė nutrauktą laidą, traktorių, vaikščiojančius žmones. Kabelis buvo 60-70 cm. Gylyje, juodos spalvos. Atsakovo darbuotojai parodė projektą pagal kurį turi būti įrenginėjami apšvietimo stulpai. Prie projekto buvo atmintinė, kurioje buvo nurodyta, jog darbus reikia suderinti su ieškovu. Priėmė sprendimą, jog reikia laikinai sujungti kabelį, bet vėliau nustatė, jog kabelio pažeidimai yra ir kituose vietose, todėl negalima juo naudotis. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas keisti kabelio atkarpą nuo šulinių – 400 m. Kabelį neįmanoma nutraukti su kastuvu, nes jis yra storas, ji galėjo nutraukti tik traktorius. Atmintines išduoda savivaldybė kartu su leidimu atlikti kasymo darbus. Kabelis buvo paklotas su savivaldybės leidimu per savivaldybės žemę. Ieškovas yra įtrauktas į savivaldybės sąrašą asmenų, kurie turi tinklus. Nuo 2011 m. šviesolaidinis kabelis laikomas kilnojamu daiktu ir nereikia jo registruoti. Nežinojo, jog atsakovas planuoja atlikti kasybos darbus prie ieškovo kabelio. Atsakovo turėtame projekte buvo nubrėžtos linijos šalia ieškovo laidų ir kasant su dideliu traktoriumi yra tikimybė pažeisti kabelį. Be to, kasymo darbai vyko žiemą, kai užšalusi žemė. Aktą surašė kovo 1 d. o visi jį pasirašė vakare ar sekančią dieną. Tą dieną nebandė kreiptis į atsakovą, nes vietoje buvę darbuotojai atsisakė bendrauti ir visas dėmesys buvo kreipiamas ne pretenzijų reiškimui, o kuo greitesniam kabelio sutaisymui. 2017 m. kovo mėn. skambino atsakovui ir pranešė apie kabelio nutraukimą. Nesikreipė į teismą anksčiau, nes abejojo dėl atsakovo mokumo. Pirmiausiai kreipėsi į teismą dėl anksčiau įvykusio kabelio pažeidimo, o laimėjęs bylą ir antstoliui išieškojus skolą, kreipėsi į teismą dėl antro kabelio nutraukimo. Patvirtina, jog jam yra žinoma, jog kabelis buvo ieškovo ir jis buvo pažeistas. Kabelio atstatymo darbus ieškovas atliko savo jėgomis, nes turi tam reikiamą įrangą ir apmokytus darbuotojus. Kabelis buvo pajungtas 96 skaidulų, vietoje 144, nes tokį turėjo ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. Č. paaiškino, jog dirba ieškovo įmonėje inžinieriumi. Žinojo, jog yra paklotas ieškovo kabelis žemėje. 2017 m. kovo 1 d. apie 13 val. gavo informaciją telefonu, kad neveikia įmonės paslaugos. Prisiminė, jog Sakališkių gatvėje matė, jog su traktoriumi vyksta žemės kasymo darbai. Atvykęs į vieta pastebėjo, jog kabelis yra nutrauktas ir pažeistas bei apie tai informavo Leonidą. Įvykio vietoje buvo barzduotas traktorininkas, kuris pripažino, jog nutraukė kabelį, bei paaiškino, jog jam reikia daryti darbus ir jam nerūpi kabeliai. Įvykęs interneto tiekimo gedimas buvo pašalintas per parą. Reikėjo atkasti apie 7-10 metrus kabelio ir buvo padaryti du sujungimai. Po to paaiškėjo, jog kabelis dar yra pažeistas ir kitoje vietoje. Pats suvirino pažeistą kabelį. Po mėnesio reikėjo pakeisti visą kabelį 0,5 km atkarpoje tarp šulinių, nes buvo klientų nusiskundimų dėl interneto greičio, o kabelio virinimas sumažina greitį. Buvo paklotas 96 gyslų kabelis vietoje 144. Kovo 1 d. nepildė jokių dokumentų, o tik direktorius davė pasirašyti aktą. Žino, jog buvo pažeistas ieškovo magistralinis kabelis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kabelio buvimo fakto nustatymo.
Byloje nėra pateikta jokių tiesioginių rašytinių įrodymų pagrindžiančių ar buvo ir kada buvo paklotas ginčo objektu virtęs ieškovo nurodytas šviesolaidinis kabelis Sakališkių gatvėje, Vilniuje. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ieškovo atstovas L. K. bei liudytojas V. Č. patvirtinto, jog jie žino, jog Vilniuje, Sakališkių gatvėje, prie 36 namo 2017 m. kovo 1 d. buvo paklotas ieškovui priklausantis 144 gyslų šviesolaidinis kabelis.
2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. A51-89424/18)(2.9.1.28-UK7) (toliau - Raštas) nurodoma, jog UAB „Ecofon“ tik 2017 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus miesto gatvių sąrašą, kuriuose yra įrengti UAB „Ecofon“ priklausantys šviesolaidiniai kabeliai ir tik po šios datos turima informaciją, kuriose gatvėse yra UAB „Ecofon“ kabeliai ir gali nurodyti statytojams, kad jie prieš darbų pradžią informuotų tinklų savininkus. Prie šio Rašto pateiktame elektroniniame laiške yra nurodoma, jog „Ecofon“ optiniai kabeliai yra Sakališkių gatvėje. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo vertinu, įrodo, jog 2017 m. spalio 17 d. Sakališkių gatvėje buvo paklotas ieškovo šviesolaidinis kabelis, bet ir nepaneigia aplinkybės, jog šis kabelis negalėjo būti paklotas 2017 m. kovo 1 d. Pranešimas apie kabelio paklojimą leidžia daryti išvadą, jog kabelis turėjo būti palotas anksčiau nei 2017 m. spalio 17 d.
Rašte yra nurodoma, jog UAB „Alfa idėjos“ 2017 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas kasti AK-151/42/2017 (toliau - Leidimas) bei Rašto prieduose nurodoma, jog pridedamas šis leidimas su atmintine. Susipažinus su pateikta atmintine matyti, jog joje nurodoma, jog prieš vykdant žemės kasimo darbus į perkasos vietą kviečiami požemines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų atstovai požeminių komunikacijų sutikslinimui, tarp kurių nurodoma UAB „Ecofon“.
Byloje apklaustas kaip liudytojas ieškovo atstovas L. K. paaiškino, jog įvykio vietoje atsakovo darbuotojai jam be kitų dokumentų parodė atmintinę, kurioje buvo nurodyta darbus suderinti su ieškovu.
Įvertinęs šiuose anksčiau paminėtuose įrodymuose nurodytų aplinkybių ir teismo padarytų išvadų visumą, teismas daro išvadą, jog byloje laikoma įrodytomis aplinkybėmis, jog 2017 m. kovo 1 d. Sakališkių gatvėje prie 36 namo buvo paklotas ieškovui priklausantis šviesolaidinis kabelis ir atsakovui su Leidimu buvo išduota atmintinė, kurioje buvo nurodyta kasymo darbus suderinti su ieškovu, kuris turi požemines komunikacijas. Tai, jog ieškovo kabelis nebuvo nurodytas techniniame projekte ir atsakovas nepripažino kabelio buvimo fakto, teismo vertinimu nepaneigia anksčiau paminėtų kitų įrodymų visuma įrodyto kabelio buvimo fakto, nes rengiant projektą ieškovo kabelio buvimas galėjo būti nežinomas.
Dėl kabelio pažeidimo ir atliktų remonto darbų.
Ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytomis bei šalių atstovų teismo posėdžio metu pripažintomis ir iš esmės neginčijamomis aplinkybėmis laikoma įrodyta, jog atsakovas 2017 m. kovo 1 d. Vilniuje, Sakališkių gatvėje atlikinėjo kasymo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ieškovo atstovas L. K. bei liudytojas V. Č. paaiškino, jog 2017 m. kovo 1 d. atvykę į Sakališkių g. pamatė, jog ieškovo kabelis buvo pažeistas. Byloje yra pateikta viena nuotrauka, kurioje matomas juodos spalvos kabelio pažeidimas, taip pat ieškovo darbuotojų (direktoriaus E. K., technikos specialisto V. Č., teisininko L. K.) pasirašytas 2017 m. kovo 1 d. šviesolaidinių tinklų pažeidimo aktas (toliau - Aktas), kuriame nurodoma, jog 2017 m. kovo 1 d. apie 15 val. prie namo Sakališkių g. 38, Vilniuje, buvo nutrauktas magistralinis šviesolaidinis 144 skaidulų kabelis jungiantis Balsių rajoną su Riešės rajonu (ilgis apie 10 km).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iškėlė abejones dėl Akto galimo suklastojimo dalyje dėl asmenų parašų bei jo surašymo datos. Teismo vertinimu, tokios iškeltos atsakovo abejonės dėl galimo šio įrodymo suklastojimo yra nesusijusios su byloje nagrinėjamu ginču, nes šiuo įrodymu yra įrodinėjamas užfiksuotas kabelio pažeidimo faktas nurodytą dieną, todėl netgi nuginčijus šio akto surašymo datą ir kai kurių asmenų parašus, tai nepaneigtų šio dokumente nurodytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog šis Aktas yra sudarytas vienasmeniškai ieškovo (jo darbuotojų), o ne kitų asmenų, todėl teismas vertindamas šį dokumentą jo nesuabsoliutina ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Aktą pasirašę du asmenys V. Č. ir L. K. teismo posėdžio metu buvo apklausti kaip liudytojai ir iš esmės patvirtino Akte nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs šių įrodymų visumą bei atsakovo pripažintą faktą, jog atlikinėjo kasymo darbus Sakališkių gatvėje, kurioje teismas padarė išvadą, jog 2017 m. kovo 1 d. buvo ieškovo kabelis, daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog atsakovas vykdydamas kasymo darbus pažeidė ieškovo 144 skaidulų kabelį, esantį Sakališkių g. 36.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ieškovo atstovas L. K. bei liudytojas V. Č. paaiškino, jog šalinant atsakovo padarytą kabelio pažeidimą, buvo pakeista 400 m. kabelio atkarpa tarp šulinių. Byloje nepateikta jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl teismas šias liudytojų paaiškinimais laiko įrodytomis aplinkybes, jog ieškovas ketindamas pašalinti atsakovo pažeisto kabelio padarinius pakeitė 400 m. kabelio.
Dėl ieškovo patirtos žalos dydžio.
Ieškovas dėl atsakovo anksčiau nustatytų neteistų veiksmų – 2017 m. kovo 1 d. o šviesolaidinio kabelio Sakališkių gatvėje pažeidimo, prašė priteisti iš atsakovo žalą, kurią grindė paties ieškovo vadovo vienasmeniškai pasirašyta 2017 m. gegužės 19 d. Darbų ir medžiagų sąmata (toliau - Sąmata), kurioje apskaičiuota, jog: naujo šviesolaidinio kabelio 96 skaidulų paklojimo darbai sudaro 6 000 Eur (400 metrų x 15 Eur); seno kabelio demontavimas bei naujo įvedimas į movas – 200 Eur (20 val. x 10 Eur); kabelio suvirinimas movose 192 skaidulos (192 suvirinimai x 1 Eur); šviesolaidinis 96 skaidulų labelis – 800 Eur (400 m. x 2 Eur); Stop juosta – 40 Eur (400 m. x 0,10 Eur); suvirinimo vietos apsauga – 96 Eur (192 x 0,50 Eur); Kabelio žymėjimo stulpai – 16,00 Eur (2 vnt. x 8 Eur); kuras technikai – 50 Eur (50 litrų x 1 Eur); Apsauginis vamzdelis 32 mm – 88,00 Eur (400 m. x 0,22 Eur). Viso su PVM 9 053,22 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iškėlė abejones dėl Sąmatos galimo suklastojimo dalyje dėl ją pasirašiusio asmens parašo tikrumo bei jos surašymo datos. Teismo vertinimu, tokios iškeltos atsakovo abejonės dėl galimo šio įrodymo suklastojimo yra nesusijusios su byloje nagrinėjamu ginču, nes šiuo įrodymu yra įrodinėjamas ieškovo patirtos žalos dydis, todėl netgi nuginčijus šios Sąmatos surašymo datą ir asmens parašą, tai savaime nepaneigtų šiame dokumente nurodytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog ši Sąmata yra sudaryta vienasmeniškai ieškovo, o ne kitų asmenų, todėl teismas vertindamas šį dokumentą jo nesuabsoliutina ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Esant šalių ginčui dėl žalos dydžio, vien ieškovo parengtas dokumentus apie patirtos žalos dydį, nėra pakankamu įrodymu pagrindžiant patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu teismui pasiūlius ieškovui pateikti papildomus įrodymus apie patirtą žalą, ieškovas pateikė 2013 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą pagal kurią ieškovui buvo parduota 3 565 m. kabelio už 5,20 Lt kainą be PVM, UAB „Slo Lithuania“ pasiūlymus, kuriuose nurodoma, jog 144 gyslų šviesolaidinio kabelio 400 m. kaina be PVM - 780 Eur, o 96 gyslų – 624,00 Eur be PVM, UAB „Telba projektai“ lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, jog darbų kaina 12 671,60 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai L. K. ir V. Č. paaiškino, jog šalinant gedimą buvo būtina ir ieškovas pakeitė 400 m. kabelio tarp šulinių. Byloje nėra pateikta daugiau jokių įrodymų leidžiančių teismui spręsti ar pažeidus šviesolaidinį kabelį buvo galima ištaisyti jo pažeidimus kitais būdais (sujungiant, pakeičiant mažesnį kiekį), todėl teismas vertindamas tik tokiu dviejų liudytojų paaiškinimais apie būtinumą keisti 400 m. kabelio tarp šulinių, bei remdamasis visuotinai žinoma aplinkybe, jog laidų ir kabelių jungimas ne visada yra galimas ir jeigu jis atliekama tai tokiu atveju mažėja kabelio patikimumas, gali atsirasti kitų neigiamų padarinių, daro išvadą, jog byloje pateikta Sąmata ir liudytojų L. K. bei V. Č. paaiškinimais laikoma įrodytos aplinkybės, jog šalinant atsakovo atliktą kabelio pažeidimą, buvo būtina iš naujo pakloti 400 m. kabelio ir ieškovas šiuos darbus atliko panaudodamas savo turėtas medžiagas.
Anksčiau nustatytos aplinkybės apie ieškovo pakeistus 400 m. kabelio leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neteko šio turėto turto, kas laikytina jo nuostoliais. Vertinant šių nuostolių dydį atkreiptinas dėmesys, jog esant šalių ginčui, ieškovo vienasmeniškai išrašyta Sąmata nurodant žalos dydį, nelaikoma įrodymu pagrindžiančiu patirtos žalos dydį. Byloje pateikta 2013 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūra pagrindžia, jog ieškovas 2013 m. buvo įgijęs kabelį už 1,51 Eur (5,20 Lt) / m (be PVM) kainą, kurio dalį, kaip galima nustatyti iš anksčiau nustatytų aplinkybių, ir panaudojo šalindamas atsakovo atliktą kabelio pažeidimą. Kiti ieškovo pateikti įrodymai apie kabelio vertę yra grindžiami jau bylos nagrinėjimo metu kitų asmenų teikiamais komerciniais pasiūlymais dėl kabelio vertės, nurodant ir didesnių skaidulų kiekį nei panaudojo ieškovas, todėl teismo vertinimu šiais įrodymais negalima remtis nustatant ieškovo patirtų nuostolių dydį. Dėl šių priežasčių vadovaujantis 2013 m. rugsėjo 25 d. sąskaita laikytina, jog ieškovas patyrė 730,84 Eur (1,51 Eur x 400 m + 21 proc. (PVM)) nuostolį dėl būtinybės pakeisti 400 m. kabelio.
Teismui pateiktoje Sąmatoje ieškovas nurodė, jog panaudojo ir kitas medžiagas: stop juostą, vietos apsauga, kabelio žymėjimo stulpus, kurą technikai, apsauginį vamzdelį, bet byloje nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šių medžiagų panaudojimo būtinumą ir jų kainą. Dėl šių priežasčių atsakovui nesutinkat su žalos dydžiu, laikoma neįrodytomis ieškovo prašomos priteisti išlaidos už papildomai sunaudotas medžiagas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas pats atliko darbus pakeisdamas 400 m. kabelio. Žala laikoma: turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos bei negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, kai asmuo savo jėgomis pašalina turto sugadinimą, atliktų darbo rinkos kaina, kurios ieškovas nemokėjo ir kurią įrodinėjo teikiamomis lokalinėmis sąmatomis nelaikytina nei turto netekimu, nei išlaidomis ar negautomis pajamomis, t.y. negali būti laikoma ieškovo patirtais nuostoliais. Tokiu atveju ieškovo nuostoliais gali būti laikomos ieškovo patirtos išlaidos išmokant darbuotojams darbo užmokestį, kuris konkrečiai buvo skirtas šių darbų atlikimui, negautos pajamos dėl to, jog darbuotojai buvo nukreipti darbų atlikimui ir negalėjo atlikti kitus darbus, kurie ieškovui neleido gauti papildomų pajamų. Bet kokiu atveju, tokių išlaidų ir pajamų suma negalėtų viršyti tokių darbų rinkos vertės, nes priešingai, tai būtų neprotingomis išlaidomos. Teismo vertinimu, žalos pašalinimas savo jėgomis tam tikrais atvejais gali ir nesukelti jokių nuostolių, nes darbuotojams gali būti mokamas tas pats darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis nepriklausomai nuo atliekamų darbų apimties ir asmuo tuo laikotarpiu galėjo neturėti papildomų darbų, kuriuos darbuotojai galėjo atlikti papildomai, tokiu būdu ieškovui leisdami gauti papildomas pajamas.
Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovui nepateikus įrodymų apie patirtas išlaidas ar negautas pajamas dėl atliktų darbų savo jėgomis, laikytina, jog ieškovas nepatyrė nuostolių, todėl reikalavimas dėl darbų kainos priteisimo netenkinamas.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė atlyginti neturtinę žalą tik kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą neįrodė nei vieno iš šių neturtinės žalos atlyginimo atvejų, todėl jo pareikštas reikalavimas dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.
Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.
Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – 2017 m. kovo 1 d. Sakališkių g. 38, Vilniuje, nutraukto šviesolaidinio kabelio, ieškovas patyrė 730,84 Eur dydžio nuostolius, kurie teismo priteisiami iš atsakovo. Likusioje dalyje ieškovas neįrodė patirtų nuostolių, todėl ieškinys likusioje dalyje netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 287,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimus, kurių suma 11 053,22 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 730,84 Eur, tai iš atsakovo priteisiamos ieškovo 287,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 18,98 Eur (287,00 Eur x 730,84 Eur / 11 053,22 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Alfa idėjos“, j.a.k. 301868650, 730,84 Eur nuostolius bei 18,98 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Ecofon“, j.a.k. 224131750, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.