- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-77-282/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00186-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo G. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnį, paskirtas 20 parų administracinis areštas ir konfiskuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis D. L., gyv. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) raj., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. kovo 5 d., 14.15 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus (2,60 promilių) girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pakartotinai po to, kai 2010 m. birželio 25 d. buvo baustas pagal ATPK 129 straipsnį. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimą ir netaikyti automobilio konfiskavimo.
G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir mano, kas yra nubaustas pagrįstai, tačiau nesutinka su teismo nutarimu konfiskuoti jo vairuotą automobilį, nes jis yra ne jo. Nurodo, kad jo vairuotas automobilis priklauso jo draugui D. L., kuris buvo atvažiavęs pas jį į svečius. Apeliantas nurodo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir niekada jų neturėjo. Teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną su draugu D. L. išgėrus alkoholio ir draugui užmigus, jis savavališkai paėmė automobilio raktelius, kurie buvo draugo striukės kišenėje ir sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti daugiau degtinės. Apie galimas pasekmes jis visai nepagalvojo, lengvabūdiškai manė, kad į kelius nereikės išvažiuoti. Apeliantas mano, kad tokiu savo neleistinu elgesiu tikrai nusižengė, tačiau nesutinka su tuo, kad jį nubaudus, nekaltas žmogus D. L. praras automobilį, su kuriuo jis važiuoja į darbą ir nuveža apeliantą ir kitus bendradarbius, nes jie dirba miškuose, į kuriuos visuomeninis transportas nevažiuoja. Nurodo, kad sulaikytas policijos darbuotojų, jis jiems paaiškino, kad automobilį paėmė savavališkai be savininko leidimo, todėl policijos pareigūnams su apeliantu nuvykus į apelianto namus, buvo prižadintas ten miegojęs D. L., kuris jiems parodė automobilio ir savo asmens dokumentus. Policininkai juos patikrino ir apeliantą išsivežė.
Apeliantas nurodo, kad anksčiau yra baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, moka jam paskirtas baudas, tačiau prašo teismo atsižvelgti į minėtas aplinkybes, kad automobilį jis paėmė savavališkai, be savininko leidimo, ir jo nekonfiskuoti, nes automobilio savininko kaltės nėra. Teigia, kad dėl savo netinkamo elgesio padarė D. L. didelę žalą ir dėl to labai gailisi. Mano, kad jo padaryto administracinio pažeidimo metu nebuvo padaryta jokia materialinė žala, nesužalotas joks žmogus, nesugadintas automobilis ar kitas turtas. Nurodo, kad turi nuolatinį darbą, stengiasi jį atlikti gerai, nevengia mokėti jam paskirtų baudų.
Apeliantas mano, kad apie jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą turėjo būti pranešta ir automobilio savininkui D. L.. To reikalauja teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas, nes sprendžiamas asmens civilinės teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe klausimas. Todėl, apelianto nuomone, kad jo bylos nagrinėjimo procese turėjo dalyvauti automobilio savininkas ir jam turėjo būti suteikta galimybė apginti savo interesus – įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Apeliantas teigia, kad policijos darbuotojai nei jo, nei automobilio savininko neapklausė ir nesiaiškino aplinkybių, kaip D. L. automobilis atsidūrė apelianto žinioje, jie net nepaaiškino D. L., kodėl atvyko į namus. Todėl apeliantas mano, kad esant tokiai situacijai, teismas nagrinėdamas bylą negalėjo pilnai ir visapusiškai įsigilinti į bylos esmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo G. V. skundo netenkinti ir palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nurodo, kad G. V. nubaustas pagrįstai, tačiau nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog G. V. transporto priemonę paėmė be automobilio savininko žinios, nes šis argumentas nepagrįstas, ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Mano, kad D. L., būdamas teisėtu transporto priemonės savininku, privalėjo užtikrinti tai, kad kitas asmuo nepasinaudotų jo transporto priemone, padarant teisės pažeidimą. Teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu G. V. policijos pareigūnams pateikė automobilio dokumentus, o D. L. į policijos įstaigą dėl automobilio ir dokumentų vagystės nesikreipė. Todėl mano, kad teigti, jog apeliantas savavališkai ir be savininko leidimo pasiėmė automobilį, negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu G. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apeliantas neneigia, padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. L., konfiskavimas, yra per griežta. Apeliaciniame skunde prašymas neskirti transporto priemonės konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad automobilio, kurio konfiskavimas numatytas skundžiamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, automobilį pažeidėjas vairavo be savininko leidimo.
G. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobaudą už šio kodekso 126 straipsnio pirmoje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK130² straipsnio sankcijoje administracinis areštas yra nustatytas kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (1 b. l.) matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. L.. Apeliaciniame skunde G. V. taip pat nurodo, kad automobilis, kurį jis vairavo pažeidimo metu, priklauso D. L., ir prisipažįsta, kad šią transporto priemonę paėmė savavališkai (15, 16 b. l.). Tačiau byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, kitų duomenų, iš kurių būtų galima matyti, jog D. L. buvo pranešta apie G. V. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Kadangi ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).
Pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. L., tačiau D. L. nebuvo informuotas apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ar įtrauktas į bylą šalimi, teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę, priimtas jam nedalyvaujant, todėl pripažintina, jog buvo pažeistos asmens, kuriam priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota, procesinės teisės. D. L. buvo apribota galimybė pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėto automobilio buvimo G. V. žinioje teisėtumo: bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo išsiaiškinta, ar automobilis buvo paimtas prieš D. L. valią, ar D. L. dėl automobilio ir dokumentų vagystės kreipėsi į policiją, ar savo automobilį pats perdavė valdyti ir naudotis G. V. ir pan. Šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, tai yra savininko neinformavimo apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, jos liko tinkamai neįvertintos.
Teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, Nr. N63-992/2010, N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nepasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.