Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjų vertinimu, skundą Tarnybai padavęs asmuo yra bankroto administratorius, atstovavęs didžiausią kreditorių, įkaito turėtoją (skundo padavimo metu) ir pirmajame kreditorių susirinkime administratorių įpareigojo nutraukti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, kas prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktui. Administratorius ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų pažeista minėta norma – sutartis su turto saugotoju buvo pasirašyta 2018 m. gruodžio 27 d. pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo skirtą sąmatą lėšomis iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Administratorius tiek Tarnybai, tiek kreditorių susirinkimui išsamiai paaiškino, iš ko susideda fizinės saugos išlaidos.

9. Skunde akcentuojama, jog pareiškėjai (bankroto administratorius) jokių sandorių dėl bankrutavusios įmonės veiklos nesudarė, vykdė ir (ar) vykdo Įmonės turto apsaugą. Ūkine komercine veikla laikoma gamybinė prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai jokių pajamų iš sudarytos pasaugos sutarties negavo ir nesiekė gauti. Tad atsakovė savo Įsakymą grindžia aiškinimu, prieštaraujančiu teisės aktams – pasaugos sutarties sudarymas su teise naudoti turtą neatitinka ūkinės komercinės veiklos sąvokos. Be to, sudarius neatlygintiną turto pasaugos sutartį Įmonė nepatyrė administravimo išlaidų.

1. Paaiškina, jog pareiškėjai paaiškinimuose patys patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašius Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą, pareiškėjai be kreditorių susirinkimo pritarimo suteikė UAB (duomenys neskelbtini) teisę naudotis Įmonės turtu, už teikiamas objekto saugos paslaugas. Tokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė ĮBĮ reglamentavimą ir kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl Įmonės turto naudojimo ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Apie priimtus sprendimus pareiškėjai kreditorių susirinkimą informavo veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo teikta 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime, tačiau nebuvo patvirtinta. Svarstytinas klausimas dėl Įmonės turto naudojimo ir sutarties pakeitimo nebuvo įtrauktas ir į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, tad kreditoriai nepritarė ir Įmonės turto naudojimui bei ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kas reiškia, jog pareiškėjai suteikė teisę naudoti Įmonės turtą ir nusprendė vykdyti ūkinę komercinę veiklą be kreditorių susirinkimo sutikimo. Tokiais veiksmais jie pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą. Šias aplinkybes patvirtina tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek pačių pareiškėjų veiksmai sudarant 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimą.

Be to, pareiškėjai be kreditorių susirinkimo sutikimo kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti sudaryti Įmonės turto nuomos sutartį su ŽŪB (duomenys neskelbtini), o teismui, nesant kreditorių pritarimo, nesuteikus leidimo tokiam sandoriui, pareiškėjai šį siūlymą teikė svarstyti 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimui nepritarus, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d., negavus kreditorių susirinkimo sutikimo, pasirašė sutarties pakeitimą su UAB (duomenys neskelbtini) ir suteikė šiai teisę naudotis Įmonės turtu už teikiamas objekto fizinės saugos paslaugas. Pareiškėjai sąmoningai, suvokdami (turėdami suvokti) savo veiksmų tikslus ir pasekmes, taip pat suvokdami, jog toks veikimas neatitinka ĮBĮ, vis vien taip veikė.

2. Pareiškėjų argumentas, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo faktas turi didesnę juridinę galią tik tuo atveju, kai antstolis faktines aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu, yra teisiškai nereikšmingas. Antstolio 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės patvirtino, jog teritorijoje buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, galimai ne ĮBĮ nustatyta tvarka naudojamas ir Įmonės turtas, tačiau atsakovė pažymi, kad Tarnybos atliekamo tyrimo patikrinimo metu buvo vertinamas tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek paties bankroto administratoriaus veiksmai sudarant 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimą su UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovės vertinimu, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos tiek teismo pavedimu, tiek privačių ar juridinių asmenų prašymu, o faktinių aplinkybių konstatavimo metu antstolis užfiksuoja esamą padėtį, daiktų ar turto būklę, aprašo juos specialiame protokole. Fiksuodamas šias aplinkybes antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, atitinkamai toks konstatavimas turi įrodomąją vertę.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (10.4.) D2-2204 informavo pareiškėjus apie sprendimą atlikti neplaninį veiklos patikrinimą administruojant Įmonės bankroto procesą ir nustatė terminą pateikti paaiškinimus į nurodytas aplinkybes.

2. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 5 d., rugsėjo 23 d., lapkričio 14 d., lapkričio 28 d, ir gruodžio 10 d. pateikė paaiškinimus ir kitą Tarnybos prašomą informaciją.

3. 2019 m. gruodžio 13 d. priimtas Išvados projektas, pareiškėjai su projektu supažindinti tą pačią dieną elektroniniu būdu.

3.1. Išvadoje nurodoma, jog skunde Tarnybai nurodyta, jog pareiškėjai su UAB (duomenys neskelbtini) (kuri yra artimai susijusi su Įmonei atsakingu asmeniu) sudarė Fizinės saugos paslaugų sutartį, o UAB (duomenys neskelbtini) su administratoriaus žinia ir leidimu, be kreditorių sutikimo neatlygintinai buvo naudojamas Įmonės turtas, o iš Įmonės lėšų buvo skaičiuojamos administravimo išlaidos už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Tarnyba nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta Fizinės saugos paslaugų sutartis Nr. 18/1 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus (pareiškėjų) įgalioto asmens. Sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo vykdyti Įmonės turto fizinę apsaugą sutartyje numatyta tvarka ir kaina. Tarnyba Išvadoje nurodo, jog tam tikrais laikotarpiais tiek Įmonei, tiek UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo V. B.. Įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini) tam tikrais laikotarpiais buvo susijusios per juridinių asmenų vadovus, tačiau Tarnybos turimi duomenys nepatvirtino aplinkybių, kad pareiškėjai ar jų įgalioti asmenys buvo susiję su UAB (duomenys neskelbtini) kokias nors neteisėtais ryšiais ar kad pareiškėjai atliko kokius nors neteisėtus su tuo susijusius veiksmus ar galimai buvo paveikti interesų konflikto.

Skunde Tarnybai nurodoma, kad Įmonei priklausančiame turte, be kreditorių sutikimo, buvo vykdoma komercinė veikla. Šie teiginiai buvo grindžiami į objektą vykusio saugos tarnybos darbuotojo parodymai ir antstolės 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad teritorijoje, kurioje yra Įmonės turtas, vykdoma veikla. Protokole taip pat nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. 20.20 val. Iki 2019 m. birželio 4 d. 14.10 val. Jo metu konstatuota, kad teritorija aptverta, vartai užverti, yra užrašai, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, ant vartų buvo įspėjimas, jog pašaliniams įeiti draudžiama.2019 m. birželio 3 d., 18.22 val. antstolei patekus į teritoriją, ten buvęs žmogus prisistatė sargu ir nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), teigė, jog tuo metu darbo apimtys buvo minimalios, bet buvo planuojama jas didinti. Iš angaro galų ir šoninės durys buvo atidarytos. Darbuotojai nurodė, kad Įmonei priklausantis įrenginys nenaudojamas, tačiau padidinus gamybos apimtis UAB (duomenys neskelbtini) naudos ir fasavimo įrangą. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos, kuriose matyti, jog angaro durys atviros, viduje sukrauti rąstai. Šalia angare įrenginio buvo sustatyti maišai su tam tikromis medžiagomis, už angaro lauke dirbo žmonės, krovė medžio rąstus, minėta teritorija buvo aptverta tvora, buvo vartai. Patikrinimui pateiktas ir 2019 m. liepos 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) techniko inžinieriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis vyko į Įmonės teritoriją, siekdamas įvertinti apsaugos priemonių įrengimo galimybes, į teritoriją įleistas nebuvo, tačiau nurodė pastebėjęs asmenis, vykdžiusius darbus.

Konstatuota, jog antstolės 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės patvirtina, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, galimai ne ĮBĮ nustatyta tvarka naudojamas ir Įmonės turtas. Tarnyba nurodė, jog pats bankroto administratorius patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jam pasirašius Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą, be kreditorių žinios buvo suteikta teisė UAB (duomenys neskelbtini) naudotis Įmonės turtu už teikiamas objekto saugos paslaugas. Tokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė ĮBĮ reglamentavimą ir kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl Įmonės turto naudojimo ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo (Išvadoje nurodoma, jog sutarties pakeitimas iš esmės atitinka turto nuomos teisinius santykius, už kuriuos atsiskaitoma ne piniginėmis lėšomis, o teikiamomis paslaugomis). Apie priimtus sprendimus pareiškėjai kreditorių susirinkimą informavo veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo teikta 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime, tačiau nebuvo patvirtinta. Svarstytinas klausimas dėl Įmonės turto naudojimo ir sutarties pakeitimo nebuvo įtrauktas ir į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Vadinasi, kreditoriai nepritarė ir Įmonės turto naudojimo bei ūkinės komercinės veiklos vykdymui, o tai lemia, kad pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą. Išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėjai be kreditorių susirinkimo sutikimo kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti sudaryti Įmonės turto nuomos sutartį su ŽŪB (duomenys neskelbtini), o teismui, nesant kreditorių pritarimo, nesuteikus leidimo tokiam sandoriui, pareiškėjai šį siūlymą teikė svarstyti 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui. Susirinkimui nepritarus, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė sutarties pakeitimą su UAB (duomenys neskelbtini) ir suteikė šiam teisę naudotis Įmonės turtu, už teikiamas objekto fizinės saugos paslaugas. Tad bankroto administratorius sąmoningai, suvokdamas, kad toks veikimas neatitinka ĮBĮ nuostatų, vis vien taip veikė. Įmonė nuo 2019 m. balandžio 20 d. negalėjo sudaryti jokių sandorių, nesusijusių su Įmonės veiklos nutraukimu, arba kurių sudaryti administratoriui teismas nesuteikė teisės, tad bankroto administratorius, pasirašydamas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimą su UAB (duomenys neskelbtini), kuris savo esme atitiko ūkinės komercinės veiklos sąvoką, pažeidė ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.2. Skunde Tarnybai nurodoma, kad bankroto administratorius teikė kreditoriams tvirtinti nepagrįstą išlaidų sąmatą, nepagrindė patirtų administravimo išlaidų poreikio ir būtinumo, be to, sudarė finansinės atskaitomybės vedimo paslaugų sutartį, taip pat be pagrindo numatydamas per didelę paslaugų teikimo kainą, su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, kurios darbuotojas yra pats administratoriaus įgaliotas asmuo. Tačiau Išvadoje paaiškinta, jog dėl administravimo išlaidų yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas (2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir klausimas nagrinėjamas apeliacine tvarka. Išvadoje taip pat nurodyta, kad administravimo išlaidų dydžio nustatymo klausimas priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, o ĮBĮ nustatytais atvejais ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Be to, bankroto administratorius tinkamai nepagrindė patirtų ir prašomų patvirtinti administravimo išlaidų būtinumo ir poreikio. Tarnyba konstatavo, jog ji negali konstatuoti bankroto administratoriaus veiksmuose bankrotą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, susijusių su administravimo išlaidų dydžiu ir pagrįstumu, tačiau atkreipė dėmesį, jog aplinkybės, keliančios abejonių dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, turėtų būti nedelsiant pašalintos.

3.3. Išvadoje teigiama, jog administratoriaus argumentai ir pateikti papildomi dokumentai nepaneigia Išvados projekte nustatytų aplinkybių – nors bankroto administratorius 2019 m. rugpjūčio 1 d. Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą vertino kaip susitarimą teikti neatlygintinai fizinės saugos paslaugas Įmonei, tačiau toks argumentas negali būti laikytinas pagrįstu. Vien sutarties priede nurodytos sąvokos, kad fizinės paslaugos bus teikiamos Įmonei neatlygintinai už tai neatlygintinai naudojantis Įmonės turtu, nereiškia, kad sandoris tampa neatlygintinu. Šiuo atveju už suteiktas saugos paslaugas paslaugos teikėjas gauna naudą – neatlygintinai naudojasi Įmonės turtu. Be to, Įmonės turto naudojimą ir jo sąlygas nustato kreditorių susirinkimas, o ne bankroto administratorius.

3.4. Išvadoje už patikrinimo metu nustatytus pažeidimų metu galiojusių ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto, 30 straipsnio 3 dalies pažeidimus, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ neteko galio ir įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), siūloma buvo bankroto administratoriui UAB „Verslovada“ ir A. R. skirti po JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą.

4. 2020 m. sausio 7 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjams UAB „Verslovada“, kaip atsakingam už Įmonės bankroto administravimo procesą subjektui ir A. R., kaip UAB „Verslovada“ darbuotojui (fiziniam bankroto administratoriui), faktiškai atlikusiam Įmonės administravimo veiksmus, už (tuo metu galiojusio) ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto ir 30 straipsnio 3 dalies pažeidimus paskirtos nuobaudos – įspėjimai.

1. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos – įspėjimai (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 4 punktą).

2. Bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-650-823/2016).

3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.). Anksčiau galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal to paties įstatymo 11-7 straipsnio 1 dalį, už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Tarnybos atliekamų planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę reglamentuoja Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės).

Remiantis Patikrinimų taisyklių 19 punktu, neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas pradedamas priežiūros institucijai gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2 papunktis). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas); priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas); įvertinęs (-ę) administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus Patikrinimų taisyklių 34 punkte nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas (-ai) parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų, kurią pasirašo ir pateikia Priežiūros institucijos vadovui (35 punktas); neplaninis patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados dėl patikrinimo rezultatų arba suėjus terminui tokiai nuomonei pareikšti (36 punktas).

Priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą: skirti administratoriui išvadoje siūlomą nuobaudą; neskirti administratoriui išvadoje siūlomos nuobaudos; priimti sprendimą skirti kitą nei siūlomą išvadoje nuobaudą (Priežiūros taisyklių 24 punktas). Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu (25 punktas).

6. Atsakovės vertinimu, pareiškėjai pažeidė kreditorių teisę spręsti dėl Įmonės turto naudojimo ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo, kadangi be jų pritarimo sudarė minėtos sutarties pakeitimą ir suteikė teisę UAB (duomenys neskelbtini) naudotis Įmonės turtu. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai 2019 m. birželio 19 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą leisti sudaryti nuomos sutartį likviduojant Įmonę, tačiau teisėjo rezoliucija nustatyta, jog prašymas bus nagrinėjamas tik pateikus kreditorių susirinkimo pritarimą. Pareiškėjai šį siūlymą teikė svarstyti 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui, tačiau susirinkimas siūlymui nepritarė, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašyta sutarties pakeitimas su UAB (duomenys neskelbtini), suteikiant jai teisę naudotis Įmonės turtu. Teismas pabrėžia, jog Išvadoje ir Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjai pažeidė kreditorių teisę spręsti dėl Įmonės turto naudojimo dėl to, jog buvo sudarytas minėtos sutarties pakeitimas, o ne dėl (kaip nepagrįstai nurodoma pareiškėjų skunde) nesudarytos nuomos sutarties su ŽŪB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog apie priimtus sprendimus bankroto administratorius (pareiškėjai) kreditorių susirinkimą informavo veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime, tačiau nebuvo patvirtinta. Klausimas dėl Įmonės turto naudojimo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimo nebuvo įtrauktas ir į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog tokiu būdu pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog bankroto administratorius pažeidė taip pat ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, kadangi nesant kreditorių susirinkimo sutikimo iš esmės leido kitam subjektui naudoti Įmonės turtą už Įmonei teikiamą paslaugą.