Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Violeta MiliuvienėTeisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A-565-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00129-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo N. S. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista iš N. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 95,68 Lt D. B. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra jis 2011 m. lapkričio 11 d., apie 02 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kavinėje „Jūra“, T. G. akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, užpuolė D. B., sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą, taip padarydamas D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – nosies sumušimą ir kraujosruvas veide, bei išgąsdino ir papiktino smurto veiksmus mačiusį T. G., tokiais savo veiksmais N. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999-12-23 nutarime Nr. 23„Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ pažymėjo, kad vertinant konkretaus nusikaltimo laipsnį teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Apelianto nuomone, jo nusikalstami veiksmai, kurių jis nepateisina ir smerkia, tiek pačiam nukentėjusiam, tiek visuomenei didelio pavojaus ir ypatingai žalingų pasekmių nesukėlė.

Be to, minėtame LAT senato nutarime pažymėta, kad pirmą kartą teisiamu asmeniu teismų praktikoje laikomas asmuo, kuris neturi teistumo (teistumas yra išnykęs, panaikintas, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra susitaikęs ir pan.). Todėl, apelianto teigimu, išnykęs teistumas negali lemti griežtesnės bausmės paskyrimo. BK 55 straipsnyje pažymėta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesijusias bausmes. Nuteistasis teigia, jog teismo jam paskirta arešto bausmė suvaržo laisvę, yra kliūtis baigti mokslus. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir turi būti sušvelninta.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo N. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo N. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog N. S. neneigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi ir prašo paskirti švelnesnę bausmę – 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam N. S. paskirta per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnio nuostatų bausmė, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę N. S. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą N. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. N. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už girto pasirodymą viešoje vietoje, nusikalto pirmą kartą, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors teistumas jam yra išnykęs, toks N. S. elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, tačiau gailisi nusikaltęs, mokosi bei žada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Įvertinęs šias nuteistąjį N. S. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam arešto bausmę. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šį nusikaltimą N. S. padarė dėl menkaverčio preteksto – nuteistojo teigimu, jam pasirodžius, kad nukentėjusysis D. B. pasakė jam įžeidžiantį žodį, dėl to N. S. tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam D. B. į veidą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – nosies sumušimą ir kraujosruvas veide, bei tokiu savo elgesiu išgąsdino ir papiktino smurto veiksmus mačiusį T. G.. Tokiu savo chuliganišku elgesiu nuteistasis N. S. dėl menkavertės dingsties šiurkščiai pažemino nukentėjusįjį, šokiravo tiek jį, tiek įvykį mačiusį T. G., kuris matė smurto veiksmus prieš D. B.. Nors laikytina, kad šį nusikaltimą N. S. padarė būdamas neteistas, nes ankstesnis teistumas už viešosios tvarkos pažeidimą jam yra išnykęs, tačiau jis buvo baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, ir į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė skirdamas bausmę nuteistajam. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog jis mokosi, sportuoja, mokyklos ir (duomenys neskelbtini) futbolo klubo (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, žaisdamas futbolą įvairiuose klubuose gavo nemaža apdovanojimų, tačiau, kolegijos vertinimu, vien šie duomenys, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitus anksčiau aptartus N. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, akivaizdžiai neduoda pagrindo švelninti bausmę nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, N. S. už tyčinį nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog jam paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymas būtų kliūtis baigti mokslus, tačiau VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos l. e. direktoriaus A. V. 2012-05-02 pateiktoje N. S. charakteristikoje nurodyta, kad N. S. mokosi baigiamajame kurse ir atlieka praktiką (b. l. 94), taigi šiuo metu mokslus jis turėtų būti baigęs. Kita vertus, pažymėtina, jog nuteistasis N. S. gali prašyti teismo jam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas N. S. 45 parų arešto bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo N. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.