- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- I-6637-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00569-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. B. teismo prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, panaikinti LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014-12-17 sprendimą Nr. 1DE-9448(11), priteisti iš atsakovės nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 45 094, 87 Lt (13 060, 38 Eur).
Skunde (b. l. 1-5) nurodė, jog VRM 1999-07-01 sprendimu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. pagrindu pensija buvo perskaičiuota ir mokėta sumažinta. Dėl šios priežasties pareiškėja 2014-11-12 registruotu laišku kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nesumokėtos pensijos dalies išmokėjimo. VRM 2014-12-17 sprendimu konstatavo pensijos sumažinimą 2010 m. sausio-2013 m. gruodžio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. reikalavimus.
Z. B. mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, kad jis turėjo būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Tvirtina, kad iki nutarimo priėmimo neturėjo pagrindo abejoti, jog pensijos mažinimas yra teisėtas ir sąlygotas sunkios valstybės finansinės padėties. Tikėjo, kad nepriemoka bus tinkamai kompensuota.
Skundo reikalavimus pareiškėja grindė taip pat ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Teismas 2015-02-02 nutartimi (b. l. 12-14) skundą priėmė iš dalies. Netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Priėmė skundo dalį dėl VRM sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo nuo 2012-01-01 iki 2014-01-31.
Atsiliepimas
Atsakovę atstovaujanti VRM atsiliepime (b. l. 42) nurodė nesutinkanti su skundu, mano, jog jis nepagrįstas, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Ši norma pripažinta atitikusi Konstituciją, laikytina, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog Z. B. VRM 1999-08-24 Išvada Nr. 15492 (b. l. 18) pripažinta pareiškėjos teisė į pensiją nuo 1999-07-01. Paskaičiuota 1 725,22 Lt dydžio pensija.
Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai paskirta pensija buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. normas. Dėl paskirtos pensijos sumažinimo Z. B. 2014-11-12 kreipėsi su prašymu (b. l. 23) į atsakovę, kuri 2014-12-17 sprendimu Nr. 1D-9448(11) paaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir išmokėti nepriemoką nėra teisinio pagrindo (b. l. 19-20). Prašymo dalies dėl nepriemokos, susidariusios pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nenagrinėjo, nes buvo praėję daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.
Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal šio teisės akto 1 str. 2 d. 1 p., įstatymas taikomas taip pat ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.
Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 210-01-01) nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.
Nagrinėjant pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti, ar jos gaunama pensija teisėtai ir pagrįstai buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Ginčo atveju svarbus Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimas, kuriame Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat reikšmingas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgus į aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.
Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).
Iš to darytina išvada, kad Z. B. skundo reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Jis yra išvestinis iš reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką.
Teismui konstatavus, kad pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėja teisės į nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, todėl atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos Z. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.