Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-7120-496/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2-7120-496/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00821-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
E. S.
Trečiasis asmuo
T. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7120-496/2020Teisminio proceso Nr.2-23-3-00821-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui T. J., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. S. 108,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. rugpjūčio 10 d. teisme gauti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad pagal Būsto draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamas yra sutartį sudariusios asmens (draudėjo), o taip pat ir jo šeimos narių turtas. Pagal draudimo taisykles šeimos nariai - sutuoktinis ir bendro ūkio siejami nesusituokę kartu su draudėju gyvenantys asmenys, taip pat vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys, jei gyvena kartu su draudėju ir veda bendrą ūkį) turtas. Nurodo, kad T. J. yra draudėjos sutuoktinis. Draudimo apsauga galioja draudėjo ar jo šeimos nario nuosavybėje esančių ir naudojamų namų turto daiktų (įskaitant ir nuomojamus) atžvilgiu ne tik draudimo liudijime nurodytoje vietoje, bet ir laikinai, ne ilgiau kaip tris mėnesius (nuo daikto atsiradimo kitoje vietoje datos), esant šiems daiktams kituose pastatuose ar viešoje vietoje. Vagystės atveju draudimo apsauga galioja už draudimo vietos ribų namų turtui, kurį draudėjas ar jo šeimos narys turi su savimi, svarbu, kad policija patvirtintų apiplėšimo faktą. Nurodo, kad E. S. atlygino T. J. 143 Eur žalą (už išdaužtą automobilio stiklą ir automobilio grotuvą), kuri nebuvo atlyginta pagal draudimo sutarties sąlygas. Taip pat prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas trečiojo asmens T. J. atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išmoka yra patenkintas. Kaltinamojo tėvai padengė nuostolius, kurių nepadengė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas. Dvigubos išmokos jis nėra gavęs nė iš vienos pusės.

Atsakovui E. S. apie bylos užvedimą ir teismo posėdį pranešta CPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai – būsto draudimo liudijimas, draudimo išmokos apskaičiavimo lentelė, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendis, pavogtų daiktų preliminarios kainos, mokėjimo nurodymas – patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir A. J. buvo sudarytas būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ apdraudė A. J. priklausantį gyvenamąjį butą bei juose esantį turtą. 2017 m. gruodžio 1 d. buvo apvogtas A. J. turtas. Dėl šio įvykio padarytos žalos akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 108,03 Eur dydžio draudimo išmoką: 67,63 Eur už alkotesterį, 15 Eur už 2 USB jungtis, 10 Eur už monetų maišelį, 11,90 Eur už automobilio naudojimo servetėlę, 3,50 Eur už nuolaidų kortelių dėklą. 2018 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu dėl to, kad pro užrakinto automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinį langą įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam T. J. priklausantį turtą: 30 Eur vertės automagnetolą „Sony“, 60 Eur vertės alkotesterį AL, dvi USB jungtis, kurių bendra vertė 8 Eur, plastikinį maišelį su senovinėmis įvairių šalių smulkiomis monetomis, kurių bendra vertė 10 Eur, 13 Eur vertės medžiaginę automobilio servetėlę, 2 Eur vertės nuolaidų kortelių dėklą, iš viso pagrobė svetimo turto už 143 Eur, padarydamas T. J. 143 Eur turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-392-900/2018 nustatyta, kad atsakovas E. S. įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė T. J. priklausantį turtą. Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusysis (civilinėje byloje trečiasis asmuo) T. J. parodė, kad padaryta žala jam atlyginta, tačiau, kas atlygino padarytą žalą, duomenų byloje nėra. Draudimo išmoka A. J. išmokėta 2017-12-28, nuosprendis priimtas 2018-04-09. Tai reiškia, kad duodamas paaiškinimus baudžiamojoje byloje T. J. įskaičiavo ir draudimo išmokėtą žalos atlyginimą. Ieškovė, pateikdama papildomus paaiškinimus, nurodė, kad E. S. atlygino T. J. 143 Eur žalą (už išdaužtą automobilio stiklą ir automobilio grotuvą), kuri nebuvo atlyginta pagal draudimo sąlygas. Be to, trečiasis asmuo T. J. atsiliepime nurodė, kad dvigubos išmokos jis nėra gavęs. Aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad draudimo išmokos dydis nustatytas teisingai. Draudimo sutartyje gali būti ir kitų sutarties dalyvių – šeimos narių (Būsto draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini), A dalis). T. J. yra draudėjos sutuoktinis, todėl jo turtui taip pat galioja Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atlygino A. J. 108,03 Eur padarytą žalą ir turi regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltininko, todėl ieškovės reikalavimas dėl 108,03 Eur žalos atlyginimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2020-05-27 (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovė 2020 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymu dar sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog valstybei sumokėta žyminio mokesčio daugiau, nei reikalinga paduodant ieškinį, ieškovei grąžintinas per daug sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,17 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,03 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 03 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 1100518344, naudai.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,17 Eur (trylika eurų 17 centų) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 1100518344, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. sausio 2 d. SEB banke, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, vadovaudamasi šia nutartimi.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė