- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-117-245-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
- Kategorijos
Teisėjas B.Drozdienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2009 m. vasario 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustaskaitei, gynėjui advokatui Giedrei Kazakevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-17 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant, prie 2008-01-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. gegužės 16, apie 12.50 val., viešoje vietoje, V.Krėvės prospekte, ties 118b garažų masyvu, Kaune, elgdamasis įžūliai, vandališkais veiksmais, neturėdamas jokios dingsties, tampė nukentėjusiojo R. Č. vairuojamo automobilio vairuotojo dureles, bandė jas atidaryti, to nepavykus padaryti, kadangi nukentėjusysis jas laikė rankomis, ratų atsukimui skirtu raktu išdaužė R. Č. automobilio Fiat Marea Weekend, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo, stiklą išdaužė netikėtai, to nenorėdamas. Mokosi, dirba laisvai samdomu statybininku. Turi 3 metų sūnų ir rugsėjo mėnesį gimusią dukrą, kuriuos išlaiko. Draugė yra bedarbė ir gyvena iš pašalpos, mažesnės nei 100 Lt. Jo motina serga vėžiu, turi invalidumą, kuria taip pat rūpinosi. Įvyko avarinė situacija. Pastebėjus, kad nukentėjusiojo automobilis sustojo, jis priėjo prie jo pažiūrėti ar vairuotojui nieko nenutiko. Jis pastebėjo, kaip vairuotojas užsidarė duris. Jis paklausė ar viskas gerai, tačiau vairuotojas nieko neatsakė. Tada pamėgino atidaryti automobilio dureles, tačiau automobilis staiga nuvažiavo. Automobiliui nuvažiuojant rankos mostu trenkė į galinį stiklą ir jis išdužo. Kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją sužinojo po 2-3 savaičių. Jis atlygino žalą ir atsiprašė. Nukentėjusysis daugiau jokių pretenzijų neturėjo. Bausmė per griežta, nes niekas nenukentėjo, išdaužtas tik stiklas, todėl reikia atsižvelgti ir iš žmoniškosios pusės. Nusikaltimas mažareikšmis, sprendimas neobjektyvus. Pareigūnų abejingumas pasireiškė neatliekant atpažinimą, nes iki tol nukentėjusysis buvo atpažinęs kitus asmenis. Nemėginta išsiaiškinti, ar jis turėjo raktą rankoje. Jo apibūdintas automobilis neatitiko nukentėjusiojo. Stiklo išdaužimo nevertina kaip nusikaltimo. Tai, kad jis buvo baustas administracine tvarka prieš 5 metus neturi reikšmės.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę, kuri nėra per griežta. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis prieš keturis mėnesius teistas už sunkų ir analogišką nesunkų nusikaltimus. Šį tyčinį nusikaltimą padarė bausmės – laisvės apribojimo atlikimo metu. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. teigiamų išvadų nedaro, nusikalto bausmės vykdymo metu, kas parodo polinkį nusikalsti bei patvirtina didesnį asmenybės pavojingumą ir visiškai atsainų jo požiūrį į visuomenės normų laikymąsi. Pirmos instancijos teismas bausmę už nusikaltimą paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir LR Baudžiamojo Kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Atsižvelgė, kad A. K. nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.
Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis bausmės dydis už padarytą nusikaltimą buvo nustatytas atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 54 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą ir kaip to reikalauja LR BK 61 str. 2 d., bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. skyrė laisvės atėmimo bausmę 6 (mėnesiams), kuri yra labai artima nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Paskirtoji bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir ją mažinti dar labiau nėra pagrindo.
Nuteistojo A. K. savanoriškas žalos atlyginimas nukentėjusiajam teismo nuosprendžiu pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal LR BK 59 str. 1 d. 3 p. ir nustatydamas bausmės dydį į ją atsižvelgė, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, kuri yra labai artima nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Dar kartą atsižvelgti į tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.
Nuteistajam A. K. galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dydį apsprendė tai, kad vadovaujantis LR BK 65 str., 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta iš dalies sudedant, prie 2008-01-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Nuteistojo aiškinamos įvykio aplinkybės, kad jis priėjo prie viruotojo pažiūrėti ar pastarajam nieko nenutiko, neatitinka jo duotų parodymų pirmos instancijos teisme. Todėl naujai nurodomos aplinkybės aiškinamos kaip gynybinė pozicija. Tai, kad jis automobilio galinio lango stiklą išdaužė ranka, o ne raktu, skirtu ratui atsukti, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriais nėra pagrindo abejoti. Šios apeliacinio skundo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir prieštaringos byloje nustatytiems duomenims.
Apeliacinio skundo motyvai, kad jis turi du mažamečius vaikus, sugyventinė nedirba, gailisi ir atsiprašo, mokosi nėra pagrindas jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgus į aukščiau nurodytą. Be to, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad jis nedirba (b.l. 55), Kauno suaugusiųjų mokymo centro visiškai nelankė (b.l. 148). Kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. buvo paskirta teisinga bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.