Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-606/2017

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56043-2016-0

2017 m. gruodžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. G. baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį 180 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo lakas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. ir atlikta bausmė pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. U., B. D. ir D. N., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. U., B. D., D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gruodžio 1 d., apie 1.30 val., atėjo prie A. T. buto, (duomenys neskelbtini), kur B. G. liko stovėti koridoriuje (prie balkono durų), stebėdamas, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką bei saugodamas aplinką, kai tuo metu E. U. ir D. N., B. D. stovint šalia, ėmė belstis, daužyti ir laužti 403 buto duris, dėl to įskilo durų staktos apvadas. Nukentėjusiajam A. T. atidarius buto duris, D. N. jėga pastūmė A. T. į vidų, po to E. U. ir D. N. įėjo į butą ir taip įsibrovė į patalpą, o B. D. liko stovėti tarpduryje, tuo keldamas nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam ir tokiu būdu grasino panaudoti fizinį smurtą. Tuomet D. N. dešine ranka užspaudė A. T. burną, o kaire – uždengė akis, ir taip jėga laikė A. T., tačiau pastarajam bandant ištrūkti, E. U. paėmė kambaryje ant spintelės buvusį elektrinį virdulį, juo sudavė vieną smūgį A. T. į kairę kaktos pusę, padarydamas kirstinę žaizdą kaktoje, tai sukėlė nukentėjusiajam A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to D. N. jėga laikė nukentėjusįjį A. T., kad nesipriešintų, ir reikalavo, jog pastarasis pasakytų, kur laiko pinigus, o kitiems bendrams nurodė surasti ir paimti bute esančius vertingus nukentėjusiojo daiktus. Tada E. U. paėmė A. T. priklausantį 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Microsoft Lumia 640“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei 30 eurų vertės juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį „HP“, Nr. CNU (duomenys neskelbtini), po to jie visi, t. y. B. G., D. N., E. U. ir B. D., iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu D. N., E. U. ir B. D., padedant B. G., veikdami bendrininkų grupe, įsibraunant į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą pagrobė svetimą – A. T. priklausantį bendros 80 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo B. G. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį 180 straipsnio 2 dalį neginčija, prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo B. G. asmenybę, kad jis nusikaltimo padaryme atliko kaip padėjėjo vaidmenį, į tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė, pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajam, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) aplinkybes. Be to, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nuteistasis B. G. anksčiau teistas net 17 kartų, iš jų beveik visus kartus už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) kategorijai, taip pat baustas administracine tvarka.

Pažymėtina, kad nuteistojo B. G. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius savanaudiškus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, o tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Nuteistasis B. G. daro analogiškas nusikalstamas veikas vieną po kitos, jam jokio poveikio nedaro ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos net laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis B. G. 2015 m. lapkričio 18 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d., po šios nusikalstamos veikos padarymo nepraėjus nė trims mėnesiams, t. y. 2016 m. vasario 17 d. jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir už ją nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, o po padarytos nusikalstamos veikos 2016 m. vasario 17 d., nepraėjus nė mėnesiui, t. y. 2016 m. kovo 9 d. jis padarė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, vos už trijų mėnesių, t. y. 2016 m. birželio 17 d. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir už ją nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, ir vos už penkių mėnesių po to, kai padarė nusikalstamą veiką 2016 m. birželio 17 d., jis vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei kaip padėjėjas, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų padarymui, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Toks sistemingas nusikalstamų veikų darymas neabejotinai parodo, jog nuteistasis B. G. visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, nedirba, savanaudiškų nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkęs.

Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti B. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. G. už padėjimą padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, teisingai nustatė laisvės atėmimo dydį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, todėl bausmę mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – bausmių dalinio sudėjimo būdu.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo B. G. apeliacinį skundą atmesti.