Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei O. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, D. G. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) patikslinusi ieškinį prašė: nustatyti, kad 2022-07-25 atsakovės O. J. pervesti 1 500 Eur yra 630 Eur vaiko išlaidoms ir 870 Eur paskolai UAB „Intrum Lietuva“; priteisti iš atsakovės O. J. 630 Eur negrąžintą skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Abipusiu susitarimu, ji (duomenys neskelbtini) laikinai globojo (prižiūrėjo) atsakovės nepilnametę dukrą, dėl ko patyrė 2 711, 29 Eur išlaidų. Atsakovė buvo pažadėjusi skirti lėšų dukros išlaikymui. Tačiau padengė tik dalį išlaidų.

3. Be to, atsakovė prašė paskolinti 4 000 Eur sumą UAB „Intrum Lietuva“ skolai padengti. Iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pervestos 1 500 Eur sumos ji skolai padengti skyrė 870 Eur, o likę 630 Eur, kurių negrąžino atsakovė, buvo skirta atsakovės nepilnametės dukters priežiūrai.

4. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turėjo kitą skolą, kurią pervedė kreditoriui trečiasis asmuo D. G., todėl atsakovė klaidingai buvo nurodžiusi, kad ji ieškovei viso buvo pervedusi 5 370 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-02-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės O. J. pervesti ieškovei G. G. 1 500 Eur yra skirti 330 Eur vaiko išlaidoms ir 1 170 Eur UAB „Intrum Lietuva“ atsakovės skolai pervesti. Priteisė iš atsakovės 330 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (330 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,44 Eur žyminį mokestį ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 408 Eur atstovavimo išlaidas atsakovės naudai.

6. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas, kokia iš (duomenys neskelbtini) atsakovės pervestos ieškovei 1 500 Eur sumos dalis buvo skirta nepilnametės L. K. priežiūros išlaidoms, o kuri dalis – skolai UAB „Intrum Lietuva“ padengti.

7. Teismas pasisakė, kad nėra ginčo, jog už ieškovės pervestą skolą UAB „Intrum Lietuva“ atsakovė su ieškove atsiskaitė. (duomenys neskelbtini) atsakovė pervedė ieškovei 1 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Skola ir vaiko išlaidoms“, kas teismo vertinimu rodo, kad šiuo mokėjimu atsakovė nenurodė konkrečios pinigų sumos, skiriamos skolai ir vaiko išlaidoms padengti.

8. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą pripažinti 630 Eur sumą kaip išlaidas vaiko poreikių patenkinimui, teigė, kad nepilnametės atsakovės dukters išlaikymui aktualiu laikotarpiu, 2022 m. birželio – liepos mėnesiais, patyrė tokias išlaidas: birželį – 192 Eur maistui, 52 Eur drabužiams, avalynei, 2 Eur higienos prekėms, 12 Eur knygoms, kanceliarinėms prekėms, 26 Eur telefono sąskaitos papildymui, jo remontui, 57, 85 Eur kelionės išlaidoms, viso 341, 85 Eur; liepos mėnesį – 248 Eur maistui, 59 Eur drabužiams, avalynei, 20 Eur knygoms, kanceliarinėms prekėms, 6 Eur telefono sąskaitos papildymui, 18,50 Eur kelionės išlaidoms, viso 416,50 Eur.

9. Ieškovė tvirtino atsakovės dukros išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) išleidusi 2 711,29 Eur sumą, tačiau teisme prašė, kad atsakovė atlygintų tik 1 700 Eur sumą, patirtą vaiko poreikiams patenkinti per 6 mėnesius arba 283,33 Eur per mėnesį.

10. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodyta 1 700 Eur suma, skirta vaiko poreikių patenkinimui per 6 mėnesius, yra nepagrįstai didelė. Juolab, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendime vertinta, kad atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui iš kiekvieno tėvo būtina 115 Eur suma, viso 230 Eur per mėnesį.

11. Teismas darė išvadą, kad ieškovės sąskaitos išrašai rodo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei pervedė 5 370 Eur sumą, į kurią įskaityta skola UAB „Intrum Lietuva“.

12. Atsakovė pateiktais sąskaitos išrašais grindė, kad ieškovei ji pervedė aktualiu laikotarpiu 1 570 Eur, bei teisme patvirtino, kad ieškovei už vaiko išlaikymą pervedė 1 470 Eur sumą.

13. Kadangi atsakovė nepateikė konkretaus likusios 100 Eur sumos pervedimą patvirtinusio mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų patekus pinigams į ieškovės turėtą kreditinę banko sąskaitą, teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovė savo dukters išlaikymui pervedė ieškovei 100 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad iš aptartų duomenų matyti, jog atsakovė už nepilnametės dukters išlaikymą ieškovei pervedė 1 370 Eur.

14. Teismas darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškovei pervestą 1 500 Eur sumą sudaro 330 Eur suma vaiko išlaidoms kompensuoti ir 1 170 Eur suma skolai UAB „Intrum Lietuva“ dengti. Kadangi atsakovė iš 1 700 Eur sumos, ieškovei pervedė tik 1 370 Eur, o dėl atsiskaitymo už skolos sumokėjimą UAB „Intrum Lietuva“ ieškovė pretenzijų nereiškia, teismas sprendė iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 330 Eur sumą.

15. Teismas pasisakė, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, priteistinos CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas įstatymu.

16. Įvertinęs tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, bei pasisakęs, kad atsakovės nurodomos išlaidos už prieštaravimų parengimą, yra akivaizdžiai per didelės ir nepriteistinos, teismas priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 408 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

17. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai – nustatyti, kad 2022-07-25 atsakovės ieškovei pervesti 1 500 Eur yra skirti 630 Eur vaiko išlaidoms ir 1 170 Eur UAB „Intrum Lietuva“ atsakovės skolai pervesti, bei priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo 28-29 punktuose pateiktu vertinimu, kad atsakovė vaiko išlaikymui pervedė 1 370 Eur. Ji proceso metu nuosekliai įrodinėjo, jog atsakovės prašymu, (duomenys neskelbtini), ji sumokėjo 300 Eur (duomenys neskelbtini) centrui, kuriuos jai atsakovė grąžino (duomenys neskelbtini).

19. Atkreipia dėmesį, kad jos reikalavimas buvo priteisti ne 2 000 Eur, o 1 700 Eur, kadangi 300 Eur pervestus už stovyklą, atsakovė grąžino. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pervestų pinigų vaiko išlaikymui dydį, vertino, kad 300 Eur yra ne jai grąžinti pinigai už stovyklą, o lėšos skirtos vaiko išlaikymui.

20. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų teisingai įvertinti atsakovės pervestas lėšas vaiko išlaikymui ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pripažinus, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė pervesdama 300 Eur sugrąžino ieškovei pinigus už vaiko stovyklą, vaiko išlaikymui pervestina suma yra ne 1 370 Eur, o 1 070 Eur. Mano, kad jai ne tik nebuvo grąžintos lėšos vaiko išlaikymui, kurias pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mėnesiui suma yra 283,33 Eur, ir su kuria ji pilnai sutinka, tačiau iš jos buvo priteista ir dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

21. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovė teigia, kad apeliantė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir akivaizdu siekia apeliacinės instancijos teismą suklaidinti dėl ieškovei pervestų 300 Eur už vaiko stovyklą. Pažymi, kad nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovė buvo nurodžiusios bendrą per visą laikotarpį vaiko išlaikymui skirtą sumą įskaitant ir ieškovės sumokėtą sumą už atsakovės dukros stovyklą. Ši suma buvo teismui pateikta pačios ieškovės, kaip bendra suma kuri buvo skirta vaiko išlaikymui ir išlaidos stovyklai nebuvo atskirai išskirtos, todėl apėmė teismo sprendime nurodytą 283,33 Eur sumą per mėnesį.

23. Nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) ieškovei pervedė 400 Eur ir sumokėjo ieškovei už savo dukros stovyklą ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas. Nors pirminis susitarimas tarp jų buvo, kad dukra į stovyklą bus siunčiama bendromis lėšomis, kainą padalinant į dvi dalis. Be to, vaikui būnant stovykloje kitų išlaidų susijusiu su jo išlaikymu ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti.

24. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) iš jos gavo dar vieną 100 Eur pavedimą. Apie šį pavedimą teismas pasisakė, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė jį iš tikro gavo, todėl atsakovė pakartotinai su atsiliepimu pateikia sąskaitos išrašą apie atliktą pavedimą, kuris įrodo šią aplinkybę bei pagrindžia, kad ieškovė šią pinigų sumą gavo ir jos nepridėjo prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

26. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo 100 Eur sumai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, kopiją. Nurodo, kad pateiktas įrodymas pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) iš jos gavo dar ir 100 Eur sumą. Ieškovė teismui (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimą dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, o atsakovė dar papildomai ir (duomenys neskelbtini) ir savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) dienos išrašą.

28. Atsakovė, nors apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikia, šiais įrodymais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą ir motyvus, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei dukros išlaikymui 100 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pasisakė, kad iš ieškovės pateiktos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), atsakovės nurodytos pinigų sumos nėra, o konkretaus minėtos sumos pervedimą patvirtinusio mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų patekus pinigams į ieškovės turėtą kreditinę banko sąskaitą, atsakovė nepateikė.

29. Atsakovės pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 100 Eur suma buvo pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant kaip gavėją G. G.. Visus kitus mokėjimo pavedimus atsakovė pagal ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktus išplėstinius jos sąskaitos išrašus, atliko į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, mokėjimo nurodymo ir išrašo kopija patvirtina tik patį 100 Eur sumos pervedimo į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) faktą, nepaneigiant to, kad pinigų pervedimo metu ieškovė šia sąskaita nebedisponavo, ji ją buvo uždariusi. Tokį vertinimą sustiprina ir tai, kad atsakovė pagal į bylą pateiktus ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus visas kitas sumas pervedinėjo būtent į šią sąskaitą.

30. Teismas, susipažinęs su atsakovės naujai pateiktų įrodymų turiniu, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į nutarties 29 punkte aptartas aplinkybes, šie įrodymai visgi nepagrindžia jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių, ar duomenų, kurie būtų reikšmingai sprendžiant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

32. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į jos apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad CPK nenumato tokių rašytinių paaiškinimų pateikimo apeliaciniame procese, kai posėdis vyksta rašytine tvarka, galimybės, skundo pildymas neleidžiamas (CPK 323 straipsnis), todėl rašytiniai apeliantės paaiškinimai nepriimami.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo atsakovės nepilnametę dukrą L. K., nes atsakovė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Rašytinio susitarimo kaip bus atlyginamos vaiko priežiūros išlaidos šalys nesudarė, taip pat nei raštu, nei žodžiu nesusitarė dėl tikslios atsakovės mokėtinos sumos. Atsakovės turėtą 4 000 Eur skolinį įsipareigojimą UAB „Intrum Lietuva“, ieškovė padengė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu.

34. Byloje nėra ginčo, kad už ieškovės pervestą skolą UAB „Intrum Lietuva“ atsakovė su ieškove atsiskaitė. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė pervesdavo į jos sąskaitą lėšas dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui ir už ją grąžintos paskolos padengimui, tačiau jos įsitikinimu atsakovė vis dar liko skolinga jai 630 Eur vaiko priežiūros išlaidų, nes (duomenys neskelbtini) atliktu pavedimu 1 500 Eur sumai, iš jos 870 Eur buvo skirti skolai UAB „Intrum Lietuva“ pervesti, o tik 630 Eur vaiko išlaidoms. Atsakovė laikosi pozicijos, kad su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pagal į bylą pateiktus ginčo šalių sąskaitos išrašus pagrįsta tvirtinti, kad atsakovė už nepilnametės dukters išlaikymą ieškovei pervedė 1 370 Eur sumą. Jos nuomone teismas neteisingai įvertino faktinius duomenis, susijusius su atsakovės pervestų lėšų ieškovei paskirtimi. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad proceso metu ji nuosekliai tvirtino, jog vaiko išlaikymo išlaidos sudarė 2 000 Eur, į kurią įskaičiuoti 300 Eur už stovyklą, todėl ir reikalavimas buvo sumažintas tais pačiais 300 Eur, kuriuos atsakovė jai (duomenys neskelbtini) grąžino. Apeliantės įsitikinimu 300 Eur suma pervesta stovyklos apmokėjimo kompensavimui neturėjo būti vertinama kaip atsakovės lėšos skirtos vaiko išlaikymui. Atitinkamai teismas vaiko išlaikymui pervesta suma turėjo pripažinti ne 1 370 Eur, o 1 070 Eur. Tokius argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

36. Pirmiau minimus argumentus ieškovė grindžia savo sąskaitos išrašais, kurių vienas (t. 1, b. l. 147) patvirtina ieškovę atlikus (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą 300 Eur sumai už stovyklą Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, o kitas (t. 1, b. l. 110) – laikotarpiu (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškovei pervestas sumas.

37. Nei vienas iš šių įrodymų, priešingai nei dėsto apeliantė, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pareikštų reikalavimų apimtį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasisakė, kad ieškovė siekia gauti visišką 1 700 Eur atsakovės nepilnametės dukters išlaikymo atlyginimą. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks vertinimas atitinka ieškovės procesinę poziciją, kurią ji patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu.

38. Ieškovė net ir apeliaciniame skunde pabrėžė teismo sprendimo 22 ir 23 punktuose išdėstytų išvadų, kad ieškovė nuosekliai prašė, jog atsakovė atlygintų tik 1 700 Eur sumą, patirtą vaiko poreikiams patenkinti per 6 mėnesius arba 283,33 Eur per mėnesį, bei, kad teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodyta 1 700 Eur suma, skirta vaiko poreikių patenkinimui per 6 mėnesius ar 283,33 Eur per mėnesį, yra nepagrįstai didelė ir kt., teisingumą.

39. Ginčo šalys, teikdamos procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui iš esmės nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės nurodyta 1 700 Eur suma, skirta vaiko poreikių patenkinimui per 6 mėnesius arba 283,33 Eur per mėnesį, yra nepagrįstai didelė. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad 1 700 Eur vaiko išlaikymo sumoje, kurią nurodė ieškovė, atskirai konkrečios išlaidos neišskirtos. Pabrėžtina, kad pagrindą vaiko išlaikymo (priežiūros išlaidų) apskaičiavimui teismas nurodė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimą, kuriame konstatuota, kad atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui iš kiekvieno tėvo buvo pakankama 115 Eur suma, viso 230 Eur, o indeksavus šią sumą – 281, 86 Eur suma.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo įsipareigojusi tiek teikti išlaikymą dukrai, jos buvimo pas ieškovę laikotarpiu, tiek grąžinti ieškovei skolą, kurią pastaroji pervedė UAB „Intrum Lietuva“. Į bylą pateikti sąskaitos išrašai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei viso pervedė 5 370 Eur. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad į šią sumą įskaitytina 4 000 Eur skola UAB „Intrum Lietuva“ ir 1 370 Eur vaiko išlaikymo išlaidos.

41. Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo buvo išspręsti atsakant į klausimą, kokią dalį iš bendros 5 370 Eur sumos sudarė skola UAB „Intrum Lietuva“ ir vaiko išlaikymo išlaidos. Aiškinimasis, kokią dalį konkrečiame pavedime sudarė skola ir išlaikymo išlaidos apeliacinės instancijos teismo nuomone yra teisiškai nereikšmingas, nes ginčas yra kilęs dėl skolos priteisimo, todėl nustačius skolos dydį ir tai, kad skola nesumokėta ginčas laikomas išspręstu iš esmės. Fragmentiškas faktinių aplinkybių dėl tam tikro piniginio pavedimo konstatavimas šiuo atveju yra perteklinis.

42. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu spręsti, kad skolos apskaičiavimas atliktas neteisingai, kad turėjo būti priteistos papildomos išlaidos, ar iš atsakovės pervestų lėšų tam tikros sumos neįskaitytinos kaip sumokėtos už vaiko priežiūrą, nėra pagrindo. Tenkinus ieškinio reikalavimus pilna apimtimi būtų priteista didesnė nei pačios ieškovės procesine pozicija suformuluota vaiko išlaikymo (priežiūros išlaidų) suma. Be to, pažymėtina, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas – ieškinį tenkinti pilna apimtimi – nustatyti, kad 2022-07-25 atsakovės pervesti ieškovei 1 500 Eur yra skirti 630 Eur vaiko išlaidoms ir 1 170 Eur skolai pervesti, ne tik neatitinka ieškinio (pirminio ir patikslinto) reikalavimų, tačiau yra ir akivaizdžiai ydingo turinio, todėl ir šiuo aspektu apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Sudėjus šiame reikalavime išskirstytus du dėmenis – 630 Eur vaiko išlaikymui ir 1 170 Eur skolai, suma sudarytų ne 1 500 Eur, bet 1 800 Eur.

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų byloje esančiu įrodymų visetu.

44. Skundžiamo teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog ginčo klausimui reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškinio ir atsakovės atsikirtimų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pozicijas bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimų spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ginčo šalių klausimą teismas nepadarė, jas paskirstė atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir netgi ieškovei palankesniu vertinimu dalį jų (250 Eur už prieštaravimų parengimą) pripažino per didelėmis ir nepriteistinomis. Atsakovė turėjo procesinę teisę naudotis atstovo – advokato padėjėjo paslaugomis, nes tai jai garantuoja CPK normos ir ja pasinaudojo. O ieškovė, kaip teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo turėjo suprasti, kad prisiima riziką, kad, netenkinus jos ieškinio, ar tenkinus jį iš dalies jai gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitos šalies patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, ar jų dalį.

47. Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme perskirstymui procesinio pagrindo nėra.

48. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Įvertinus tai, kad toks prašymas atsiliepime į apeliacinį skundą nėra suformuluotas bei teismui nėra pateikti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, daroma išvada, kad atsakovė tokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-14 sprendimą palikti nepakeistą.