Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo UAB ,,Granulta“ atstovams Armandui Kazlauskui, Edvardui Žalneravičiui, advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovo UAB ,,NLT“ atstovams Jordanui Žilinskui ir advokatei Irmai Bekerei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Granulta“ ieškinį atsakovui UAB ,,NLT“, tretiesiems asmenims „MVT“ OU ir „Igsmeta“ OU dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, vienašalės restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo nutraukti ieškovo UAB „Granulta“ ir atsakovo UAB „NLT“ metalo liejinių pirkimo pardavimo sutartį, įformintą 2012-11-12 dienos PVM sąskaita - faktūra NLT Nr. 002415, taikyti vienašalę restituciją - priteisti ieškovui UAB „Granulta“ iš atsakovo UAB „NLT“ 5957,48 Eur (20570,00 Lt), priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog sudarė žodinę pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti metalo liejinius velenų gamybai. Sudarant žodinę metalo liejinių pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas buvo informuotas apie ieškovo poreikius bei pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo tikslą – metalo liejinių įsigijimą velenų gamybai, buvo pateikti brėžiniai su ketinamo gaminti gaminio išmatavimais bei pavadinimu – velenas. Atsakovas, parduodamas ieškovui metalo liejinius privalėjo užtikrinti, kad jie bus tinkami naudoti brėžinyje nurodytam tikslui – velenų gamybai. Sudarius žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas avansu 2012-10-03 mokėjimo nurodymu atsakovui sumokėjo dalį, t. y. 2978,74 Eur (10285,00 Lt), metalo liejinių kainos, o kitą sutarties kainą - 2978,74 Eur (10285,00 Lt) ieškovas atsakovui sumokėjo 2012-11-13 dienos mokėjimo nurodymu. Perdavus metalo liejinius ieškovui, paaiškėjo, kad jų kokybė neatitinka jiems keliamų reikalavimų: dėl savo fizinių savybių - „korėtumo“ - jie yra netinkami naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas ketino juos įsigyti - velenų gamybai. Nurodo, jog metalo liejinius, neatitinkančius kokybės reikalavimų, ieškovas grąžino atsakovui 2013-01-24 ir 2013-06-05. Ieškovas informavo, kad vienašališkai nutraukia metalo liejinių pirkimo - pardavimo sutartį ir reikalauja grąžinti pirkimo - pardavimo sutarties kainą, tačiau atsakovas, anksčiau pripažinęs ieškovui pardavęs netinkamos kokybės metalo liejinius ir žadėjęs išspręsti susidariusią problemą, 2013-07-19 dienos atsakymu į 2013-06-19 dienos pretenziją, pirmąkart informavo, kad nesutinka su ieškovo pretenzija bei nesutinka pakeisti netinkamos kokybės metalo liejinius į tinkamos kokybės gaminius.

Atsakovo atstovė advokatė Irma Bekerė patvirtino, jog atsakovas sutartį įvykdė tinkamai. Žaliava, iš kurios pagamintas metalo liejinys, atitinka plieno markę ir cheminės sudėties rūšiai nustatytus reikalavimus. Paaiškino, jog metalo liejinius jie užsakė iš bendrovės „Igsmeta“ OU, o gamino juos „MVT“ OU. Pastaroji bendrovė pateikė gaminio sertifikatą, iš kurio matyti, jog metalo liejinys atitinka plieno markę „pl45L“ ir cheminės sudėties rūšiai nustatytus reikalavimus. Su eksperto išvadomis nesutinka, kadangi ekspertas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis paėmė metalo liejinio mėginius, iš kurios vietos, kokio gylio, o byloje pateiktas kitos bendrovės paaiškinimas, jog atliekant tokį tyrimą reikia šlifuoti iki 1 cm gylio, siekiant nustatyti plieno markę, įrodo, jog ekspertizė atlikta netinkamai. Tvirtina, jog ekspertizės metu buvo tirta užlaida, kuri yra skirta nutekinimui, būtent gamybai, ji yra techniškai įvertinta ir paskaičiuota siekiant pagaminti detalę ir jos cheminė sudėtis neturi reikšmės, o tirti reikia pačią detalę, metalo liejinio vidurį tam, kad sužinotų liejinio cheminę sudėtį, todėl teismas neturėtų vadovautis padaryta ekspertize. Nurodo, jog ekspertizės akte nurodyta, kad po mechaninio apdirbimo matyti didelis kiekis porų, tačiau nuotraukos įrodo, jog joks mechaninis apdirbimas nebuvo atliktas nei ieškovo nei ekspertų, todėl ekspertizės aktu vadovautis negalima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas pateikė atsakovui brėžinį, kuriame nurodyta – velenas, medžiaga „pl45L“ bei surašyti brėžinyje pavaizduoto gaminio išmatavimai (I t., 5 b. l.). 2012-11-12 PVM sąskaita-faktūra NLT NR. 002415 patvirtina, jog sąskaita išrašyta liejiniui „pl45L“ (I t., 7 b. l.). Pateikti mokėjimo nurodymai įrodo, jog ieškovas 2012-10-03 sumokėjo ieškovui 2978,74 Eur (10285 Lt) ir 2012-11-13 sumokėjo kitą 2978,74 Eur (10285 Lt) sumą, iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 5957,48 Eur (20570 Lt) (I t., 8, 9 b. l.). Krovinio važtaraštis Nr. GRT0697 patvirtina, jog ieškovas 2013-01-24 grąžino atsakovui 5 vnt. prekių, kurių pavadinimas liejiniai „pl45L“, o atsakovas prekes priėmė (I t., 10 b. l.). 2013-04-09 atsakovas vieną liejinį buvo paėmęs, bet 2013-06-05 grąžino ir atsakovas jį priėmė (I t., 11, 12 b. l.). Iš 2013-06-12 pretenzijos matyti, jog ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės metalo liejinių, kurioje nurodė, jog metalo liejiniai yra netinkami naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas ketino juos įsigyti – velenų gamybai ir pareikalavo, kad atsakovas per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos metalo liejinius pakeistų į tinkamos kokybės, o, to nepadarius, informavo, jog nuo 2013-04-22 dienos sutartį nutraukia ir reikalauja iki 2013-07-23 grąžinti 5957,48 Eur (20570 Lt) (I t., 13-14 b. l.). 2013-07-19 atsakovas savo atsakyme į ieškovo pretenziją nurodė, jog metalo liejiniai visiškai atitinka atsakovui pateiktą metalo liejinių brėžinį su išmatavimais, plieno marke ir kitais reikalavimais, todėl atsakovas su pareikšta pretenzija nesutinka (I t., 15-16 b. l.). 2013-01-09 UAB „Metesa“ raštas (I t., 35 b. l.) įrodo, jog iš pateiktų metalo liejinių granuliatoriaus veleno gaminti negalima dėl prastos liejinio kokybės, t. y. įstačius liejinį į tekinimo stakles ir, pradėjus tekinimą, atsiveria korėto metalo sluoksnis (metalo viduje yra oro burbuliukai, metalas nėra vienalytis). Atkreiptinas dėmesys, jog rašte pažymėta, kad tekinimas buvo atliktas įvairiose ruošinio vietose, įvairiuose gyliuose. 2013-05-31 atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui liejinių apvirinimo technologijos aprašymą, kuriame nurodyta plieno liejinių defektų suvirinimo technologija (I t., 41-42, 46-48 b. l.), tačiau ieškovas, atsakydamas į atsakovo elektroninį laišką dar kartą paprašė išspręsti užsakytų ruošinių velenų gamybai problemą, nurodė, jog ieškovas neturėtų taisyti atsakovo parduotus defektuotus liejinius bei pažymėjo, jog tai tęsiasi jau nuo 2012 metų lapkričio mėnesio (I t., 41 b. l.). Iš specifikacijos Nr. 06 priedo prie sutarties Nr. 1904-10 matyti, jog atsakovas iš trečiojo asmens „Igsmeta“ OU pirko prekę - 5 vnt. veleno, plienas 45L, brėžinio Nr. OGM0100122 (132-133 b. l.). Pateiktas trečiojo asmens „MVT“ OU 2012-11-06 liejinio sertifikatas Nr. 7, kuriame apibūdinta medžiaga - plieno liejinys 45L, nurodyta medžiagos cheminė sudėtis (I t., 135-136 b. l.). Iš 2015-06-01 elektroninio laiško (79-80 b. l. t. 3) matyti, jog UAB „IREMAS“ MBL viršininkas Anatolij Bazylev laiške, skirtame atsakovo atstovei nurodė, kad bendrovė UAB „IREMAS“ gamina įvarius gaminius iš strypų, o nustatant nupirktų strypų cheminę sudėtį bendrovė visada tikrina pjūvio vietoje. Teigia, jog šlifavimo vietoje matosi poros (tuštumos), t. y. paviršius nevientisas – liejiniams tai normalu (kadangi liejiniams yra didelės užlaidos gamybai), tačiau esant tokiai struktūrai nustatyti metalo markę neįmanoma.

2014-09-18 nutartimi teismas skyrė metalo liejinių kokybės bei jų tinkamumo veleno gamybai nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Medžiagotyros ir suvirinimo katedrai, kadangi Lietuvos teismo ekspertizių centras nurodė, jog tokios ekspertizės negali atlikti dėl įrangos nebuvimo (I t., 152, 160-162 b. l.).

2014-10-30 gautas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Medžiagotyros ir suvirinimo katedros vedėjo bei Lietuvos standartizacijos departamento 41-ojo technikos komiteto „Suvirinimas ir medžiagotyra“ pirmininko doc. dr. Irmanto Gedzevičiaus pasirašytas ekspertizės aktas (I t., 167-174 b. l.). Ekspertui buvo pateikti klausimai: 1. Ar metalo liejinių cheminė sudėtis atitinka Lietuvoje „pl45L” markės metalo liejiniams taikomų standartų reikalavimus; 2. Ar metalo liejinių cheminė sudėtis atitinka „pl45L“ markės metalų liejiniams taikomų GOST standartų reikalavimus; 3. Ar metalo liejiniuose yra metalurginių defektų, neleistinų pagal pateiktus techninius reikalavimus (ieškovo pateiktas brėžinys OGM0100122) ir GOST977-88 standartą; 4. Ar tiriami metalo liejiniai yra tinkami veleno gamybai, kurio paskirtis suktis ir smulkinti (traiškyti) medį.

Ekspertizę atlikęs Irmantas Gedzevičius ekspertizės akte nurodė, jog vizualiai apžiūrėjus liejinius pastebėta, kad liejinių paviršiuose po mechaninio apdirbimo matyti didelis kiekis porų (tuštumų) (I t., 172 b. l.). Ekspertizės akte taip pat nurodė, jog Lietuvoje galioja Lietuvos standartizacijos departamento (www.lsd.lt) patvirtinti standartai. Nėra žinoma apie Lietuvos standartizacijos departamento išleistus galiojančius standartus, kuriuose būtų plieno markė „pl45L“ ir šiai plieno markei nurodomi cheminės sudėties reikalavimai. Lietuvoje pagal nusistovėjusias metalurgijos tradicijas plieno markė „pl45L“ traktuojama kaip kirilica parašyta Ct45JI pagal GOST reikalavimus. Nei tyrimams pateiktų liejinių, nei civilinės bylos medžiagoje pateikto liejinio OU MVT ESTIJA sertifikato (I t., 135 b. l.) cheminė sudėtis neatitinka metalo liejiniui „pl45L“ (Ct45JI) taikomų GOST standartų reikalavimų. Ekspertizei pateiktuose visuose liejiniuose nustatytas neleistinas (per didelis) žalingų priemaišų sieros (S) (išskyrus veleną Nr. l) ir fosforo (P) kiekis. Visuose penkiuose liejiniuose yra neleistinas (per mažas) naudingos priemaišos anglies (C) kiekis bei 3-iame ir 5-ame liejiniuose per mažas naudingos priemaišos mangano (Mn) kiekis pagal GOST 977-88 reikalavimus. Pateikti tyrimams metalo liejiniai nėra tinkami ir negali būti naudojami veleno gamybai, kurio paskirtis suktis ir smulkinti (traiškyti) medį (I t., 174 b. l.).

Teismo posėdžio metu ekspertizę atlikęs Irmantas Gedzevičius paaiškino, jog jis medžiagotyros srityje dirba jau 15 metų, jam yra tekę daryti panašias metalo liejinių ekspertizes ir palaiko atliktos ekspertizės išvadas. Nurodė, jog pas atsakovą į Šiaulius vyko jo kolega Justinas Gargasas, kuris yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Medžiagotyros ir suvirinimo katedros laboratorijos vedėjas, apmokytas dirbti su įranga, skirta tokioms ekspertizėms atlikti. Nurodė, jog Justinas Gargasas su prietaisu padarė visų penkių metalo liejinių spektrinę analizę bei nustatė cheminius elementus, o ekspertas įvertino rezultatą, standarto duomenis bei surašė išvadą. Atliekant ekspertizę buvo atliktas mechaninis apdirbimas, t. y. valymas. Paaiškino, jog neatitikimai yra labai dideli, žalingų priemaišų normos viršijamos keletą kartų. Taip pat paaiškino, jog tokiuose metalo liejiniuose cheminiai elementai pasiskirsto nevienodai, tačiau tokio didelio cheminės sudėties neatitikimo normoms negali būti. Ar būtų darytas liejinio pjūvis, ar ekspertizė atlikta kitu būdu, cheminiai elementai gali pasiskirstyti kitaip, tačiau iš esmės vis tiek bus neatitikimas standarto normoms, o tai parodo, kad metalo mechaninės savybės yra sumažėjusios, todėl veleno gaminti iš tokios metalo sudėties negalima. Be to, paaiškino, jog anglies kiekis metalo liejiniuose yra per didelis, o tai taip pat parodo, jog plienas neatitinka plieno markės „pl45L“ reikalavimų. Įvertino trečiojo asmens „MVT“ OU 2012-11-06 liejinio sertifikatą Nr. 7, kuriame apibūdinta medžiaga - plieno liejinys 45L (I t., 135-136 b. l.) bei nurodė, jog sertifikatas pagal nurodytą cheminę sudėtį atitinka plieno markę pl50L, tai jis nustatė iš pateiktų duomenų sertifikate (garso įrašas).

Teismo posėdyje ekspertui pateikus bendrovės UAB „Iremas“ išvadas, ekspertizę atlikęs asmuo Irmantas Gedzevičius papildomai paaiškino, jog ši bendrovė ekspertizes atlieka su panašia įranga. Be to, iš šios įmonės pateiktos cheminių elementų analizės taip pat matosi, jog žalingų priemaišų normos yra viršijamos, o tam, kad metalo liejinys atitiktų plieno markę „pl45L“, visa cheminė sudėtis turi atitikti normas pagal standartą.

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp dviejų verslo tikslais veikiančių asmenų iš kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartinių santykių. Tarp šalių yra susiklostę pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Sutartinių santykių buvimo šalys neginčija. Sutartis gali būti sudaroma ir išrašant PVM sąskaitą – faktūrą, ši sutarties forma santykių dalyviams sukelia atitinkamas teises bei pareigas. Pažymėtina, kad PVM sąskaitos – faktūros surašymas patvirtina sutartinių santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų ir sukelia tas pačias teisines pasekmes. Nesant ginčo dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių tarp šalių byloje, ginčo santykiams taikytinos pirkimo-pardavimo sutarčių santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriuje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas sutinka, kad jam buvo pateiktas gaminio brėžinys, kuriame nurodyta – velenas, medžiaga „pl45L“ bei surašyti brėžinyje pavaizduoto gaminio išmatavimai (I t., 5 b. l.).

Šalių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perduotų metalo liejinių kokybės ir šios aplinkybės kvalifikavimo kaip pagrindo įgyvendinti pirkėjo teisę atsisakyti sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas nurodo, jog atsakovas buvo informuotas apie ieškovo poreikius bei pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tikslą – metalo liejinių įsigijimą velenų gamybai – buvo pateiktas brėžinys su ketinamo gaminti gaminio išmatavimais bei pavadinimu – velenas, tačiau, perdavus metalo liejinius ieškovui, paaiškėjo, kad jų kokybė neatitinka jiems keliamų reikalavimų: dėl korėtumo jie yra netinkami naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas ketino juos įsigyti - velenų gamybai. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog vykdydamas tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas orientavosi į ieškovo užsakyme nurodytus reikalavimus: liejinio eskizą ir plieno markę „pl45L“, stengėsi pateikti prekę už pirkėjui palankią kainą, nurodo, jog atsakovo užsakyti liejiniai atitinka GOST977-88 standarto pirmai grupei keliamus reikalavimus: cheminė sudėtis, matmenys ir išvaizda, todėl ieškovui perduoti gaminiai visiškai atitinka jo užsakyme nurodytus parametrus bei kokybę, t. y. yra tokios išvaizdos, išmatavimų ir pagaminti iš tokios cheminės sudėties medžiagos, kokią ieškovas užsakė sudarant sutartį.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Aplinkybė, kad PVM sąskaitoje – faktūroje atskirai nėra aptarta prekės kokybė, taip pat nėra susitarta, kokie sutarties pažeidimai turėtų būti laikomi esminiais, reiškia, jog prekė privalo atitikti įprastus reikalavimus, t. y. ji turi būti tokios kokybės, kad ją būtų galima naudoti tam, kam ji paprastai naudojama – pagal paskirtį (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 4 d.). Kai reikalavimai daiktų kokybei tiesiogiai sutartyje nenurodomi, tokiais atvejais apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš kitų aplinkybių, pvz., siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, daiktams taikomų standartų, daikto kokybės aprašymų. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-456/2012).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas prievolių skirstymas pagal pareigos vykdymo intensyvumą: prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Minėta, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 str. 2 d.). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 str.). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Jeigu pardavėjas pažeidžia pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę ir ši yra netinkama, tai atsiranda pagrindas ginti pažeistas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (pirkėjas) teigia, kad turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį, nes atsakovo (pardavėjo) perduotas daiktas (metalo liejiniai) dėl netinkamos kokybės negali būti panaudoti pagal tikslinę paskirtį.

Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl metalo liejinių pirkimo – pardavimo, brėžinyje buvo nurodyta metalo liejinių paskirtis – velenas bei plieno markė „pl45L“ (I t., 5 b. l.). Atsakovo pagrindinė veikla – prekyba įvairių markių ir rūšių juodaisiais, spalvotais metalais ir nerūdijančiu plienu, atsakovas komplektuoja užsakymus iš produkcijos, esančios jo sandėlyje bei gali pasiūlyti platų metalo produkcijos asortimentą pagamintą ES ir Rusijos metalurgijos gamyklose, visą metalo produkciją gali paruošti reikalingais ilgiais ir matmenimis (I t., 6 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovas specializuojasi metalo produkcijoje, turi darbo patirtį šioje srityje, todėl atsakovas turėjo žinoti, kas yra velenas bei kokios sudėties cheminės medžiagos parodo, jog gaminys atitinka plieno markę „pl45L“. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje atsakovas kartu su pateiktu tripliku pateikė standartą, iš kurio matyti, jog liejiniai yra skirstomi į tris grupes: bendrosios paskirties liejiniai, atsakingos paskirties liejiniai ir itin atsakingos paskirties liejiniai, nurodytos jų charakteristikos, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ši charakteristika šalims vedant derybas dėl metalo liejinių užsakymo ieškovui nebuvo pateikta. Visų trijų liejinių grupių vienas iš nurodytų kokybės rodiklių pagal atsakovo pateiktą standartą yra cheminė sudėtis (I t., 109-111 b. l.), todėl byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nežinojo ar neturėjo patirties įvertinti, kokiu tikslu ieškovas perka metalo liejinius ir kokius kokybės reikalavimus metalo liejiniai turi atitikti.

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas metalo liejinių negamino, juos pirko iš trečiojo asmens „Igsmeta“ OU. Atkreiptinas dėmesys, jog specifikacijos Nr. 06 priede prie sutarties Nr. 1904-10 nurodyta, jog atsakovas perka prekę - 5 vnt. veleno, plienas 45L, brėžinio Nr. OGM0100122 (I t., 132-133 b. l.), o tai dar kartą patvirtina, jog atsakovas žinojo prekės kokybės reikalavimus ir prekės paskirtį - velenas. Pateiktas trečiojo asmens „MVT“ OU, kuris gamino metalo liejinius, 2012-11-06 liejinio sertifikatas Nr. 7, kuriame apibūdinta medžiaga - plieno liejinys 45L, nurodyta medžiagos cheminė sudėtis (I t., 135-136 b. l.) taip pat patvirtina, jog gamintojui buvo pateikti daikto kokybės reikalavimai ir buvo siekiama jų laikytis.

Pažymėtina, kad už daikto kokybę atsakingas ne tik pardavėjas (kuris gali ir nebūti daikto gamintojas), bet ir daikto gamintojas, kuris privalo užtikrinti daikto kokybę ir saugumą (nagrinėjamu atveju gamintojas ir pardavėjas nesutampa (CK 6.333 str. 10 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės yra viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių, tačiau ją turi įrodyti pardavėjas, o šioje byloje trečiųjų asmenų kaltės klausimo atsakovas nekėlė.

Civilinio kodekso 6.348 str. 1 d. nustato, jog pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, komplektiškumą ir kt., pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustaytas, per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Ieškovas nurodo, jog metalo liejinius, neatitinkančius kokybės reikalavimų, ieškovas grąžino atsakovui 2013-01-24 ir 2013-06-05. Iš byloje esančio 2013-01-09 UAB „Metesa“ rašto, krovinio važtaraščio kopijų matyti, jog metalo liejiniai buvo grąžinti atsakovui netrukus, kai ieškovas gavo patvirtinimą iš bendrovės, pradėjusios tekinti metalo liejinius, jog jie yra netinkami veleno gamybai. Ieškovas byloje pateikė šalių vadovų telefoninių pokalbių įrašus su jų iššifravimu (I t., 36-40 b. l.). Kadangi ieškovo pateikti šalių telefoninių pokalbių garso įrašai yra atlikti atsakovui nežinant apie šių pokalbių fiksavimą, negavus jo sutikimo, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas jų nevertina, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog tai, kad tarp šalių vyko konsultacijos dėl metalo liejinių nekokybiškumo, įrodo tas faktas, kad ieškovas metalo liejinius atsakovui grąžino, o pastarasis juos priėmė. Be to, 2013-05-31 atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui liejinių apvirinimo technologijos aprašymą, kuriame nurodyta plieno liejinių defektų suvirinimo technologija (I t., 41-42, 46-48 b. l.), kas įrodo, jog ieškovas, kreipėsi į atsakovą, prašydamas išspręsti metalo liejinių netinkamumo naudoti pagal paskirtį problemą dar iki 2013-06-12 pretenzijos pateikimo atsakovui, t. y. ieškovas laiku ir per protingą terminą kreipėsi į atsakovą dėl metalo liejinių nekokybiškumo, o atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, parduotos prekės neatitikimo kokybės reikalavimams nesprendė (CPK 178 str.).

Kaip jau minėta, byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog nei tyrimams pateiktų liejinių, nei byloje pateikto trečiojo asmens „MVT“ OU liejinio sertifikato (I t., 135 b. l.) cheminė sudėtis neatitinka metalo liejiniui „pl45L“ (Ct45JI) taikomų GOST standartų reikalavimų. Pateikti tyrimams metalo liejiniai nėra tinkami ir negali būti naudojami veleno gamybai, kurio paskirtis suktis ir smulkinti (traiškyti) medį (I t., 174 b. l.). Ekspertizę atlikęs asmuo teisme patvirtino, jog trečiojo asmens „MVT“ OU 2012-11-06 liejinio sertifikate Nr. 7, kuriame apibūdinta medžiaga - plieno liejinys 45L (I t., 135-136 b. l.), iš tikrųjų pagal nurodytą cheminę sudėtį atitinka plieno markę pl50L (garso įrašas).

Taigi byloje atliktos ekspertizės išvados patvirtina ieškovo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas ieškovui pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė netinkamos kokybės daiktą (metalo liejinį), kuris neatitinka esminių reikalavimų, keliamų plieno markei „pl45L“, bei negali būti naudojamas pagal paskirtį, kuriai jis buvo įsigytas, t. y. velenui (CPK 178 str.).

Atsakovas kvestionuoja byloje pateiktą ekspertizės aktą, motyvuodamas jos tariamu nepatikimumu bei nurodydamas, jog ekspertizė buvo vykdoma netinkamai, pateikė kitos bendrovės paaiškinimą (79-80 b. l. t.3), jog atliekant tokį tyrimą reikia šlifuoti į 1 cm gylį, siekiant nustatyti plieno markę. Teigia, jog ekspertizės metu buvo tirta užlaida, kuri yra skirta nutekinimui, būtent gamybai, ji yra techniškai įvertinta ir paskaičiuota, siekiant pagaminti detalę ir jos cheminė sudėtis neturi reikšmės, o tirti reikia pačią detalę, metalo liejinio vidurį tam, kad sužinotų liejinio cheminę sudėtį, todėl teismas neturėtų vadovautis ekspertizės išvada. Ekspertizės aktas yra įrodymų šaltinis, kuris vertinamas su kitais įrodymais byloje ir jis nėra privalomas teismui. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tuomet, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Atsakovas, siekdamas paneigti atliktą ekspertizę, pateikė teismui bendrovės UAB „IREMAS“ elektroniniu laišku gautą paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad šlifavimo vietoje matosi poros (tuštumos), t. y. paviršius nevientisas – liejiniams tai normalu (kadangi liejiniams yra didelės užlaidos gamybai), tačiau esant tokiai struktūrai nustatyti metalo markę neįmanoma. Tai, kad iš atsakovo parduotų metalo liejinių veleno gaminti negalima dėl prastos liejinio kokybės dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios ieškovui nurodė bendrovė, kuriai metalo liejiniai buvo pristatyti tekinimui ir tekinimas buvo atliktas įvairiose ruošinio vietose bei įvairiuose gyliuose (I t., 35 b. l.). Atsakovo pateikti įrodymai paneigti ekspertizę atlikusio asmens Irmanto Gedzevičiaus, apklausto posėdžio metu parodymais (garso įrašas). Jis paaiškino, jog iš UAB „IREMAS“ pateiktos metalo liejinių cheminės sudėties lentelės taip pat matyti, jog cheminė sudėtis neatitinka plieno markės „pl45L“ reikalavimų, išvadoje pateikti duomenys nuo teismo pavedimu atliktos ekspertizės skiriasi tik nukrypimo nuo normų intervalu, todėl pakartotinės ekspertizės atlikimas pjaunant metalo liejinį galutinio rezultato nepakeistų, skaičiai gali skirtis, tačiau chemine sudėtimi metalo liejinys vis tiek neatitiks plieno markės „pl45L“. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų ar kitų duomenų dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, eksperto nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės, nes nebuvo Civilinio proceso kodekso 219 str. 2 d. numatytų sąlygų (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas įrodė, jog jam buvo pateikti metalo liejiniai, kurie neatitinka esminių reikalavimų, keliamų plieno markei „pl45L“, dėl ko negali būti naudojami pagal paskirtį, kuriai jie buvo įsigyti, t. y. velenui, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo įsigytų prekių kokybės neatitiktis tam, ką jis tikėjosi gauti, buvo žymi ir nulėmė tai, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakovu sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, nes įsigijo prekes, neatitikusias nurodytų jų savybių, kuriomis negali naudotis pagal paskirtį (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nurodo, kad netinkamos kokybės daiktų pardavimas buvo esminis sutarties pažeidimas, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi, todėl prašo sutartį nutraukti. Atsakovas atsikerta, jog ieškovas, ketindamas gaminti velenus, turėjo išmanyti velenų gaminimo technologiją, nes atėjo pas atsakovą žinodamas, ko jam konkrečiai reikia. Užsisakęs pas atsakovą patį pigiausią liejinių variantą be papildomo apdirbimo ir sąmoningai pasirinkęs papildomo liejinių apdirbimo paslaugas pirkti iš kitų subjektų, ieškovas neturi pagrindo reikšti pretenzijas atsakovui, kad iš jo įgyti metalo liejiniai yra korėti, t. y. be papildomo apdirbimo.

Pagal Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-288/2011). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal Civilinio kodekso 6.217 str. nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Siekiant išsiaiškinti, ar pažeidimas buvo esminis, reikia nustatyti visas reikšmingas aplinkybes pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, kokią įtaką ieškovo interesams turėjo sutarties pažeidimas: ar ieškovas pardavė prekes, ar patyrė neigiamų turtinių praradimų ir pan. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis didžiąja dalimi negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

Šalys, sudarydamos sutartį, paprastai siekia tam tikrų tikslų įgyvendinimo ir interesų patenkinimo. Šios bylos šalių ginčas vyksta dėl metalo liejinių pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo. Pirkėjas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartą daiktą, o pirkėjas negavo to, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl jo interesai dėl tokio sutarties pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti ir tai yra pagrindas pripažinti, jog pirkėjas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tokios sąlygos nesilaikymas turi esminę reikšmę (CK 6.217 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, jog šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo iš esmės pažeista, nes sutarties šalis (ieškovas) negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, nusipirkto daikto (metalo liejinių) negali naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, gauti iš to atitinkamą naudą, todėl turi teisę pasinaudoti vienu iš Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų savo teisių gynybos būdų – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Atsižvelgiant į įrodymų visumą, nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, nutrauktina tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir iš atsakovo priteistina metalo liejinių pirkimo kaina, t. y. 5957,48 Eur (20570,00 Lt) suma (CK 6.334 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Šalys prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1117,21 Eur bylinėjimosi išlaidas (60-78 b. l. t. 3). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo, o atsakovui neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas: už advokatės teisinę pagalbą 810,94 Eur (54-59 b. l. t. 3), 2662 Lt (770,96 Eur) už ekspertizę ir 39,75 Eur už eksperto dalyvavimą teismo, nes už eksperto dalyvavimą 60,25 Eur permokėta suma ieškovui grąžinta nutartimi 2015-06-18 (175, 180 b. l. t. 1), už vertimų paslaugas – 363 Lt (105,13 Eur) bei 121 Eur (21-24 b. l. t. 3) ir žyminio mokesčio išlaidos 617,10 Lt (178,72 Eur). Iš viso iš atsakovo ieškovui priteistinos 2026,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš atsakovo valstybei priteistinos 9,73 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir už vertimus 27,95 Eur, 5,88 Eur, 3,51 Eur (56,126 b. l. t. 2 ir 20 b. l. t. 3). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistinos 47,07 Eur (CPK 88 str., 91, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 271, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovo UAB ,,Granulta“ ir atsakovo UAB ,,NLT“ sudarytą metalo liejinių pirkimo pardavimo sutartį, įformintą 2012-11-12 PVM sąskaita – faktūra NLT Nr. 002415.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB ,,NLT“ ieškovui UAB ,,Granulta“ 5957,48 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 48 euro centus) ir 2026,50 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus, 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,NLT“ valstybei 47,07 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 7 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.