Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo) trisdešimčiai parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. turto vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su neatliktąja bausmės dalimi pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1991 m. kovo 14 d. nuosprendį iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendis, kuriuo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendis dėl A. G. pakeistas: A. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams; panaikinta nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1991 m. kovo 14 d. ir 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo; Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą, 146 straipsnio 4 dalį, 195 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. BK, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams ir laikoma, kad šią bausmę A. G. atlikęs; Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu A. G. paskirtas turto konfiskavimas panaikintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas O. S., jis kasacine tvarka nesiskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., būdamas girtas, 2005 m. liepos 10 d., tarp 17.00–19.00 val., Radviliškio mieste iš ganyklos, esančios prie Šiaulių g. 5–ojo namo, pagrobė R. N. priklausančias dvi ožkas, taip padarė nukentėjusiajai 180 Lt turtinę žalą.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį A. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su O. S. ir A. L., dėl kurio byla išskirta, būdamas girtas, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 25 d. 22.30 val. iki 2005 m. liepos 26 d. 7.00 val., Radviliškio mieste, iš ganyklos, esančios sodų bendrijoje „Ąžuolas“, pagrobė G. S. priklausančią telyčią, kurios žyminis Nr. 3446871, taip padarė nukentėjusiajai 1400 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. G. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tiriant ir nagrinėjant bylą, nepadaryta.

Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo nevertina.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 178 straipsnio 4 dalies taikymo

Kasatorius ginčija dalyvavimą vagiant R. N. priklausančias ožkas, teigia, kad jis nuteistas remiantis tik O. S. melagingais parodymais, t. y. neigia teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. G. dalyvavimo darant nukentėjusiajai R. N. priklausančių ožkų vagystę (BK 178 straipsnio 4 dalis), BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų nepažeidė – apkaltinamasis nuosprendis grįstas tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, jie buvo įvertinti teisėjo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo išvada, kad A. G. dalyvavo darant šį nusikaltimą, padaryta remiantis ne tik nusikaltimo bendrininko O. S., bet ir nukentėjusiosios R. N. parodymais. Pagal O. S. nuoseklius parodymus ožkų vagystę 2006 m. liepos 10 d. laikotarpiu tarp 17.00–19.00 val. jis įvykdė kartu su A. G. Nukentėjusioji R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad vagystės dieną perkėlinėdama ganykloje ožkas sutiko du vyrus, kurie ją pamatę elgėsi labai keistai, sutriko. Vienas iš tų vaikinų kalbėjo su rusišku akcentu, o kitas buvo labai panašus į A. G. Tą pačią dieną netrukus ožkos buvo pavogtos. Teismas, ištyręs nuteistojo O. S. ir nukentėjusiosios R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ir nustatęs, kad jie nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, sprendė, kad nėra pagrindo netikėti jų parodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis A. G. teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad nuo liepos 3 ar 4 dienos visą savaitę jis buvo pas N. S., gyvenantį Radviliškio rajone, Linkaičių kaime, ir žvejojo. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu patikrino apelianto iškeltą versiją. Apklaustas kaip liudytojas N. S. nepatvirtino A. G. nurodytų aplinkybių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje surinktus duomenis ir juos įvertinęs, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. G., veikdamas bendrininkų grupe su O. S., 2005 m. liepos 10 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Radviliškio mieste iš ganyklos, esančios prie Šiaulių g. 5–ojo namo, slapta pagrobė 180 Lt vertės dvi ožkas, priklausančias R. N.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 ir 61 straipsnių taikymo

Kasaciniame skunde A. G. teigia, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (G. S. telyčios vagystė) jam paskirta per griežta bausmė, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius šį nusikaltimą. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirta 30 parų arešto, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimas dveji metai aštuoni mėnesiai. Šios bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, taip pat 5 dalies 2 punktu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dveji metai aštuoni mėnesiai. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis) buvo subendrinta su 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir galutinė bausmė paskirta dveji metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, vadovaudamasis 2000 m. BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK kvalifikuotas veikas į 2000 m. BK ir paskyrė švelnesnes bausmes ir vietoj galutinės subendrintos penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės paskyrė laisvės atėmimą keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1991 m. kovo 14 d. nuosprendį A. G. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas 2003 m. sausio 29 d., o naujas veikas, už kurias nuteistas 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, padarė 2005 m. liepos 10 d. ir laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2005 m. liepos 26 d., apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. G. paskutiniu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė atlikęs 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nustatęs naują aplinkybę, kad A. G. padarė nusikalstamas veikas ne lygtinio paleidimo laikotarpiu, teismas peržiūrėjo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. G. paskirtas bausmes ir sprendė, kad pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už ožkų vagystę paskirta 30 parų arešto bausmė nėra per griežta, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už telyčios vagystę paskirtą dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pripažinęs per griežta sušvelnino iki dvejų metų. Šis teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsniu ir 56 straipsnio 2 dalimi, A. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viena bausmės individualizavimo sąlygų yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas, reglamentuotas BK 61 straipsnyje. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar vien ją sunkinančių aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į jas, bausmę griežtina ar švelnina. Jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnis), sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmės dydį.

Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė dvi A. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veika padaryta bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.

Bylos duomenimis, 2005 m. liepos 27 d. A. G. sulaikytas. 2005 m. rugsėjo 27 d. A. G. pateikus pranešimą apie įtarimą dėl ožkų ir telyčios vagysčių jis atsisakė duoti parodymus, o 2005 m. lapkričio 15 d. apklaustas kaip įtariamasis neigė ožkų vagystę. Tokios pačios pozicijos A. G. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Taigi nėra pagrindo pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. To nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas laikėsi BK 61 ir 54 straipsnio reikalavimų, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (pagal BK 11 straipsnį nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių), į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jį darant, taip pat į kasatoriaus asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, 1982 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Pagal BK 56 straipsnio 2 dalį pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Paskirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirtoji bausmė savo dydžiu nėra per griežta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.