Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8, 1.2.4.2.2., 1.2.4.6.8.,1.2.26.2.1., 1.1.6.3., 1.1.8.9.2.

2009 m. gruodžio 4 d.

gynėjams advokatams Monikai Motiejauskienei, Jurijui Stepanovui, Vitalijui Katėnui, Jovitai Usonytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KĘSTUTIS SEMĖNAS, asmens duomenys neskelbtini kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.;

VIDMANTAS VAINORA, asmens duomenys neskelbtini, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2, 8 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji K. S. ir V. V. 2008-07-20, apie 05.00 val., viešoje vietoje, duomenys neskelbtini sankryžoje, Palangoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, vartodami necenzūrinius žodžius, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį T. K. .

K. S. tyčia smogė kumščiu vieną kartą T. K. į kairę veido pusę, padarydamas skruostikaulio lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. V. V. dėl K. S. suduoto smūgio nugriuvusiam ant žemės ir praradusiam sąmonę, tai yra esančiam bejėgiškos būklės, T. K. tyčia spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į veidą bei ištraukęs diržą iš nukentėjusiojo kelnių, juo ne mažiau kaip penkis kartus sudavė T. K. į krūtinę, padarydamas daugybinius skeveldrinius veido kaulų–nosies, viršutinio žandikaulio Le-Fort III tipo akytkaulio, skruostikaulių ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžius. Viršutinio žandikaulio Le-Fort III tipo lūžis bei akytkaulio dalies, įeinančios į kaukolės pamato priekinės duobės dugno sandarą, lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. taip T. K. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai ir parode, kad 2008-07-20, apie 5 val., su V. V. ėjo iš naktinio baro ,, duomenys neskelbtini“, kuriame vartojo alkoholį, namo. Jie buvo nusipirkę kiaušinių, kuriuos nešė V. V. . Prie sankryžos stovėjo T. K. su draugu ir juos pavadino ,,gaidžiais“. Teigia, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas. T. K. pažįstamas V. V. sudavė kartą kumščiu į veidą. Nurodo, kad T. K. užsimojus jam (K. S. ) suduoti, smogė T. K. kumščiu į kairę veido pusę, po to šis nukrito ant asfalto. Tada nusivijo vaikiną, su kuriuo stumdėsi V. V. . Jo nepavijęs grįžo ir pamatė, kad V. V. spyrė daugiau kaip 2 kartus gulinčiam T. K. į galvą. Pribėgęs atitraukė V. V. nuo T. K. .

T. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 101–104).

Kaltinamasis V. V. iš esmės savo kaltę pripažino, tačiau dėl neblaivumo neatsimena įvykio aplinkybių, t. y. kad smūgiavo nukentėjusiajam, jį spardė bei sudavė diržu. Nurodo, kad 2008-07-20, apie 5 val., su K. S. ėjo iš naktinio baro. Pakeliui parduotuvėje nusipirko kiaušinių. Prie Mokyklos ir Pušyno gatvių sankryžos buvo du nepažįstami vaikinai – vienas T. K. , kitas jo pažįstamas. Netoli jų stovėjo dar vienas vyriškis su mergaite. Prasilenkiant T. K. draugas juos pavadino ,,gaidžiais“, po to tarp jų ir sutiktų vaikinų prasidėjo žodinis konfliktas. Tolimesnių įvykių neatsimena, tačiau neneigia, jog galėjo savo veiksmais sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

V. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 150–153).

Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2008-07-20, apie 5 val., su J. B. išėjo iš kavinės. Prisimena, kad su kaltinamaisiais apsižodžiavo, jis nieko įžeidžiančio nesakęs. Teigia, jog po pirmojo suduoto smūgio prarado sąmonę ir įvykio aplinkybių neatsimena. Nurodo, kad kaltinamieji jam atlygino visą padarytą žalą, nuoširdžiai jo atsiprašė, sutinka su jais susitaikyti.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2008-07-20, apie 5 val., su T. K. ir nepažįstamu vyriškiu, kuris buvo su vaiku, išėjo iš klubo. Duomenys neskelbtini sankryžoje tarp jų ir kaltinamųjų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Dėl girtumo kai kurių įvykio aplinkybių nepamena, konkrečiai įvykio sekos nurodyti negali. Kažkuris vaikinas jam į galvą mete kiaušinį, todėl pradėjo su jais aiškintis, bet kas pirmas sudavė smūgį dėl neblaivumo, neatsimena. Pats kažkuriuo metu stumdėsi su aukštesniu vyriškiu. Grįžęs į įvykio vietą rado ant gatvės gulintį sužalotą T. K. ir pamatė nubėgantį stambesnį vaikinų, su kuriuo prieš tai vyko konfliktas. Nurodo, kad nepažįstama močiutė padavė diržą, sakydama, kad su juo sulaikytas vyriškis mušė T. K. . Nepamena, ar jam buvo suduoti smūgiai, sužalojimų nepatyrė. Neneigia, kad iš pykčio galėjo kaltinamuosius pavadinti ,,gaidžiais“.

Liudytoja S. M. parodė, kad 2008-07-20, apie 5 val., išgirdo triukšmą ir išėjusį į balkoną gatvių sankryžoje pamatė, kaip ant gatvės gulinčiam vaikinui stambesnis vaikinas spardo į galvą. Šalia jo buvo dar vienas aukštesnis, liekno kūno sudėjimo vaikinas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino.

Liudytojas D. S. parodė, kad patruliuodamas su Ž. R. gavo pranešimą apie muštynes Pušyno ir Mokyklos gatvių sankryžoje. Nuvykę į vietą, Mokyklos gatvėje rado gulintį sumuštą, be sąmonės vaikiną. Poilsiautojai, matę, kaip du vaikinai muša ant žemės gulintį žmogų, vieną iš jų sulaikė. Paaiškėjo, kad tai V. V. . V. V. išsiuntė telefonu žinutę Kęstučiui, kad jo ieško policija. Iš V. V. sužinoję Kęstučio namų adresą Z. R. ten nuvyko ir sulaikė K. S. .

Liudytojas Ž. R. parodė iš esmes analogiškas aplinkybes kaip ir D. S. .

Liudytojas M. K. parodė, kad 2008-07-20, apie 5 val., pažiūrėjęs pro langų duomenys neskelbtini sankryžoje pamate gulintį ant žemes vyriškį ir šalia du vaikinus. Vienas iš jų apie 10 kartų spyrė gulinčiajam į galvą. Šalia buvęs vaikinas bandė jį atitraukti, tačiau šis jį atstūmė. Ištraukęs iš gulinčio vaikino kelnių daiktą, panašų į diržą, apie 5 kartus juo smogė jam į krūtinę.

Specialisto išvadoje Nr. G 1727/08 (03) užfiksuota, jog T. K. padaryti daugybiniai skeveldriniai veido kaulų–nosies, viršutinio žandikaulio Le-Fort III tipo, akytkaulio, abiejų skruostikaulių ir apatinio žandikaulio abiejų šakų lūžiai. Viršutinio žandikaulio Le-Fort III tipo lūžis bei akytkaulio dalies, įeinančios į kaukolės pamato priekines duobės dugno sandarą, lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kiti veido kaulų lūžiai, vertinant atskirai, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti nuo stipraus veido sumušimo, suduodant smūgius bukais daiktais, galbūt smogiant kumščiais bei spardant (t. 1, b. l. 59–60).

Apklaustas teisme teismo med. ekspertas D. Vitkus paaiškino, kad tvirtina savo išvadą. Teigia, jog viršutinio žandikaulio Le-Fort III tipo ir akytkaulio lūžimas atsiranda nuo labai stipraus sumušimo, tam reikalinga labai didelė jėga arba smūgiuojantis turi turėti specialių įgūdžių tokiam sužalojimui padaryti. Nurodo, jog mažai tikėtina, kad kumščiu galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, be to, suduodant vieną smūgį faktiškai neįmanoma padaryti nurodytų sužalojimų.

Alkotesterio šaknelėje Nr. 433 V. V. nustatytas 1,21 promilės girtumas (t. 1, b. l. 157). Alkotesterio šaknelėje Nr. 434 K. S. nustatytas 2 promilių girtumas (t. 1, b. l. 1 10).

Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad A. V. darbingumas yra 35 procentai (t. 2, b. l. 63).

Iš epikrizės matyti, kad G. V. buvo hospitalizuota VĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų centro filiale ir jai nustatyta klinikinė diagnozė: pirminė arterinė hipertenzija, III 0 AKS padidėjimas. Labai didelės rizikos grupė, sunkiai koreguojama vaistais. Hipertenzinė krizė. Hipertenzinė kardiopatija (kairio skilvelio hipertrofija). Širdies nepakankamumas – C stadija, III NYHA Fkl. Stuburo kaklinės ir krūtininės dalies deformuojanti osteochondrozė. Torakalgija. Cervikokranialgija. Hipertenzinė retinopatija II 0( t. 2, b. l. 125).

Teismo med. ekspertas D.Vitkus paaiškino, kad pagal nepagydomų ligų sąrašą G. V. liga priskiriama prie sunkių nepagydomų ligų, prognozė nepalanki. Nurodo, kad G. V. yra aiškiai neįgali, apie 70 procentų nedarbinga.

Kaltinamieji K. S. ir V. V. pagal BK 284 str. 1 d. kaltinami tuo, kad 2008-07-20, apie 5.00 val., viešoje vietoje, Pušyno ir Mokyklos gatvių sankryžoje, Palangoje, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, vartodami necenzūrinius žodžius, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. K. S. ir V. V. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį T. K. . Esant tokioms aplinkybėms K. S. nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 punktą, o V. V. – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes šis punktas apima kaltinamųjų veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jų chuliganiškas paskatas. K. S. nesunkiai, o V. V. sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, nes viešoje vietoje, gatvėje, pavartojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, mušė nukentėjusįjį matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Be to, V. V. veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 138 str. 2 d. 2 punktą, nes jis nugriuvusiam ant žemės ir praradusiam sąmonę, tai yra esančiam bejėgiškos būklės T. K. sunkiai sutrikdė sveikatą. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nukentėjęs asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis T. K. buvo praradęs sąmonę, dėl K. S. suduoto smūgio negalėjo savarankiškai gintis, priešintis ar kitaip išvengti fizinio smurto. Iš nukentėjusiojo, apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad V. V. matė, jog T. K. negalėjo aktyviai priešintis, todėl akivaizdžiai suprato ir pasinaudojo nukentėjusiojo bejėgiška būkle, pavartojo prieš jį fizinį smurtą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų K. S. ir V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, jie savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, V. V. atlygino dalį biudžetui padarytos žalos, susijusios su T. K. gydymu, bei abu kaltinamieji susitarė su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi dėl žalos atlyginimo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, savo noru duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po nusikaltimo padarymo ir vėliau. Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo K. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jis pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį T. K. , nors dalį kitų neesminių aplinkybių dėl girtumo neatsimena – suduotų smūgių skaičiaus bei jų lokalizacijos. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad V. V. atliko pozityvius veiksmus – atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, atsiprašė jo, susitarė su juridinio asmens atstovu dėl padarytos žalos atlyginimo, be to, kritiškai vertina savo poelgį, akivaizdžiai matosi, jog išgyvena dėl to.

Kaltinamųjų K. S. ir V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nepripažintina kaltinamajame akte nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad kaltinamieji nukentėjusįjį sužalojo bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. , sudavęs nukentėjusiajam T. K. tik vieną smūgį ir padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, smurto veiksmus nutraukė ir nusivijo vaikiną, su kuriuo stumdėsi V. V. , jo nepavijęs sugrįžo bei po to atitraukė V. V. , kuris spardė T. K. . Nustatyta, jog būtent V. V. savo veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog šioje byloje nėra nustatytas kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai, t. y. neįrodyta, jog jie abu siekė norimo rezultato – sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Todėl darytina išvada, kad K. S. neturi atsakyti už V. V. atliktus veiksmus.

Kaltinamasis K. S. nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas.

Nukentėjusysis pareiškė, kad jis susitaikė su kaltinamuoju K. S. , nusikaltimu padaryta žala jam yra atlyginta, be to, K. S. susitarė su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi dėl žalos atlyginimo.

K. S. kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pats nuteistasis savo kaltės neneigia, kaltu prisipažino visiškai. Visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei žalos atlyginimas pripažintini atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nukentėjusysis patvirtino, kad K. S. savo noru atvyko ir atsiprašė jo, atlygino padarytą žalą. Jis nurodė, kad su kaltininku susitaikė ir prašė nebausti arba skirti švelnesnę bausmę. Be to, nustatyta, kad K. S. susitarė su juridinio asmens atstovu dėl padarytos žalos atlyginimo.

K. S. padarė apysunkį nusikaltimą. Esant BK 38 str. 1 d. numatytiems pagrindams jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant šioms aplinkybėms K. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. K. S. sutinka atlikti nemokamus darbus. Nustatydamas nemokamų darbų valandų skaičių teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį bei K. S. asmenybę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V. , vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

V. V. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, buvo baustas už KET pažeidimus. Pažymėtina, kad V. V. su T. K. susitaikė ir šis prašė nebausti arba skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas mano, jog V. V. yra pagrindas paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę, nes yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusiajam T. K. atlygino turtinę bei neturtinę žalą, iš dalies pašalinta bei sutarta su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi dėl biudžetui padarytos žalos atlyginimo, be to, jis išlaiko savo neįgalų tėvą ir sunkiai sergančią motiną, kurių nėra kam juos prižiūrėti, kadangi kaltinamojo brolis T. V. yra atleistas iš darbo (t. 2, b. l. 130) bei išvyko uždarbiauti į užsienį. Taigi darytina išvada, kad sunkiai sergančią motiną bei neįgalų tėvą gali prižiūrėti ir jais pasirūpinti tik kaltinamasis V. V. , o paskyrus pastarajam laisvės atėmimo bausmę nebus kam tai padaryti.

Kadangi T. K. gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, t. y. biudžetui padaryta žala 6493,30 Lt, V. V. civiliniam ieškovui atlygino 500 Lt, todėl 5993,30 Lt solidariai išieškotini iš kaltinamųjų. Iš 2009-10-13 žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties matyti, kad kaltinamieji su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriumi susitarė per 6 mėn. nuo 2009-10-13 kiekvieną mėnesį įmokėti po 998,88 Lt biudžetui. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas patvirtinti žalos atlyginimo sutartį.

Procesas dėl nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas, nes kaltinamieji pastarajam atlygino turtinę bei neturtinę žalą.

Iš kaltinamųjų priteistinos proceso išlaidos atsižvelgiant į kiekvieno kaltės laipsnį, atsakomybės dydį ir turtinę padėtį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301, 302 str. 1 d., 303 str. 2, 4 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. jam ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str., K. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 2, 8 p., pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., ir nubausti jį 152 MGL (19760 Lt) bauda. Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-07-20 iki 2008-07-21 ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 150 MGL (19500 Lt).

K. S. ir V. V. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. S. ir V. V. palikti.

Patvirtinti 2009-10-13 žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, sudarytą tarp V. V. , K. S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. . Priteisti iš K. S. ir V. V. solidariai 5993,30 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai, nustatant, jog jie per 6 mėn. nuo 2009-10-13 kiekvieną mėnesį į išieškotojo sąskaitą įmoka po 998,88 Lt.

Procesą dėl nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Priteisti iš K. S. 100 Lt, o iš V. V. 164 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.