- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- 1-1871-954/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52314-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- V. A.
Kauno apylinkės teismo teisėjas A. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. O. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-02-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 8 MGL (1040 litų) bauda, kuri 2014-01-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bauda pakeista į 4 parų areštą;
2) 2016-03-31 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti (bausmė atlikta, 2016-12-22 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas n u s ta t ė:
V. A. 2016 metų pavasarį, tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas dėl nepaklusnumo, sukėlė nukentėjusiajai mažametei L. V., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, suduodamas jai ne mažiau kaip 2 (du) smūgius diržu į kojas ir sėdmenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.
Be to, jis 2016 m., laikotarpiu nuo birželio mėnesio iki spalio 7 d., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą skaičių kartų atliko jaunesnio negu šešiolikos metų - mažametės L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkinimo veiksmus, ne mažiau kaip 3 (tris) kartus rankomis per rūbus liesdamas ir glostydamas nukentėjusiosios mažametės L. V. lytinius organus, t. y. atlikdamas veiksmus, galinčius sukelti mažametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str. 1 d.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su L. susipažino lyg 2012 metais, juos supažindino bendra pažįstama K. J., kadangi ji turėjo panašaus amžiaus mergaitę, kaip ir L. L., todėl jos bendraudavo. Kai susipažino su L. - tai jis iškart žinojo, kad ji yra išsituokusi su V., o L. yra dar kito vyro, ne V. dukra, gim. (duomenys neskelbtini) metais. Su L. kartu pradėjo gyventi 2015 metų vasarą, lyg po vestuvių. Kai pradėjo gyventi – L. jau laukėsi jų sūnaus V. V. buvo laukiamas vaikas, tuo metu su L. sutarė gerai, buvo susitaikę po konflikto, kuris įvyko R. P. partijos sąskrydyje, tikslaus laiko ir vietos nepamena. Tas konfliktas buvo įvykęs kadangi abu buvo padauginę alkoholio ir jis L. netyčia sudavė, dėl ko labai gailisi, bet jie dėl to susitaikė, L. jam atleido. Kai su L. pradėjo gyventi, susituokė - tai gyveno jo mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje L. darbo dienomis gyvendavo pas L. mamą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jai buvo arčiau eiti į mokyklą, o savaitgaliais būdavo su jais. L. nuo pat pirmos klasės iki dabar lanko tą pačią V. Ž. mokyklą - daugiafunkcinį centrą. Kada tiksliai L. nuolatos pradėjo gyventi su jais - dabar jau tiksliai nepamena. Su L. sutardavo normaliai, kartais tekdavo sudrausminti žodžiu dėl kai kurių smulkmenų. L. sudėtingo charakterio vaikas, ji pasižymi tuo, kad būdama vaiku, prisiima per daug suaugusiojo žmogaus privilegijų, su suaugusiais žmonėmis ji bendrauja kaip su sau lygiais, jų tarsi negerbdama, nevertindama amžiaus skirtumo. L. vieną kartą yra sudavęs pora smūgių diržu, tačiau tie smūgiai buvo visiškai silpni, jokių žymių nebuvo likę, o L. net nesureagavo, neverkė, liko abejinga situacijai. L. sudavė 2016 metų pavasarį, tikslesnio laikotarpio nepamena, bet tai buvo vakaro metas. Taip pasielgė, kadangi L. piktybiškai neklausė jo ir L., ir pasibaigus pamokoms, ji kažkur bastydavosi, dingdavo, telefonu neatsiliepdavo, kartais net išjungdavo, o jiems tekdavo jos ieškoti, skambinti jos draugams ar jų tėvams. Tai tęsėsi apie 3 savaites, L. nuolat buvo prašoma, kad pasibaigus pamokoms eitų namo arba pas močiutę, o nedingtų neaišku kur. L. namo grįždavo jau sutemus, t. y. nuo 18 iki 21 val. Grįžusi aiškindavo, kad būdavo pas kokią draugę, ruošė namų darbus, nors grįžusi namo juos vėl darydavo, todėl susidarė nuomonę, kad ji meluoja. Jis nėra girdėjęs, kad L. būtų sakiusi, kad nenori grįžti namo. L. daugiau niekada nemušė - tai buvo vienintelis kartas, po kurio jie ir toliau gražiai, draugiškai gyveno, bendravo, o ir L. po to karto namo pradėjo grįžti laiku, o jei užtrukdavo - tai apie tai informuodavo telefonu, todėl tokį savo elgesį vertina kaip vienkartinę auklėjimo priemonę, kurios daugiau nebekartojo. Kalbant apie jo neva L. glostymus, t.y. tvirkinimą - tai gali pasakyti, kad naktį atsikėlęs ėjo iš savo miegamojo, kuriame miegojo su žmona L. ir sūnumi, į tualetą ir dar būdamas koridoriuje pamatė, kad iš L. kambario sklinda šviesa. L. miegodavo atskirame kambaryje ant išskleidžiamos sofos, o 2016 metų prieš pat rugsėjo 1 dieną, jai nupirko dovanų jaunuolio baldų komplektą, kuris yra vientisas, t. y. yra rašomas stalas, stalčiai, lyg spinta, tada laipteliai ir viršuje lova. Kadangi buvo naktis - tai užėjo į jos kambarį ir pamatė, kad įjungtas pastatomas šviestuvas, kuris įjungiamas/išjungiamas nuotoliniu pultu. Kadangi buvo apsimiegojęs - tai nuėjo prie L. lovos ir pamatė ant lovos, palei jos kojas padėtą tą pultelį, kurio dalis buvo po antklode, todėl jį ištraukė, išjungė šviestuvą ir nuėjo į tualetą. Tuo metu L. kambario durys buvo išimtos, todėl jis ir matė šviesą. Kitą dieną L. jam pasakė, kad L. jai pasiskundė, kad naktį jis atėjęs pas ją, ją palietė imdamas pultelį. Tada susėdo visi trys išsiaiškinti to įvykio aplinkybių ir kaip paaiškėjo - tai tuo metu L. nemiegojo, žaidė telefonu, o kai išgirdo, kad kažkas ateina - apsimetė miegančia. To aptarimo metu jis pasakė tik tai, kad paėmė pultelį ir išjungė šviesą, o L. tikrai nelietė. Imdamas tą pultelį jis šiek tiek galėjo pastumti į šoną antklodę, kuria L. buvo apsiklojusi. Aptarimo metu L. paaiškino, kad išgirdusi kažką ateinant išsigando ir bijojo gauti barti, kad nemiega, todėl apsimetė miegančia. To bendravimo metu visi išsiaiškino, kad L. tik pasirodė, kad jis ją kažkur palietė. Toliau su L. bendravo normaliai, gyveno kaip šeima, ruošė kartu pamokas, žaisdavo stalo žaidimus. Kai jau L. buvo sustatytas naujasis baldų komplektas ir ji jau gyveno su jais, tikslios datos nepamena, tačiau buvo išgėręs kelis butelius alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs ir vakaro metu nuėjo pas L. į kambarį, kur žaidė šaškėmis, šaškių lentą pasistatę ant stalo, stovėjusio kambaryje. Pažaidus šaškėmis L. liepė eit praustis ir eit miegoti pas mamą, kadangi jis norėjo miegoti atskirai nuo žmonos, nes jie buvo apsipykę, L. pasakydamas, kad nori ir jis nors vieną naktį pamiegoti lovoje, kurią jis pats sustatė. L. sutiko ir nuėjo praustis, o jis laiptais užlipo ir atsigulė L. lovoje, užmigo. Užmiega labai greitai, o ypač jei būna neblaivus. Pabudo nuo L. pakelto balso. L. kažką rėkė L., tada jis prabudo, pasisuko ant kito šono ir pamatė, kad L. guli kartu su juo. Kai pabudo - tai jis gulėjo veidu į langą, nugara į sieną, o L. miegojo prie sienos, jam už nugaros. Tada jis atsikėlė ir nuėjo toliau miegoti į miegamąjį. Kitą dieną L. pasakė, kad per jos neklausimus, tam tikrais atvejais gaunasi pykčiai. L. į tą jo pasakymą nieko neatsakė, tik išsišiepė su pašaipa. L. dėl to jam nieko nesakė. 2016 metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakaro metu L. su sūnumi V. išvažiavo į ligoninę, kadangi jam pakilo temperatūra. Namuose liko su L., buvo blaivus. L. pradžioje pas save kambaryje ruošė pamokas, o prieš tai jai dar buvo pasakyta, kad jei ilgai neužtruks su namų darbų ruoša - tai galės ateiti pas juos į kambarį pasižiūrėti televizoriaus, kadangi jos kambaryje televizoriaus nėra. Kai L., baigusi ruošti pamokas, atėjo pas jį į kambarį - tai jis gulėjo lovoje su miego drabužiais (treningais) ir žiūrėjo televizorių. Atėjusi L. pasakė, kad baigė ruošti pamokas ir paklausė ar gali kartu su juo žiūrėti filmą. Kokį filmą žiūrėjo - nepamena. Prieš jai pradedant kartu su juo žiūrėti filmą, jis jos paklausė ar ji nėra alkana. L. atsakė, kad valgyti nenori, nes valgė vakarienę. Tada jis jos paprašė, kad išsivalytų dantis ir tada galės ateiti. L. pakluso, išsivalė dantis ir atėjo pas jį į kambarį, atsisėdo ant lovos, kojas sukryžiuodama kaip turkas ir tada abu žiūrėjo filmą. Kurį laiką pažiūrėjęs filmą pajuto, kad nori miego, todėl jai pasakė, kad greitu laiku turės eiti miegoti, nes jis yra pavargęs ir gali bet kada užmigti. Ji jo paprašė, kad leistų jai pažiūrėti filmą iki reklamos. Jis sutiko, tačiau nesulaukęs reklamos, užmigo. Prabudo tada, kai į lovą, grįžusi iš ligoninės, gulėsi žmona. Prabudęs pamatė, kad lovoje L. jau nėra ir pagalvojo, kad ji savo kambaryje. Iki žmonos grįžimo prabudęs nebuvo, telefonu su ja nebendravo, žinutes rašė iki užmigimo. Užmigo apie 23 val., o prabudo tik tada, kai namo grįžo žmona, tačiau laiko nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo. Tą vakarą L. jis nelietė, neglostė. Pilnai prisipažįsta nusikalstamos veikos padarymu jos atžvilgiu, kadangi supranta, kad įstatymai draudžia naudoti smurtą kaip auklėjimo formą. 2016 metų pavasarį, tikslesnio laikotarpio tikrai nepamena, vakaro metu jis diržu 2 kartus sudavė L. per kojas ir sėdmenis. Kalbant apie jo atliktus tvirkinamuosius veiksmus L. atžvilgiu - mano, kad galėjo taip pasielgti, bet visko tiksliai nepamena. Jo manymu visko nepamena dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 pavasario iki 2016 metų žiemos dažnai rūkydavo ,,žolę:, vartodavo alkoholį ir dėl to jo atmintis galėjo sutrikti. Mano, kad miegodamas galėjo L. liesti, glostyti lyties organus, tačiau mano, kad taip darė nepilnai prabudęs ir nemanė, kad tai daro su vaiku - gal prieš tai sapnavo ar įsivaizdavo, kad glamonėja L.. Kadangi negali paaiškinti savo veiksmų, t. y. kodėl taip elgėsi su L. - tai nori pasakyti, kad dėl to, kad atliko mažametę tvirkinančius veiksmus labai gailisi ir supranta, kad padarė nusikaltimą. Nemano, kad L. būtų išsigalvojusi tokius dalykus, t. y. mano, kad ji sako tiesą, kad jis tikrai netinkamai su ja elgėsi, todėl prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos. Taip pat nori pasakyti, kad alkoholio nevartoja jau apie pusmetį laiko, ,,žolės“ neberūko nuo tada, kai pas jį buvo atlikta krata, t. y. galimai nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Po šių įvykių suprato, kad negali vartoti alkoholio, vartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kadangi net pats nesuvokdamas pradeda elgtis netinkamai. Šiuo metu dirba kitoje firmoje, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), lanko mokymus, turi pasirašęs sutartį su Švedų firma dėl bendradarbiavimo autotechnikos srityje, t. y. taip bando keisti savo gyvenimą, požiūrį į jį. Su L. A. kartu negyvena, tačiau bendrai rūpinasi jų bendru vaiku V. Su L. nebendrauja, kadangi jam yra uždrausta su ja bendrauti ir laikosi jam paskirtų apribojimų (3 t., b. l. 42-44; 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios mažametės L. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad pirmą kartą negalėjo miegoti iki 4.00 val. ryto, nes buvo pilnatis, buvo per karšta miegoti po kaldra. Pasitiesė kaldrą ir atsigulė. Kai pas ją atėjo V., ji apsimetė, kad miega. V. nuėjo parūkyti ir grįžęs kažko ieškojo su rankomis. Pradėjo skėsti jai kojas. Ji gulėjo ant nugaros, jis pradėjo skėsti kojas ir pradėjo glostyti putytę. Penkis kartu padarė pirmyn atgal, pirmyn atgal. Nuėjo į tualetą ir kažką padarė. Ji norėjo staigiai užmigti, kad jis daugiau neateitų. Mamai pasakė kitą dieną. Viskas buvo vasarą, gal buvo atostogos. Mama jai nupirko lovą, kuri antrame aukšte, o apačioje stalas, dar yra kopėčios. Ji gulėjo antrame aukšte, V. buvo girtas, sakė ateiti palošti šaškėmis. Kai V. įėjo, ji apsimetė, kad miega, bet viena akimi žiūrėjo į jį. Buvo įsijungusi lempą, bet pačia silpniausia šviesa. Jis prie jos lovos kažką darė, čiupinėjo lovą aplink ją, daėjo iki jos kojų. Jis sakė per susirinkimą, kad ieškojo pultelio, bet jis buvo prie jos galvos ir jis galėjo tą pultelį pamatyti, nes buvo įjungta šviesa. Kai jis daėjo iki jos kojų ir pradėjo skėsti jas abiem rankomis. Norėjo, kad kojos būtų atviros, kaip durys. Pradėjo glostyti visur. Ji bijojo ir nervinosi. Ji labai bijojo. Ji buvo su bliuskute ir triusikais, nes ji visad taip miega. Jos kojos buvo nuogos. V. rankų neįkišo už kelnaičių, lietė per jas, glostė. Kai V. nuėjo į tualetą, ji galvojo, kad jis grįš ir išprievartaus. Ji galvojo, kad jai reikia eiti pas mamą. Išprievartauti reiškia, kai vyras nueina pas mergaitę ir kiša kai ką. „Kai ką“ tai kūno dalis, nu tai varpelis. Varpelį kiša į užpakalį arba putytę ir tada palieka ir išeina. Aiškinosi su mama, ką reiškia išprievartauti. Ji klausė mamos apie tai, kad galėtų apsisaugoti, jeigu tarkim žaistų kieme ir prie jos prieitų vyras, kad ji galėtų apsisaugoti. Be to, buvo dar du įvykiai kai V. čiupinėjo putytę. Antrą kartą V. sakė einam pažaisti šaškėmis, ji sutiko. Paėmė šaškes ir jis lipo į jos lovą. Išdėliojo šaškes ir sakė, kad kas pralaimės, turės nusirengti drabužius, tokia drąsa turėjo būti. Ji nenorėjo žaisti taip, dėl to sudėjo šaškes. Sakė jam, kad leistų jai miegoti. Jis atsigulė šalia ir ją suspaudė labai. Viena ranka apkabino, o su kita ranka pradėjo liesti. Ji bandė miegoti, bet atėjo mama ir klausė ką V. čia veikia. Ji pasakė, kad jis pats atėjo. Mama klausė V., ar jis nori Ją išprievartauti. V. vieną kartą atėjo pas ją miegoti. V. buvo girtas, jai tai po to pasakė mama. Ji nepagalvojo, kad jis girtas. Kai jis atėjo, buvo apie 21:00 – 22:00 val. vakaro ir buvo savaitgalis, galėjo būti paskutinis vasaros mėnesis. Tokių įvykių nebuvo rudenį, keisti įvykiai vyko vasara. Savaitgaliais ji gali ilgai neiti miegoti, nes ant rytojaus nereikia anksti keltis. Kai V. atėjo pas ją į kambarį, ji buvo lovoje ir žaidė telefonu. Jis jai sakė: „einam pažaisti šaškėmis“. Šaškėmis žaidė pas ją lovoje. Atsisėdo turkiškai ir žaidė apie 10 min.. V. sakė, kad kas laimės darys drąsą. Ji jam sakė, kad eitų, nes ji nori miegoti. Jis sakė, kad miegos pas ją ant sofos. Už kokių 10-15 min., jis įlipo pas ją į lovą ir suspaudė. Jis atsigulė šalia. Ji buvo užsiklojusi kaldra ir jis ant jos atsigulė. Apkabino jis ją labai stipriai, kaip sūrį. Su viena ranka apkabino, o su kita glostė putytę. Ranką pakišo po kaldra. V.kažkaip sugebėjo tai padaryti. Jis ją apkabino po kaldra abiem rankomis. Buvo su miegojimo kelnėmis ir bliuskute. Jis rankos nekišo į kelnes, glostė per kelnes. Buvo labai jautru, lyg kutena. Nemoka nupasakoti jausmo, kokį jautė kai jis lietė. Jis lietė labai jautrią vietą, buvo keistas jausmas. Jis glostė gal apie 10 min. ir galiausiai užmigo. Paskui atėjo mama ir išvarė. Ji vėl išsigando ir galvojo, kad jis ją išprievartaus. Ji gulėjo sustingusi ir laukė. Jis sakė, kad jis neturi daugiau ko apkabinti tik ją, nes mama nenori, kad jis ją apkabintų. Sakė, kad ji yra kaip meškiukas ir tik ją gali apkabinti. Mama atėjo už 40 – 45 min.. Mama pakratė jos petį ir klausė, ką ji čia daro, bet ji pasakė, kad jis pats pas ją atėjo. Tada mama sakė V.: „ką čia darai? Staigiai varai iš čia“. Mama dar sakė: „tu ką, ją bandai išprievartauti?“. Jis išlipo iš lovos ir kažkur nuėjo. Apie šitą įvykį kalbėjo su mama. Po pirmo įvykio jie darė susirinkimą. V. pradėjo karščiuoti. V. jos brolis. Mama išvažiavo su juo o ji su V. liko namie. Ji paklausė V., ar gali pažiūrėti televizorių. Jis jai leido. Klausė ar jai nešalta, o ji pasakė, kad truputėli. Tai pasakė, jai lįsti po kaldra. Užmigo. Ir pabudo po pirmos devynios minutės ir jis jai glostė putytę. Ji išsigando, galvojo, kad reikės vėl viską mamai papasakoti. Tai ji išsigando ir pabėgo į savo kambarį. Mama grįžo apie 2:00 val. ir papasakojo mamai. Antrą ir trečią įvykį skiria arba savaitė arba dvi. Nepamena koks buvo metų laikas tada. Į mokyklą tikrai nėjo. Visi trys įvykiai buvo šiais metais. Televizorių pradėjo žiūrėti apie aštuntą. Neatsimena ką žiūrėjo, bet buvo N-14. Ji televizoriaus savo kambaryje neturėjo, tai žiūrėjo pas tėvus kambaryje. Ta lova buvo didelė ir karališka. Ji atsisėdo į mamos pusę, nes mama buvo išvažiavusi į greitąją pagalbą. Žiūrėjo kažkokį filmą. Žiūrėjo filmą ir pradėjo miegoti. Užmigo gal apie 22:00 val. prabudo ir išsigando, nes V. vėl glostė putytę ir buvo ją apsikabinęs. Viskas buvo kaip antrą kartą, tik nebuvo taip stipriai suspaudęs. Gulėjo ji ant nugaros, nes taip žiūrėjo filmą ir užmigo. Atsibudo ir V. gal nebuvo jos apkabinęs, bet buvo ranką užmetęs ant putytės. Buvo po pirmos devynios minutės. Ji pabudo, nes buvo biškutėlį išsimiegojusi. Jos niekas nepažadino. Kai ji pabėgo, tai V.s vis tiek miegojo. Kai ji pabudo prie televizoriaus, pajuto, kai V. jai paglostė, vėl pertraukėlė, vėl paglostė. V. miegojo tuo metu. Jis per miegus tai darė, nes jis knarkė. Jis per miegus ją glostė ir glostė. Jis paglostė, padarė pertraukėlė, vėl paglostė. Ji jautėsi keistai, lyg kutentų. Ji nusijuokė ir pabėgo. Ji buvo su miego kelnėmis ir bliuskute su petnešėlėmis. Kai V. ją glostė, ji buvo apsirengusi. Per miegus rūbai būna, kad užsiraitoja. Jo ranka buvo padėta jai ant pilvo apačios. Ranka po rūbais nebuvo pakišta. Ji buvo užsiklojusi tuo metu. Jis darė viską po kaldra. Ji pasimetė, galvojo, ką daryti. Ji atsistojo ir pabėgo. Jo ranka nukrito ir jis knarkė toliau. Kiek ji matė, jis negalėjo matyti, kaip ji išėjo, nes jis miegojo. Televizorius dar ėjo, ji uždarė duris. Namuose buvo dviese, nes mama buvo klinikose. Mama sakė, kad ji grįžo apie 02.00 val. nakties. Įvykiai seni, bet šiais metais buvo. Mamai papasakojo viską. Močiutei nepasakojo, nes ji tada iškalbėtų viską, visiems vaikams. Su V. kalbėjo apie pirmą atvejį, apie antrą ir trečią ne. Močiutė tikrai negalėjo girdėti, kai pasakojo mamai, nes tada visi kaltintų mamą, kad ji jos neprižiūri. V. yra stiprokas, nes gali sudaužyti spintą. Jis yra jos patėvis. Ji vadindavo jį tėčiu. Jį pažįsta gal kokius metus. Mamą su V. supažindino jos draugė. Ji jį pažįsta kokius 3-4 metus, nes mama kokius 2-3 metus bendravo ir buvo saldžioji porelė. V. stiprus, dirba ,,Kautroje“, nešioja sunkius daiktus, užsiima su mechanizmais, mašinomis. Anksčiau, kai nebūdavo šių įvykių tai jie pažaisdavo, aktyvesni būdavo. Po įvykių jis pasikeitė į kitą pusę, blogesnis pasidarė, išlepintas pasidarė. Viskas pasikeitė po pirmo įvykio, kai jis ieškojo pultelio ir praskėtė jai kojas. Jeigu V. nebūtų padaręs tokių dalykų, rykščių, tai jis jai patiktų. Jis sakydavo ,,ateini čia ir darai ką sakau“. Jeigu neklausydavo - imdavo diržą. Vieną kartą reikėjo išsirinkti diržą pačiai. Du kartus yra gavusi diržo. Per visą gyvenimą yra gavusi diržo du kartus. Pirmą kartą gavo kai ne laiku grįžo namo ir neklausė. Antrą kartą turbūt irgi buvo, kai grįžo ne laiku. Tie įvykiai buvo pavasarį. Pirmą kartą gavo per kojas nestipriai. Buvo likę truputėlį, bet pranyko per tris dienas. Buvo mėlynė, kuri išnyko. Pirmą kartą neskaudėjo, o antrą - taip. Mama sakė duoti į subinę. Trenkė gal tris kartus, nežino ar liko žymė, ar ne. Biškutėlį paskaudėjo. Su mama kartais susipeša kaip katės, bet dažniausiai bendrauja puikiai. Susipeša kai ji neklauso, padaro kažką. Mama parėkia ant jos ir po 10-15 min. susitaiko. Dabar mama jos nebaudžia. Didžiausią bausmę yra gavusi namų areštą. Mama ir V. būdavo, kad pykdavosi kartą į savaitę. Vienas pyktis truko 1,5 val. pykdavosi žodžiais, keiksmažodžiais, muštynių nebūdavo. Vieną kartą, kai V. buvo girtas - tai jis mušė mamai akį, skilo kaukolė, dar buvo nugarą suspardęs. Ji žino, nes mama pasakojo. Ji nematė kaip V. suspardė mamai nugarą. Blogai yra taip daryti. Močiutė atleido V. ir leido jam gyventi su mama. Močiutei skambino policija ir klausė ar leidžia V. gyventi su mama, ar į kalėjimą jį. Močiutė leido. Jis susigadino sau gyvenimą. V. susigadino sau gyvenimą, nes rūko narkotikus ir geria alų. Jis pradėjo vartoti narkotikus. Ji yra mačiusi kai jis rūkė ,,žolę“. Matė, kai jis turėjo kažką popieriuke ir susisuko. Yra radusi sudžiūvusią žolę ir V. sakė ,,staigiai atiduodi“, ten buvo lapukai, žolė. Mama irgi tada buvo, bet nieko nesakė. V. sakė atiduoti, nes kitaip jai bus blogai. Viską ką papasakojo yra tiesa. Nežino ką galėtų padaryti, kad apgintų mamą. Nebent nusiųsti V. į kalėjimą už tai, ką padarė mamai ir jai. Galima paskambinti į 112 ir pasakyti viską, ką jis padarė ir nuspręsti, ką daryti ir kokią bausmę. Policijai pasakytų, kad yra toks V. A., kuris kai ką padarė mamai ir jai. Sakytų teisybę. Yra V. klaususi, ar jis yra nužudęs žmogų, jis atsakė, kad taip. Neturėtų drąsos pameluoti policijai, nes turėtų bėdos. Jeigu pameluotų - V. nusiųstų į kalėjimą be reikalo. Kai V. ją lietė, garsų neleido jokių, kvėpavimo beveik negirdėjo. Ji bijo vyrų, nes vyrai priešingi negu moterys. Tai skirtingi žmonės. Vyrai gali pagrobti, nes vyrai yra stipresni už moteris. Realiai vyro nuogo nėra mačiusi. Vyrai turi kitokius organus nei moterys. Vyrai turi išskirtinį organą. Vyrai turi varpelius, o moterys neturi. Varpelis atrodo kaip agurkas ir yra kūno spalvos be taškelių. Jai mama taip pasakojo. Kai V. ją glostė - tai pirmą kartą buvo su treningais, antrą kartą irgi su treningais, o trečią kartą nepamena, bet buvo su bliuskute. V. kartais ją keldavo už pilvo į viršų ir apversdavo aukštyn galva. Pirmą kartą V. buvo nuėjęs į tualetą ir kažką darė. Girdėjo, kad kažką netyčia numetė, pakėlė ir nuėjo pas mamą. Tualete buvo apie 20 sekundžių. Negirdėjo, kad jis kažką darytų su pačiu tualetu. Tualetas yra iš karto už jos kambario sienos. ,,Aš išlėto taip darysiu, gal ji nepajaus: tai ji galvoja, kad V. taip galvojo mintyse. Ji manė, kad jeigu jis taip darys, tai ji nepabus. Taip buvo pirmą kartą. Kai V. ją liesdavo, tai ji sustingdavo, nes išsigąsdavo. Pirmą kartą, kai atėjo V., jis nieko nesakė. Ji galvojo, kad jis ieškojo jos galvos, kad paglostyti galvą, pažiūrėti ar ji miega, nes buvo lempa įjungta. Ji viską papasakojo. Buvo padarę susirinkimą dėl to, kas vyko pirmą kartą. Dalyvavo ji, mama ir V. A., kas atsitiko. V. sakė, kad ieškojo pultelio, nors jis buvo prie jos galvos. Neatsimena, ką mama sakė. Susirinkimas buvo namuose, pas ją kambaryje. Kiek atsimena, tai klausė kodėl jis lietė toje vietoje, jeigu pultelis buvo kitoje vietoje (1 t., b. l. 56-59);liudytojos L. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-03-20 patyrė smurtą nuo savo sutuoktinio V. A.. Tuomet jis, būdamas neblaivus ją sumušė, todėl ji išsikvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas pagreitinto proceso tvarka. Kai teismas priėmė nuosprendį, jie dar gyveno skyriumi. Dar teisme V. jos atsiprašė. 2016 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, jie vėl pradėjo gyventi kartu. Tada iš Kauno miesto vaiko teisių skyriaus gavo raštą atvykti pas juos nurodyta data ir laiku (ryšium su buvusiu smurtu, ikiteisminiu tyrimu). Gavusi tą raštą ji nuvyko į vaiko teisių skyrių jų nurodytu laiku. Tame skyriuje ji bendravo su kažkokia specialiste, pavardės nepamena. Specialistei papasakojo apie įvykį, apie ketinimus bandyti toliau gyventi kartu. Tada jų šeimai buvo paskirtas socialinis darbuotojas. Po kurio tai laiko pas juos į namus apsilankė socialinė darbuotoja, tiksliau lankėsi dvi, nes jos pasikeitė. Socialinė (tai viena, tai kita) lankydavosi pas juos namuose 1 kartą per savaitę. Kai socialinė darbuotoja pirmą kartą apsilankė pas ją namuose, ji jai pasiūlė psichologo konsultacijas. Ji iškart sutiko, kadangi ir pati jautė, kad yra palūžusi, galbūt pačiai bus per sunku toliau gyventi su V. po patirto smurto, t.y. tikrai norėjo išsaugoti šeimą, todėl manė, kad psichologas jai padės patarimais, rekomendacijomis. Kai ji išreiškė sutikimą lankyti konsultacijas pas psichologą, socialinė darbuotoja jai pasiūlė parašyti prašymą dėl psichologo paslaugų teikimo. Kai parašė tą prašymą - jį padavė socialinei darbuotojai, o po kelių dienų jai paskambino psichologė V. U. iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus ir jos susitarė dėl pirmo vizito. Į pirmą konsultaciją 2016-05-16 nuvyko viena. Viena pas psichologę buvo nuvykusi kelis kartus (kiek tiksliai - nepamena), o vėliau lankėsi su L. arba V. 2016 m. birželio 23 dieną ar 30, bet tai buvo pirmadienis, po pietų ji nuvažiavo pas savo mamą N. L. (mama yra neregė, nemoka skaityti, rašyti brailio raštu, tačiau puikiai viską supranta) pasiimti savo dukros L., kadangi savaitgalį ji buvo praleidusi pas senelius ir kaip buvo sutarta - po pamokų L. vėl grįžo pas juos ir ji ten atvažiavo. Kai atvažiavo pasiimti L., ji pirmiausiai močiutės paklausė, ar gali jai papasakoti. Pradžioje ji nesuprato, ką gi čia tokio svarbaus L. jai nori papasakoti. Kai močiutė L. kažką atsakė, bet tai tikrai nebuvo paskatinimas kažką jai papasakoti, tada jau ji, apimta susidomėjimo, L. paprašė, kad ji jai papasakotų tai, ką ji nori jai pasakyti. Tada L. jai pradėjo pasakoti, kad maždaug prieš savaitę, t.y. darbo dieną, ji, būdama savo kambaryje, ilgai nemiegojo, žaidė mobiliuoju telefonu. Apie 01:30 val., į jos kambarį užėjo V., kuris pro atidarytas jos kambario duris, galimai pamatė, kad jos kambaryje dega pastatomas šviestuvas. Tada L. išsigando, kad ją gali barti, kad tokiu laiku ji nemiega, nes kitą dieną jai reikėjo eiti į mokyklą, todėl ji apsimetė miegančia. Tada, pasak L., V. priėjo prie jos lovos ir atsiklaupęs ar pritūpęs, rankomis praskėtė jos kojas, kurias ji buvo sulenkusi per kelienus, gulėdama ant nugaros. Kai V. praskėtė kojas, tada jis ranka pradėjo braukyti aukštyn-žemyn, liesdamas jos lyties organus, t.y. kaip suprato - tai V. ranka glostė L. išorines lytines lūpas. Kadangi tuo metu buvo šilta - tai L. gulėjo neužsiklojusi ir buvo apsirengusi tik naktinius marškinukus ir apatines kelnaites. Kaip L. nurodė - tai V. glostė per kelnaites, rankų nebuvo už jų užkišęs. Kiek tai laiko truko - negali pasakyti, bet L. jai sakė, kad jai atrodė, kad tai ,,truko visą amžinybę“. B. L. išklausinėti smulkmenų apie V. elgesį, tačiau L. jai nieko paaiškinti negalėjo, t.y. ar jis dūsavo, ar dar kažką darė. L. tik pasakė, kad V., kažkiek tai laiko jai paglostęs lyties organus, paėmė jai prie galvos buvusį šviestuvo pultelį, išjungė šviestuvą ir išėjo iš kambario. Kai L. jai tai papasakojo, ji buvo šoke. Tada paskambino V. ir pasakė, kad jai reikia su juo vienu pasikalbėti. Tada susitarė taip, kad ji jį pasiima iš namų ir pakalbės. Kai V. įsėdo į automobilį, jie nuvažiavo prie Kauno ,,Urmo bazės“ ir stovėdami aikštelėje, sėdėjo automobilyje ir kalbėjo, t.y. V. ji papasakojo tai, ką jai L. pasakojo ir paprašė jo pasiaiškinti. V. jai atsakė, kad jis eidamas į lauką parūkyti, pamatė, kad L. kambaryje dega šviesa. Užėjęs į kambarį, pradėjo ieškoti pultelio šviestuvui išjungti. V. nurodė, kad pultelį rado kažkur prie L. užpakalio, nors mergaitė jai aiškiai buvo nurodžiusi, kad pultelis buvo jai prie galvos. V. jai nurodė, kad jis, ieškodamas pultelio L. apčiupinėjo ir užčiuopęs pultelį, jį paėmė, išjungė šviesą ir išėjo iš kambario, ir nuėjo parūkyti. Tądien L. ji leido dar pasilikti pas močiutę, nes L. nenorėjo grįžti namo, nes bijojo V., aiškindama, kad jai nemalonu ir negalės ten miegoti. Po dar vienos nakties, po pamokų ji L. parsivežė namo ir jie visi trys susėdo pasikalbėti apie tos nakties įvykį. Pirmiausiai kalbėjo ji, nurodydama ką jai pasakojo L. ir ką pasakojo V., ir tada paprašė, kad kiekvienas pateiktų savo paaiškinimus. Jei neklysta - tai pirmas pradėjo kalbėti V. ir jis pasiliko prie savo pultelio versijos. Kai V. baigė kalbėti, L. sutiko su jo papasakota versija ir pasakė, kad ji turbūt ne taip suprato jo elgesį. Kodėl L. sutiko su V. versija nežino, bet mano, kad V. paaiškinimas buvo nuoseklus ir logiškas, todėl mano, kad ir pati L. tuo patikėjo. To vadinamo šeimos susirinkimo metu L. su V. susitaikė ir pradėjo gražiai bendrauti, nes prieš pradedant pokalbį, L. buvo priešiškai nusiteikusi ir pradžioje bandė šaukti sakydama ,,kodėl tu taip darei“. Kai L. pradėjo šaukti, ji ją nuramino ir paprašė, kad leistų V. pasiaiškinti. Po viso to ji dar prisiminė, kad L., prieš važiuojant savaitgaliui pas močiutę jos paklausė, kokia jautriausia moters kūno vieta, ar kažkaip panašiai. Tada nieko blogo neįtardama, tik tai suprasdama kaip pradedančios bręsti mergaitės smalsumą, jai atsakė, kad krūtys. Tada L. jos dar paklausė ką vyras turėtų paliesti, kad moteriai ar merginai būtų malonu. Tada ji L. atsakė, kad kiekvienai moteriai skirtingai, t.y. vienai moteriai gali patikti kai jai glosto nugarą, kitai galvą, dar kitai užpakalį, t.y. pavardino mergaitei įvairias kūno vietas. Šio klausimo taip pat nesureikšmino, jį įvertino tik kaip smalsumą, bet dabar jau sieja su tuo, kad L. bandė suvokti, ką V. su ja bandė daryti tą naktį, kai praskėtęs jos kojas glostė lyties organus. Kadangi susirinkimo metu jie viską kaip ir išsiaiškino, ji patikėjo V., o L. jo versijai nebeprieštaravo - tai jie gyveno toliau įprastą gyvenimą, tačiau pastebėjo tai, kad iškart L. labai pasikeitė, t.y. pasibaigus pamokoms nenorėdavo eiti namo, taip pat nebepasilikdavo viena namuose, neatsižvelgt į tai, kad V. kartais namuose ir nebūdavo, t.y. jei ji eidavo su mažiuku pasivaikščioti ar į parduotuvę, L. visaip prašydavosi eiti kartu. L. ir V. bendravimas buvo įprastas, tik ji nepasilikdavo viena namuose. Vėliau buvo vasaros atostogos, vyras taip pat buvo namuose, nes buvo patyręs menisko traumą - tai jie laiką leisdavo visi kartu. Viskas kaip ir būdavo gerai. Nuo liepos mėnesio pabaigos iki pat rugpjūčio mėnesio pabaigos, L. atostogavo pas jos tėvus. Per tą laiką jie su V. sugalvojo perstatyti L. kambarį. Tada nupirko baldų komplektą, kurį sudarė rašomasis stalas, spinta ir lova, į kurią užlipti reikia kopėtėlėmis. Namo L. parsivežė rugpjūčio 29 dieną, parodė jai naujai perstatytą kambarį, L. labai tuo apsidžiaugė. Rugsėjo mėnesio pradžioje, datos tikrai nepasakys, ji su V. apsipyko, nes jis buvo išgėręs. Kur jis gėrė ir kiek - nežino. Kadangi buvo pavargusi - tai apie 22 val., nuėjo miegoti. Kai ji nuėjo miegoti - tai L. dar ruošė namų darbus, o V., pasiėmęs alaus butelį, nuėjo pas L. į kambarį, kad jai netrukdytų ilsėtis su mažuoju sūneliu, kuriam tuo metu buvo 9 mėnesiai. Pabudusi naktį, apie kokią 1-2 val. nakties pamatė, kad V. nėra lovoje. Tada atsikėlė ir nuėjo jo ieškoti. Užėjusi į L. kambarį, pirmiausiai žvilgsnį nukreipė į sofą-lovą, kurioje L., kai pastatė naują komplektą jau nebemiegojo, manydama, kad V. gali ten miegoti, nes taip būdavo, jei jie apsipykdavo, ar jis būdavo išgėręs, ar norėdavo panaktinėti naršydamas internete, žiūrėdamas filmą. Kadangi sofa-lova buvo tuščia, tada ji apsisuko ir jau norėjo išeiti iš kambario, bet pakėlė galvą ir pamatė, kad L. lovoje guli V. T. ji jį pradėjo purtyti, prižadino, paklausė ką jis čia veikia ir liepė eiti miegoti į savo lovą. Kiek spėjo pamatyti - tai L. veidu buvo pasisukusi į sieną, o už jos nugaros gulėjo V. ją apglėbęs ranka, t.y. V. priekis buvo prigludęs prie L. nugaros. Ant kurios L. kūno vietos buvo jo ranka - nepamatė, nes kambaryje buvo tamsu. Tada V. ji pradėjo priekaištauti, kodėl jis miegojo L. lovoje, kodėl ne ant sofos-lovos. Tada V. jai paaiškino, kad jis norėjo kažką apsikabinti. Kadangi ji buvo ant jo supykusi - tai jis negalėjo jos apsikabinti, todėl nuėjo pas L. Tą naktį su L. ji nieko nekalbėjo. Kitą dieną, kai L. grįžo iš mokyklos, ji jos paklausė kas čia buvo, kad V. miegojo jos lovoje. Tada L. jai paaiškino, kad dar vakare, kai ji jau miegojo, o V. buvo jos kambaryje, jis jai pasakė, kad mama pikta, jis negali eiti pas ją, tačiau jis nori kažką apsikabinti ir paprašė jį priimti į lovą, kad galėtų ją apsikabinti kaip minkštą meškiuką. L. jam neprieštaravo. Tada L. jai daugiau nieko nepasakojo, o ji pasijautė savotiška paranojike, kad gal jau jai vaidenasi iškreipti dalykai. Taip pasijautė, nes ir V. pradėjo aiškinti, kad ji čia išsigalvoja nesąmones, nes jis tik miegojo apsikabinęs vaiką. Daugiau apie tą vakarą ji nebekalbėjo su L., o V. kelis kartus papriekaištavo, tačiau jis ją tik kvailindavo. 2016-10-06 sūneliui pakilo temperatūra ir ji su juo apie 22.30 val. išvažiavo į ligoninę. Namo grįžo tą pačią naktį, apie 3 val. Grįžusi namo pamatė, kad L. miega savo lovoje, o V. savo. 2016-10-09 prieš pietus vežė L. į bažnyčią, nes ruošėsi priimti pirmąją komuniją, tada važiavo pas tėvus, vėliau važiavo balsuoti. Namo su L. grįžo apie 15.30 val. Kai grįžo namo, V.ą rado namuose kartu su kažkokiu draugu. Tada V. jai papriekaištavo, kur ji taip ilgai buvo ir apsirengęs susiruošė kažkur eiti. Išeinančio V. paprašė nupirkti vaikui vaistų, o jis jai atsakė, kad tiek laiko bastėsi - tai galėjo pati nusipirkti, nors jis žinojo, kad ji neturėjo su savimi pasiėmusi pinigų. V. kažkur išėjo. Po kiek tai laiko telefonu ji paskambino V., paklausė kada jis grįš namo. Jau telefonu jie bendravo pakeltais balso tonais, jautėsi įtampa, priekaištai vienas kitam. Namo V. grįžo maždaug po 1-1,5 val. Kai jis grįžo namo - tai ji su vaikais buvo miegamajame, žiūrėjo televizorių. Įžengęs į namus, V. iškart pradėjo šaukti, priekaištauti įvairius dalykus ir atėjęs iki miegamojo tarpdurio, jis į ją metė rankoje laikytą pilną pieno pakelį (1 litro), pataikydamas jai kažkur į pilvo ar krūtinės sritį. Smūgis ne kiek buvo stiprus, bet ji jau jam tik įžengus į namus, išgirdusi jo šaukimą, jautė baimę. Tada, kai jis paleido į ją tą pieną, kita ranka jis metė vaistų pakuotę, pataikydamas į L. Į kurią L. kūno dalį jis pataikė - tiksliai pasakyti negali, bet tikrai ne į veidą - gal irgi ties krūtinės ar pilvo sritimi. Išvydęs tokį V. isterišką elgesį, pradėjo klykti ir mažiukas, tada ji jau nebeapsikentė, pradėjo šaukti ant jo ir susikrovusi asmeninius savo bei vaikų daiktus, išvažiavo iš namų pas savo tėvus, kur gyvena ir šiuo metu. Kitą dieną, t.y. 2016-10-10 L. grįžusi iš mokyklos jai papasakojo, kad tą naktį, kai ji su V. (sūnumi) buvo ligoninėje - tai ji žiūrėdama televizorių užsnūdo jų lovoje, o atsibudo pajutusi, kad V. vėl jai glosto užpakalį. Tada ji labai išsigando ir nubėgo miegoti į savo kambarį. L. jai nurodė, kad V. tai darė miegodamas. L. nebeklausinėjo kaip ir kiek ilgai V. ją glostė, nes tai jau jai buvo per skaudu. Sužinojusi šią istoriją ji išsigando ir apie tai papasakojo psichologei 2016-10-17 konsultacijos metu. Tiksliau psichologei papasakojo apie tuos du jai žinomus atvejus, kuomet V. glostė L. 2016-10-24 pas psichologę nuvyko kartu su L. K. metu L. papasakojo, kad iš tikrųjų buvo ne 2, o 3 kartai, kai V. glostė jai lyties organus. Tada ji neteko žado ir L. prasitarė, kad pirmas kartas buvo tas atvejis su pulteliu, antras - kai V. gulėjo lovoje ją apsikabinęs, t.y. rugsėjo pradžioje, o trečias - kai ji buvo su mažiuku ligoninėje. Toliau su L. ir psichologe jos nutarė, kad smulkiau L. įvykių aplinkybes papasakos psichologei, individualaus susitikimo metu, t.y. buvo nuspręsta, kad L. reikalingi individualūs seansai. L. po to dar buvo dvejose konsultacijose. L. pasakojimais ji tiki, tikrai nemano, kad ji galėtų tokius dalykus išsigalvoti, o taip pat mato jos elgesį, t.y. baimę grįžti atgal pas V. į namus. L. beveik kiekvieną dieną jos paklausia ar ji nesitaikys su juo. Iš tokių jos klausimų supranta, kad ji jaučia baimę, nerimą, yra patyrusi stresą. A. V. gali pasakyti, kad jis neprognozuojamas, nes užeina netikėti pykčio, isterijos protrūkiai. Yra ne kartą patyrusi smurtą, pažeminimus iš jo pusės. Kas lietė jų lytinį gyvenimą - tai viskas buvo gerai, nebuvo jokios prievartos ar įtampos, lytiniai santykiai buvo pastovūs. Tačiau maždaug prieš metus laiko ji sužinojo, kad V. rūko ,,žolę“ ir tam, aišku, prieštaravo. V. jai atsakydavo, kad jis jaučia lytinį hiperaktyvumą, o ,,žolė“ tai malšina, jis gali ramiau būti prie jos, dar kitas jo pasiaiškinimas buvo toks, kad šiaip jis ramiau jaučiasi parūkęs, gali lengviau užmigti arba atsikėlęs naktį jis turi eiti vėl parūkyti, nes priešingu atveju, negalės užmigti. Rugpjūčio pabaigoje jis jai aiškino, kad nori mažinti ir bandyti mesti rūkyti ,,žolę", o pasak V., nuo rugsėjo pabaigos - jau visai neberūko, nes pats susivokė ir taip toliau gyventi nebenori. Šiuo metu su V. beveik nebebendrauja ir nežada su juo taikytis ir toliau gyventi. Beje, su V. kartu gyveno maždaug nuo 2015-08-10, o pažįstami yra nuo 2012 metų. Kažkada V. paklausė ir apie paskutinį L. pasakotą įvykį, t.y. apie tą, kai ji buvo su sūnum ligoninėj, o L. pabudo nuo V. glostymo - tai V. jai atsakė, kad jis miegojo ir nieko nedarė. Nežino ar gali tikėti vyru, kad jis L. galėjo glamonėti per miegus, bet kalbant apie tai, kas yra buvę tarp jos ir V. - tai gali patikėti, kadangi yra buvęs ne vienas atvejis, kai per miegus jis ją glamonėdavo arba jie mylėdavosi, o ryte jis to neprisimindavo arba apsimesdavo, kad neprisimena, nes kartais ji būdavo dėl to pikta, nes negalėdavo ramiai išsimiegoti. Apie mušimus gali pasakyti tik tiek, kad vieną kartą, kai V. L. su diržu namuose sudavė per sėdmenis – tai ji pati matė. Ar L. skaudėjo – abejoja, kadangi po to vieno sudavimo L. pradėjo juoktis. V. tokios auklėjimo priemonės griebėsi, kadangi jau žodiniai pasikalbėjimai su L. nepadėjo ir ji buvo įpratusi negrįžti namo iki 18-19 val. ir neatsiliepti telefonu. L. jai tai paaiškindavo, kad ji taip elgėsi, kadangi ji nenorėdavo eiti namo. O kai ji negrįždavo namo ir neatsiliepdavo – tai tiek ji, tiek V. dėl to jaudindavosi. L. tuo metu nenorėdavo grįžti namo mano dėl to, kad V. buvo ją sumušęs. To atvejo, kai V. ją mušė – L. nematė, tačiau žinojo, kad kenčia skausmus, matė kraujosruvas ant kūno – tai mano kad tai paveikė ją. V. su diržu L. galėjo suduoti gal gegužės mėnesį – tiksliau tikrai negali pasakyti. Apie kitą ar kitus kartus, kada anot L. V. ją mušė – tikrai nieko nežino ir nematė, apie tai pirmą kartą sužinojo teisme, L. apklausos metu. Ar L. tai galėjo išsigalvoti, ar tai tikrai buvo – negali pasakyti. L. niekada jai nėra nieko apie tai sakiusi, mušimo žymių nėra pastebėjusi. Iš kur L. žodyne tas žodis ,,išprievartauti“ tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti taip, kad tiek ji, tiek jos mama yra aiškinusios L., kad reikia pasisaugoti svetimų žmonių, nesėsti į svetimą automobilį, nes jai gali padaryti kažką blogo, išprievartauti. Taip pat žiemą su L. yra skaičiusi straipsnius apie jauniausias mamas pasaulyje – gal dar ir tas jai sukėlė susidomėjimą, tikrai nežino. Ar tuose straipsniuose buvo minimas žodis ,,išprievartauti“, ,,išžaginti“ - nepamena. Taip pat L. apklausoje nurodė, kad kai ji L. rado miegančią su V. – tai pradėjo šaukti ,,ką tu čia darai, nori ją išprievartauti“. Į tai gali atsakyti, kad gali būti, kad susinervinusi galėjo ir tai pasakyti, kadangi jai tas jų gulėjimas sukėlė įtarimą ir pyktį, juolab kad tai jau buvo po pultelio istorijos ir tuo metu jau turėjo šiokių tokių baimių, kad gal tikrai V. elgiasi netinkamai. L. apklausos metu teisme pasakojo apie tai, kad jai yra žinoma, kad V. yra ją mušęs - tai tiesa ir jai buvo skilusi akiduobė - ten yra įdėti metalai. Tas įvykis buvo maždaug prieš 3 metus Telšiuose, būnant partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ sąskrydyje. T. V. girtas jai vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Nuo smūgio jai buvo lūžusi akiduobė ir nosis. Akiduobėje yra įdėtas metalas. Tada į gydymo įstaigą ją pristatė greitoji. Policijoje buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas, kadangi ji nurodė kitokias įvykio aplinkybes, t.y. nepasakė, kad ją sumušė V. (1 t., b. l. 80, 81-85, 86-89, 90-91);liudytojos K. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad nuo 2015-01-05 dirba Kauno apygardos teisme, vyr. specialiste (psichologe). Viena iš jos darbo funkcijų - tai dalyvauti bei padėti atlikti mažamečių ir nepilnamečių asmenų apklausas ikiteisminiame tyrime, teismo proceso metu, atsižvelgiant į jų socialinę ar psichologinę brandą bei teikti išvadas ar nuomonę. 2016-11-21 dalyvavo Kauno apylinkės teisme apklausiant mažametę L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai norėtų teikti pastebėjimus apie L. V. pokalbio/apklausos metu vyravusią psichologinę būseną. L. emocijos tolygios, pozityvios, mergaitė linksma, pasitikinti savimi, sąmoninga, aktyvi, mąsto analizuodama, dėmesį išlaiko labai gerai, pokalbyje dalyvauja noriai, atvirai. Užsimezgęs kontaktas labai geras. Pastebimas emocinis pokytis, kai pradedamas pokalbis apie V., tada ji šiek tiek surimtėja, kalbėdama labai gilinasi į buvusias situacijas, analizuoja, detalizuoja. Mergaitė sugeba ne tik adekvačiai suvokti jos aplinkoje realiai vykstančius įvykius, bet ir galimai juos teisingai vertinti bei pasakoti, atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, amžių. Ji puikiai analizuoja kiekvieną situaciją, aplinkybę, pateikia detales, pokalbių dialogus. Apklausiamoji orientuota laike ir vietoje, ypač pateikiant išsamų laiką, t.y. nurodant valandas, minutes, nors tuo pačiu leidžia sau neprisiminti nagrinėjamų įvykių dienos ar mėnesio (nebijo nežinoti ar neprisiminti kažkokių detalių ar smulkmenų), o įvardindama puikiai analizuoja, kada tai galėjo įvykti („...buvo tikrai savaitgalis, nes man nereikėjo į mokyklą ir taip anksti keltis, „...savaitgalis arba vasara, atostogų metas-aš galiu anksti neit miegot...“). Tai tik gali liudyti apie įvykio realumą (parodymų patikimumo požymis). Kaip ir patirtų fizinių pojūčių apipavidalinimas-kai pasakoja apie apkabinimą „taip stipriai kaip sūrį“), apie lietimą („sustingus gulėjau ir laukiau, laukiau, laukiau...“, „pasijaučiau vėl taip keistai, biškutėlį kuteno...“ arba „...lietė labai jautrią vietą“). Padidintas polinkis meluoti ar fantazuoti nestebimas apklausos metu. Stebimas puikus aptariamuose įvykiuose dalyvavusių asmenų vaizdingas, emociškas dialogų atkūrimas, kas gali parodyti apie įvykio reikšmingumą, puikaus įsiminimo faktą. Beje, tai parodo ir mergaitės vartojamų gestų išraiška įvardijant veiksmus, pvz., kai V. ieškojo TV pultelio „va taip va darė“ (su rankomis imituoja ieškojimo veiksmą), kaip ją glostė „ir taip pirmyn atgal, pirmyn atgal padarė“ (rodo rankos judesiu), net pats veiksmo apibūdinimas: „paglosto-pertraukėlė, vėl paglosto-pertraukėlė“). Tiek kalbėdama apie gyvenimiškus dalykus ar neutralias situacijas vartoja tą patį žodyną, gestikuliaciją, tiek ir kalbėdama apie įvykiams reikšmingas detales. Jos asmeniniais pastebėjimas mažametė apie įvykį kalba adekvačiai atsižvelgiant į jos amžiaus socialinius ir psichologinius ypatumus bei atvira kūno kalba (žvilgsnis, sėdėsena, rankų padėtis) (1 t., b. l. 126-127);liudytojos V. U. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji socialinių paslaugų centre psichologe dirba nuo šių metų gegužės mėnesio. 2016-05-09 socialinių paslaugų centre buvo gautas L. A. prašymas skirti psichologo konsultaciją. Prašyme, dėl psichologų konsultacijų būtinumo, L. A. priežasties nenurodė. 2016-05-16 įvyko pirmoji L. A. konsultacija. Konsultacija vyko su ja pagal vedėjo paskyrimą. Jau pirmosios konsultacijos metu ji išsiaiškino, kad psichologo konsultacija jai reikalinga dėl jos emocinės būsenos, kadangi ji buvo patyrusi smurtą - prieš ją smurtavo sutuoktinis V. A.. L. A. norėjo pagerinti santykius su sutuoktiniu, todėl tikėjosi, kad gavusi psichologo patarimų, ji galės pagerinti šeimyninius santykius. Pradžioje konsultavo tik L. A., tačiau konsultacijų metu ji jai papasakojo, kad jos mažametė dukra L. V. jaučiasi nelaiminga, jai sunku su ja rasti bendrą kalbą. Išgirdusi tai, L. A. buvo pasiūlyta į konsultaciją atvesti ir dukrą. Pirmoji konsultacija su L. įvyko 2016-07-05. Konsultacijos metu mergaitė išreiškė prastą vidinę būseną bei jaučiamą dėmesio stoką iš mamos pusės. Konsultacijų metu mergaitės paklausus, kaip ji sutaria su patėviu - tai mergaitė nurodė, kad V. dažnai ant jos šaukia, rėkia. Paklausus ar jis naudoja smurtą prieš ją - mergaitės atsakymas buvo neigiamas. Mergaitė apie kažkokius netinkamus patėvio veiksmus ar glostymus, baimes tuo metu dar nieko nepasakojo. Pamačiusi, kad šeimoje santykiai komplikuoti, nutarė pasiūlyti konsultacijas ir V. A.. Tada į konsultacijas pas ją V. eidavo kartu su L., t.y. jie buvo konsultuojami kartu ir pagrindinis konsultacijų tikslas buvo - tarpusavio santykių gerinimas. Konsultacijos, kurios metu dalyvautų visi trys, t.y. L., V. ir L., nebuvo. L. su V. kartu konsultacijose lankėsi nuo 2016-07-25 iki 2016-10-05. Viso jie kartu buvo 10 konsultacijų. 2016-10-17 L. A. į konsultaciją atvyko jau viena ir paaiškino, kad ji su V. šiuo metu gyvena skyrium, nes jie vėl pradėjo pyktis ir ji išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Šios konsultacijos metu L. A. jai pasakė, kad yra viena tema, apie kurią jos dar nekalbėjo. Ji jos paklausė, kokia tai tema. L. A. jai pasakė, kad kai ji su vaikais išsikraustė gyventi pas jos tėvus, L. jai pasipasakojo apie tai, kad V. prie jos priekabiavo. Tada ji pradėjo klausinėti smulkmenų ir L. pasakė, kad L. jai pasakojo, kad V. ne kartą rankomis lietė jos lytinius organus per drabužius, kai L. nebūdavo namuose. L. jai papasakojo, kad pirmoji situacija, kuri jai nelabai patiko - tai buvo toks atvejis, kai ji grįžusi namo iš kaimynės, rado lovoje gulinčius L. su V. V. buvo apsikabinęs L.. Tai L. atrodė keistai, kadangi ji matydavo, kad L. su V. nesutaria, nepalaiko šiltų santykių kaip dukra su tėvu. Kada tai buvo - nežino, nes L. jai nenurodė. Tada L. juos prižadino, klausė kas čia vyksta, tačiau tiek V., tiek L. jai paaiškino, kad viskas gerai, jie tik miegojo. Kitas atvejis buvo tas, kad L. L. papasakojo, kad L. snaudžiant, V. atėjo pas ją į kambarį ir neva ieškodamas pultelio, stalinei lempai išjungti, pradėjo glostyti jos lyties organus, kaip pati L. įvardino - vaginą. Tada L. apsimetė mieganti, kad neišsiduotų, kad viską jaučia, ką V. daro. Kiek laiko V. užtruko glostydamas L. lytinius organus - neaišku. Tačiau L. nurodė, kad pultelis buvo prie jos galvos ir V. turėjo aiškiai jį matyti. Dėl šio atvejo L. surengė namuose šeimos susirinkimą, kurio metu jie visi išsiaiškino ir tą įvykį pavertė kaip pultelio ieškojimą, o ne kažkokį seksualinį priekabiavimą. Toliau L. dar pasakė, kad kai ji su vaikais jau gyveno pas jos tėvus - tai L. jai papasakojo apie dar vieną įvykį, t.y. kad kai L. namuose nebuvo - tai L. žiūrėdama televizorių pas tėvus miegamajame užmigo ir miegodama pajuto, kad V. vėl glosto jos lyties organus per drabužius. Tada, pasak L., ji išsigando, pradėjo verkti ir pabėgo į savo kambarį ir stengėsi kuo greičiau užmigti. Išgirdusi tokius L. pasakojimus, ji pasiūlė vėl atvesti L. konsultacijai, bandant išsiaiškinti situaciją. 2016-10-24 L. į konsultaciją atvyko kartu su L. K. metu ji abiem paaiškino, kad tokiais dalykais negalima juokauti - tai rimta ir tai negali būti kažkokia priemonė, siekiant atkeršyti žmogui už jo netinkamą elgesį. Bendraudama su L., detaliai aiškinosi situaciją, sekė jos konkliudentinius veiksmus išgirdus tam tikrus klausimus, stebėjo jos elgesį, balso tembrą, reakcijas, gestikuliacijas. L. labai protinga, išmintinga, turinti platų žodyną, suprantanti ir sugebanti įvardinti visas žmogaus kūno dalis, o savo lyties organus ji įvardina kaip vaginą. Paklausus, kaip ji supranta tą žodį ,,vagina“ - mergaitė nurodo, kad tai lytiniai moters organai (ar išoriniai, ar vidiniai - ji jos neklausė). Konsultacijų metu mergaitė jai patvirtino mamos pasakojimus, viską paaiškino tiksliau, detaliau. L., pasakodama apie V. glostymus, kalbėjo rimtai, susigraudindama, į klausimus atsakydavo konkrečiai, aiškiai ir suprantamai. P. L., kodėl ji tik dabar apie tai pasakoja - tai L. nurodė, kad jai nebuvo saugu mamai pasakoti apie V. elgesį, ji bijojo. Apie V. L. atsiliepia neigiamai, vadindama jį debilu, o taip pat buvo išsireiškusi, kad ,,V. padarytų viską, kad tik ant manęs užliptų“. P. L., kaip ji supranta savo pasakymą ,,ant manęs užliptų“ - tai ji nurodė, kad V. lenda prie jos. Paklausus kaip jis lenda - mergaitė atsakė, kad glosto jos lytinius organus. Paklausus, kiek tokių atvejų yra buvę - mergaitė nurodo tik tuos 3 kartus. Vėliau pradėjo L. klausinėti, kaip ji jaučiasi šiuo metu, kai gyvena pas senelius. L. nurodė, kad pas senelius ji jaučiasi saugi, nes nėra V., tačiau ji jaučia gėdą, kad taip su ja atsitiko. Paklausus kodėl jai gėda - tai ji nurodė, kad jei kažkam kitam reikės pasakoti apie tai - tai ji nežino ar sugebės viską papasakoti, nes ji mano, kad ja niekas nepatikės ir sakys, kad ji išsigalvoja. K. L. pas ją lankosi ir šiuo metu - tai gali pasakyti, kad ji linkusi juokauti, ironizuoti - tai ji supranta kaip bandymą ,,pabėgti“ nuo realios situacijos, tačiau L. paskatinus atsiverti - ji verkia ir viską pasakoja rimtai ir iš to matyti, kad vaikas sukrėstas, pergyvena, jaučiasi nesaugi. L. yra nurodžiusi, kad kai V. ją glostydavo - tai jis būdavo girtas. O paklausus, ar V. jai yra sakęs, kad ji niekam apie tai nepasakotų - mergaitės atsakymas buvo neigiamas ir ji nurodė, kad galbūt V. dėl girtumo ir pats tiksliai nepamena ką darė, todėl jie apie tai nekalbėdavo. Bendraujant su L. ir jos mama, nekyla abejonių apie įvykių tikrumą, ar tai, kad mergaitė ar mama būtų išsigalvojusios tas istorijas tikslu paauklėti V., nes atidžiai sekė tiek L., tiek mergaitės elgesį. Taip pat nurodė, kad tai L. nenorėtų išsiskirti su V., tačiau išgirdusi mergaitės pasakojimus, ji susigraudindavo (1 t., b. l. 129-131);liudytojos J. Č. parodymais, kuriais nustatyta, kad Kauno J. Ž.-V. daugiafunkciniame centre, pradinių klasių mokytoja dirba maždaug 20 metų. L. V. pažįsta gerai, kadangi ji yra jos klasės mokinė ir ją moko nuo pat pirmos klasės. L. mamą L. taip pat pažįsta, kadangi ji domisi L. gyvenimu mokykloje, jos pasiekimais, problemomis. L. gali apibūdinti, kaip gabią mergaitę. L. gerai sekasi matematika, lietuvių kalba, o ypatingai gabi dailėje bei anglų kalboje. L. dalyvauja įvairiose olimpiadose. Kiek jai yra tekę pastebėti - tai gali drąsiai teigti, kad L. nėra linkusi meluoti, fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų. L. fantazija laki, tačiau tai ji išreiškia moksluose, t.y. rašant rašinėlius, pasakojimus ir kita, o gyvenime to nėra pastebėjusi, t.y. tai gali paaiškinti tuo, kad jei L. neatliko kažkokių namų darbų ar kažkam nepasiruošė - tai nepuola meluoti, išsisukinėti, kaip kiti vaikai, ji tiesiog pasako, kaip ir kodėl taip atsitiko, t. y. ar pamiršo, ar šiaip kokios kitos priežastys. L. pareiginga, atsakinga, žingeidi, smalsi. L. pasižymi plačiu žodynu, sugeba laisvai bendrauti, pasakoti, laisvai ir drąsiai išreiškia savo mintis, labai komunikabili - nebijo svetimų žmonių, nebijo jiems atsiverti, pilna artistiškumo, kas nėra būdinga kai kuriems jos amžiaus vaikams. Klasėje yra mėgstama, turi daug draugų, tačiau kad labai nori būti lyderiaujanti nepasakytų - norinčių būti lyderiais yra kitų klasėje, o L. dažniausiai išlieka savo vietoje, tačiau labai stengiasi mokytis, kaip sakoma, jos nereikia ,,stumti“. K. L. pažįsta jau ketvirtus metus - tai iš jos yra girdėjusi ir keletą atsiliepimų apie šeimą, tačiau nedaug, kadangi ji savo auklėtinius moko, kad namuose esančių problemų nereikia viešinti. L. jai yra prasitarusi, kad V. piktas, ji jo bijo. Kodėl bijo - neįvardino. Neseniai, lyg spalio mėnesį, L. jai pasakė, kad mama su V. skiriasi ir ji, mama bei jos broliukas dabar gyvena pas senelius. Kokia skyrybų priežastis - L. jai neįvardino, tačiau iš jai žinomų dalykų ji kaip ir nujaučia, t.y. mano, kad jie skiriasi dėl V. smurtavimų, nes L. yra ne kartą minėjusi, kad V. mamą yra mušęs. L. nėra jai pasisakiusi, kad V. ją muša, o taip pat to ir pati nėra pastebėjusi. L. labai aktyvi, energinga, gyvybinga buvo 1-3 klasėje, tačiau šiais mokslo metais pastebėjo, kad L. labiau užsidariusi savyje, atrodo lyg liūdnesnė, tarsi paskendusi mintyse, mažiau susikaupusi. Kokios to priežastys - negali pasakyti. Pati L. apie šeimą daug nepasakoja, tačiau ne kartą yra paminėjusi apie tai, kad V. su mama susibarė, V. mušė mamą ir kt., todėl yra susidariusi nuomonę, kad toje šeimoje santykiai nėra geri. V. yra mačiusi ne kartą, nuo pat pirmos L. klasės. V. ateidavo į šventinius renginius kartu su L., tačiau L. mokymusi nesidomėdavo. Pamena vieną tokį atvejį, kuris buvo praeitų metų gruodžio mėnesį, t. y., kai ji su klasės vaikais turėjo važiuoti į ekskursiją ar spektaklį, tiksliai nepamena ir V. atnešė pinigus, kadangi L. tuo metu buvo nėščia ir gulėjo ligoninėje (L. jai buvo pasakiusi, kad V. išnervino mamą ir todėl ji guli ligoninėje). K. V. įžengė į klasę - tai atkreipė dėmesį į L. ir pamatė, kad L., pamačiusi V., išsigando, išbalo, tarsi sustingo. L. neklausė, kodėl jos buvo tokia reakcija pamačius V., kadangi ji pagalvojo, kad namuose buvo vėl kažkoks konfliktas, ko pasekmė buvo L. atsidūrimas ligoninėje, todėl paprasčiausiai nenorėjo mergaitės dar labiau traumuoti. Nėra pastebėjusi, kad L. domėtųsi lyčių skirtumais, vartotų kažkokius tokio amžiaus vaikui nepriimtinus žodžius, frazes. L. jai nėra niekada minėjusi, kad ji bijo vyrų, kad jie gali jai kažką blogo padaryti ir to pati tikrai nėra pastebėjusi, t.y. nėra pastebėjusi, kad L. bijotų mokytojų vyrų, o kad ji bijo V. - tai ji jau seniai žino. Jei neklysta - tai lyg praeitą pavasarį, gal savaitę laiko L. gyveno pas senelius ir jai ji buvo minėjusi, kad pas senelius jai geriau. Taip pat yra pastebėjusi ir tai, kad kai L. gyveno kartu su V. - tai maždaug nuo šių metų balandžio mėnesio, neskubėdavo po pamokų eiti namo, pasilikdavo mokykloje ir būdavo tol klasėje, kol būdavo ji arba kartais nueidavo į prailgintą grupę. Tačiau to negali kategoriškai susieti su nenoru būti namuose, kadangi kiek pažįsta L. - tai mato, kad mokykloje mergaitė gerai jaučiasi, jai patinka joje būti ir jai nėra taip, kaip kai kuriems vaikams, kad mokyklos lankymas tarsi kažkokia prievolė. Apie savo brolį L. mažai pasakoja, tačiau nėra pastabėjusi, kad po brolio gimimo L. jaustų dėmesio stoką iš mamos. A. L. mamą gali pasakyti, kad L. atsakinga, pareiginga mama, padedanti L. atlikti darbus, aktyviai dalyvauja klasės veikloje, domisi vaiko ugdymo procesu. L., kaip mamai, neturi jokių pastabų, kadangi mergaitė visada tvarkingai aprengta, sušukuota, aprūpinta visomis mokymosi priemonėmis, dalyvauja užklasiniuose (papildomai mokamuose) renginiuose, L. dalyvauja tėvų susirinkimuose, o esant kitiems klausimams ar neaiškumams - skambina telefonu arba atvažiuoja į mokyklą. Jos nuomonė tiek apie L., tiek apie L. yra gera, kadangi nėra turėjusi su jomis kažkokių konfliktų, nėra kada pastebėjusi, kad kuri nors kažką meluotų. (1 t., b. l. 136-138);liudytojos S. I. parodymais, kuriais nustatyta, kad su L. susipažino maždaug prieš 4 metus, t.y. 2012 metų pavasarį. Susipažino ,,Lietuvos Žaliųjų jaunimo organizacijos" susirinkime, kadangi tuo metu abi buvo tos organizacijos narės. Kai susipažino - tai L. su V. dar nebuvo pažįstama. Pradžioje jos ir L. bendravimas buvo dalykiškas, susijęs su organizacijos reikalais. Po jos susipažinimo su L., praėjus maždaug pusmečiui, tiksliai jau nepamena, sužinojo, kad L. turi draugą ir ją su juo supažindino - tai buvo V. A.. Su L. artimai, nuoširdžiai, kaip geriausios draugės pradėjo bendrauti praėjus maždaug metams po susipažinimo, t.y. L. ir jos daugelį asmeninių reikalų žino jau apie tris metus. V. galėtų apibūdinti kaip kartais savęs nevaldantį, be jokios rimtos priežasties įsiplieskiantį, neprognozuojamą, linkusį smurtauti, tačiau toks jis būna kai būna neblaivus. B. V. paslaugus, komunikabilus, draugiškas. Kiek yra pastebėjusi jo bendravimą su L. - tai galėtų pasakyti, kad jis, jos nuomone, nėra tėviškas, neturintis kantrybės vaikui paaiškinti jam iškilusių klausimų, bendrauja ir kalba grubokai, vartodamas keiksmažodžius. Tai, kad V. smurtautų, naudodamas fizinį smurtą, prieš L., jai yra žinomi du atvejai. Apie vieną jai pasipasakojo pats V., t. y. galimai šių metų pavasarį, dar buvo šalta, tikslaus laiko nepamena, jai būnant svečiuose pas L. ir V. namuose, V. jai pasakė, kad L. pastaruoju metu nenorėjo būti ir gyventi jo bute, kadangi nelabai turi draugų, taip pat ji nenorėdavo grįžti namo, po mokyklos eidavo pas močiutę. P. V., jis buvo priverstas L. auklėti, todėl paėmė diržą ir juo mušė. Pati L. jai apie V. mušimą nieko nesakė, o L. paminėjo, kad su L. sunku susitvarkyti, tačiau ji nepritaria V. auklėjimo metodams – smurtui, t. y. L. jai pasakė, kad jai toks V. elgesys, t. y. L. mušimas, nepatiko ir apie tai kalbėjosi su V., išreiškė savo priekaištus jam. Kaip, būdama svečiuose suprato – tai nuo to konflikto buvo praėję nedaug laiko, kadangi L. buvo labai paklusni, matė jos sudarytą pareigų sąrašą pagal valandas. Kitas atvejis - apie tai jai papasakojo L. ir pasiguodė, kad grįžusi namo nerado dukters, kadangi V. su L. sukonfliktavo ir liepė jai išeiti iš namų, ir eiti pas močiutę, kadangi ji ten ir taip dažnai būna. Kaip suprato - tai tas konfliktas buvo vėl dėl L. negrįžimų, tačiau tikrai nepamena, kada, kokiu laiku tai galėjo įvykti, bet tikrai šiais metais, galimai dar pavasarį. L. jai pasiguodė, kad jai nesuprantama, kaip V. gali taip elgtis, taikyti tokius auklėjimo metodus ir dėl to su juo susipyko. Ar tąkart V. mušė L. - nežino. Kiek pažįsta L. – tai tikrai gali teigti, kad niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad ji naudotų smurtą prieš vaikus. Priešingai, L. linkusi su L. kalbėtis, aiškinti įvairius dalykus, pateikiant pavyzdžius. Jai kartais net atrodydavo keista iš kur pas L. tiek kantrybės su L., kadangi ji labai šneki mergaitė, laisvai bendraujanti, mėgstanti įsiterpti į pokalbius, nenustygstanti vietoje, smalsi – ją galėtų pavadinti ,,sengalvėle“. L. gali apibūdinti kaip labai atsakingą, pareigingą moterį, į akis sakančią tiesą ir tai, ką ji galvoja vienokiu ar kitokiu klausimu, kartais net nepagalvodama, kad žmogų gali įskaudinti. Prie tokio L. atvirumo yra pripratusi ir džiaugiasi turėdama tokią draugę. K. L. ar L. kažką meluotų, išsigalvotų – tikrai nėra susidūrusi su tokiu atveju. Bendraujant, atviraujant su L., ji jai vis pasipasakodavo (nuo jos su V. pažinties pradžios), kad ji negali pasitikėti V., nes dažnai jį pričiumpa meluojant įvairiose gyvenimo situacijose. V. dažnai išsisukdavo iš keblių situacijų, sugalvodamas kokią įtikinimą versiją – tai būdavo dėl dingstančių pinigų, daiktų, kažkur išėjimo, nuolatinio melavimo kad jau neberūko žolės ir kt. Taip pat L. jai yra pasipasakojusi ir gana intymius dalykus apie tai, kad miegodama ji pajusdavo, kad V. su ja atlieka lytinį aktą, nuo kurio ji pabusdavo. Kai paklausdavo V., kodėl jis taip elgiasi, t. y. jai miegant – jis nurodydavo, kad nieko nepamena, nes tai turbūt jis darė per miegus. Apie tai, kad V. netinkamai elgėsi su L., jai pasipasakojo pati L.. Pirmas atvejis buvo šiais metais, koks tai buvo laikotarpis – nepamena, bet buvo šilta. Kaip įprastai – susiskambino su L. ir susitarė susitikti, paplepėti. Su L. bendrauja dažnai, esant galimybei, susitinka kelis kartus per savaitę, maždaug po valandą laiko, pasikalbėti. Tada ji nuvažiavo prie L. namų, ji įsėdo pas ją į automobilį. Tik įsėdusi į automobilį, L. jai pasakė, kad L. jai ką tik pasipasakojo apie tai, kad V. glostė L. kojas ar tarp kojų. Tai išgirdusi ji L. pasakė, kad net vairuoti nebegali ir tai pakankamai rimti dalykai, kadangi normalus vyras su vaiku taip nesielgia. Tada dar L. jai papasakojo, kad prieš tai L. kažkaip įtartinai jos klausinėjo, kada moteriai ir vyrui būna gera. Nieko blogo neįtardama, L. L. pradėjo pasakoti, kad būna gera, kai glosto plaukus, paima ranką. Tada L. jai pasakė, kad ji nesuprato klausimo ir pradėjo klausinėti (rodydama ir liesdama savo krūtinę bei klyną) ar kai liečia krūtinę, klyną – moteriai būna gera, o taip pat ar nuo to vyrui būna gera. Tada L. L. nutraukė ir jos paklausė kodėl ji to klausinėja – tada L. jai papasakojo, kad V. ją glostė. Ar visi tie L. su L. pokalbiai vyko vieną ir tą pačią dieną – nežino, kadangi nepamena. Tačiau L. jai visa tai pasakojo vieno susitikimo metu ir ji buvo labai pasimetusi, sutrikusi, nesuvokianti kokia tai gali būti baisi situacija ir klausė jos patarimo, ką jai toliau daryti. Tačiau L. jai tuo pačiu išsakė ir tai, kad pirmiausiai ji apie tai pasikalbės su V., tikėdamasi viską išsiaiškinti ir vildamasi, kad L. galbūt viską ne taip suprato. L. ji nelabai ką galėjo patarti, nes jai buvo šokas, tik pasakė, kad jai su vaikais geriau būtų kurį tai laiką pagyventi pas tėvus, kol viską išsiaiškins. Galimai kitą dieną ji vėl susitiko su L. ir ji jai papasakojo, kad namuose darė susirinkimą-akistatą ir viską išsiaiškino. L. jai pasakė, kad V. aiškino, kad jis norėjo išjungti šviesą L. kambaryje ir ieškojo pultelio. T. V. paaiškinimas jos neįtikino, sukėlė abejonių ir L. apie tai pasakė. K. L. niekada pilnai V. pasiaiškinimais netikėdavo – tai jos pakalbėjo, kad jai reikia stebėti V. ir pirmiausia tikėti vaiku, o ne vyru. Kiek jai žinoma – tai vasarą pas juos namuose buvo ramu. Tačiau šių metų spalio mėnesio pradžioje ar viduryje, susitikusi su L. sužinojo, kad ji nebegyvena su V., kadangi jis vėl smurtavo prieš L. ir L., o taip pat jis dar du kartus lietė, glostė ar glamonėjo L.. L. jai papasakojo, kad vieną naktį lovoje ji pasigedo V. ir nuėjusi pas L. į kambarį, rado juos miegančius abu L. lovoje. L. jai pasakojo, kad V. buvo apsikabinęs L.. K. L. juos pažadino – tai ji tarsi liko kvailio vietoje, nes jie abu nesuprato kas čia jai negerai. Tokia situacija jai taip pat atrodo keistoka, kadangi V. nėra tas tėvas ar patėvis, kuris vaikams sektų pasakas, su jais užsiimtų, žaistų, nuoširdžiai bendrautų, todėl jai niekaip nesuvokiamas ir tas, toks tarsi staigus švelnumo protrūkis L. atžvilgiu ir jo miegojimas apsikabinus ją. Taip pat L. jai dar papasakojo, kad tą naktį, kai ji su V. buvo ligoninėje – tai L. vėl prabudo nuo to, kad V. ją glostė. L. L. pasakė, kad V. ją glostė per miegus, tačiau ji labai to išsigando ir pabėgo. L. tas L. paaiškinimas, kad V. miegojo – nepatiko, kadangi ji tą naktį nuolatos su V. susirašinėjo žinutėmis ir tai jai kažkaip atrodo keistokai. Kai ji grįžo iš ligoninės namo – tai L. ir V. miegojo atskirose lovose ir ji nebūtų nieko įtarusi, jei L. nebūtų jai pasipasakojusi. Apie tai, kad L. su šeima lankosi pas psichologą, ji sužinojo senokai ir ten jie pradėjo lankytis po to, kai V. šių metų pavasarį sumušė L., buvo bylos nagrinėjimas teisme. Jai taip pat žinomas ir tas atvejis, kai L. su V. dar draugaujant, jis ją buvo sumušęs taip, kad jai net teko gulėti ligoninėje, kur buvo atlikta operacija, dėl lūžusios akiduobės jai yra sudėti metalai. Tas įvykis buvo kažkokios partijos sąskrydyje, V. buvo neblaivus ir kaip L. jai pasakojo – tai neva jis nieko nepamena. Dėl šio įvykio L. jam atleido. Kiek pažįsta L. – tai nemano, kad ji sugebėtų sugalvoti, sukurti nebūtas istorijas vien tam, kad L. išsiskirtų su V., kadangi tiek L., tiek L. turinčios atsakomybės jausmą, o L. labai atviraujanti ir, jos nuomone, per tiek laiko, jei ji būtų kažką išsigalvojusi – tai tikrai jau būtų prasitarusi ar išsidavusi, t. y. nori pasakyti, kad tikrai netiki, kad L. visas tas glostymo istorijas būtų išsigalvojusi. A. L., jos vaikystę žino tiek, kad ji augo ir buvo auklėjama labai religingoje šeimoje. Nemano, kad L. turėjo tikrą vaikystę - kadangi jos abu tėvai ir broliai akli, todėl nuo mažens ji jais turėjo rūpintis, ką daro ir dabar. Kiek pastebėjo - tai L. L. auklėja taip pat pakankamai religingai, jos kartu vaikšto į bažnyčią. A. L. dar norėtų pasakyti tai, kad ji labai rūpinasi savo vaikais, iš visų išgalių stengiasi jiems suteikti kuo geresnį, pilnavertiškesnį gyvenimą, stengiasi su vaikais paiškylauti, papramogauti. Jai yra žinoma apie tai, kad L. neseniai buvo nėščia, tačiau nėštumą nutraukė, kadangi pradžioje ji labai bijojo dėl naujagimio apsigimimų, kadangi V. nuolat rūkė ,,žolę", o paskutinis smurto protrūkis, kai jis grįžęs namo į L. ir L. metė pieno pakelį bei vaistų dėžutę - padėjo L. apsispręsti ir su juo išsiskirti. A. L. pasidarė, nors jai priimti tokį sprendimą, dėl religinių jos įsitikinimų, buvo labai sunku. Kiek jai yra žinoma - tai vaikystėje ar paauglystėje L. nėra patyrusi seksualinės prievartos (1 t., b. l. 140-143);liudytojos R. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad su sūnaus V. tėvu A. A. išsituokė maždaug prieš 20 metų, t.y. sūnų V. augino viena. Kai išsituokė su vyru, V. buvo 4,5 metų. V. buvo toks vaikas, o vėliau ir paauglys buvo toks, su kuriuo reikėdavo daug kalbėti, daug ką įrodyti tam, kad jis tavęs klausytų. V. visada siekdavo išsiaiškinti ir suprasti jam nežinomus ar nesuprantamus dalykus. Kai suaugo - V. neturėjo daug rimtų draugysčių. Rimtos draugystės buvo su dviem merginom. Pirma rimta draugystė buvo su mergina, kai V. buvo 16 metų, tačiau padraugavęs su ja maždaug 3 metus - jie išsiskyrė. Su ta mergina dabar ji nebendrauja, nes ji gyvena Anglijoje ir yra ištekėjusi. Su ta mergina, vardu P., V. susilaukė bendro vaiko - sūnaus A. Vaikas gimė nesantuokoje, tačiau V. suteikė jam savo pavardę. V. bendraudavo ir dabar, kai atvyksta į Lietuvą, bendrauja su savo sūnumi. Išsiskyrimo su P. priežastis – P. neištikimybė. Po išsiskyrimo su P., praėjus maždaug 3 metams, V. susipažino su L.. Kiek žino - tai jie susipažino per bendrus draugus. Kai jie pradėjo susitikinėti - tai bendravo su L., o dar iki santuokos jie pradėjo kaip ir gyventi kartu, t.y. L. kartais nakvodavo pas ją bute, kartais nakvodavo pas savo tėvus. L. ir V. sūnus V., kiek ji žino - tai buvo planuotas ir jie susituokė, kai L. dar laukėsi. Prieš vestuves ji jiems pasiūlė likti gyventi jos bute, o pati išsikraustė gyventi pas draugę, kuri tuo metu slaugė nevaikščiojančią mamą ir jai buvo reikalinga pagalba. L. su V. ir vaikais jos bute gyveno apie metus laiko (virš 1 metų). ,,Po vienu stogu“ su L. jai teko gyventi 2 savaites, kai ji su V. buvo susipykę, maždaug prieš metus laiko ir V. tuo metu gyveno pas tą jos draugę, pas kurią ji buvo išėjusi gyventi, t.y. su V. jie susikeitė gyvenamosiomis vietomis. L. su V. tuo metu buvo susipykę dėl kažkokio konflikto, dėl kurio vyko ikiteisminis tyrimas. Gyvendama su L. ir jos vaikais pastebėjo, kad L., bendraudama su mergaite, kalba įsakmiu tonu, o mergaitė visada priešinasi. L. priešinasi, ginčijasi dėl įvairių aplinkybių, t.y. dėl pamokų ruošos, dėl tvarkymosi ir kitų buitinių dalykų. Kiek jai teko pažinti L. - tai gali ją apibūdinti kaip emocingą asmenį, nesugebančią nusileisti, tą patį gali pasakyti ir apie V. bei L., t.y. jie visi trys yra labai emocingi, principingi. Tiek su V., tiek su L., bendraujant gražiuoju, galima buvo susitarti ir jei jie įsikarščiuodavo, apsipykdavo - tai po kurio tai laiko susėsdavo, viską aptardavo ir susitaikydavo. V. jai kokius 3-4 kartus yra skambinęs ir nurodęs, kad susipyko su L.. I. V. jai nurodydavo, kad jie pykdavosi dėl smulkmenų, kaip pavyzdžiui, kad grįžęs namo po darbo V. norėdavo pabūti ramiai, vienumoje, o L. užsimanydavo kažkur išeiti, o kai V. atsakydavo, kad pavargęs - tarp jų kildavo konfliktas, nesutarimai. Apie piktnaudžiavimą alkoholiu, gali pasakyti tik tiek, kad jie abu mėgdavo išgerti pasitaikius progai. Aišku, tie alkoholio vartojimai nebuvo dažni, jie tikrai tuo nepiktnaudžiauja. Apie tai, kad V. rūkydavo ,,žolę“ jai yra žinoma ir apie tai su juo tikrai ne vieną kartą yra kalbėjusi. L. apie tai taip pat žinojo, tačiau ji to netoleravo ir kažkada jie susitarė, kad V. neberūkys tos ,,žolės“. Buvo tarpas, kada V. nerūkė tos ,,žolės“. Jis nerūkydavo tada, kai viskas šeimoje buvo gerai, tačiau jei susipykdavo su L. - tai jis neatsilaikydavo ir vėl kažkiek tai laiko parūkydavo. Būdamas neblaivus V. būna labai jautrus, įžeidus, padidėja emocijos - tada su juo reikia bendrauti ramiai, gražiai. V. smurtaujančio niekada nematė, tik yra pastebėjusi, kad jis kartais gali neapskaičiuoti jėgos ir eidamas pro šalį pastumti. A. L. gali pasakyti tai, kad iš vienos pusės ji ją mato kaip nelaimingą vaiką, kadangi L. mama (L. močiutė) ją yra labai išlepinusi, jai viskas yra leidžiama, o L. tuo naudojosi. G. V., L. labai pradėjo pavydėti jam mamos dėmesio. L. visaip bandė išsireikalauti didesnio mamos dėmesio sau. Ji jai dar bandydavo paaiškinti, kad V. labai mažas, bejėgis kūdikis ir jis be mamos nieko negali, o ji jau yra didelė, savarankiška mergaitė, tačiau L. vis tiek išsireikšdavo, kad mama turi daugiau būti su ja. Po to, kai L. su vaikais 2016 metų rudenį išsikraustė gyventi pas savo tėvus - ji grįžo gyventi atgal į savo butą, kur gyvena kartu su V. Šią savaitę, tikslios dienos nepamena, tvarkydama L. stalčius, netyčia aptiko geltonos spalvos užrašų knygelę, kurią pervertė ir pradžioje pagalvojo, kad ji tuščia ir ją pasiėmė galvodama, kad galės ja naudotis. Kai pasiėmė knygelę, ją vartė ir gale rado L. ranka rašytus užrašus, kuriuos perskaitė ir suprato, kad L. jaučiasi vieniša. L. buvo davusi kelis patarimus, pastabas ar net pagyrimus - tai ji į tai sureaguodavo jautriai, skausmingai ir apie tai iškalbėdavo V.. Tie patarimai, pastabos buvo nereikšmingi. L. kaip mama yra rūpestinga, pareiginga (1 t., b. l. 145-147);liudytojos N. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji turi tris vaikus, t.y. L. A. - jauniausia dukra, sūnus A. L. - vidurinis ir A. L. - vyriausias sūnus. L. visą laiką, nuo pat mažens bendravo ir dabar bendrauja su broliais. Ir jiems padeda, kai reikia nueiti kažkur, apsipirkti ir kitais reikalais. J. L. pagalba reikalinga, kadangi jie visiški neregiai kaip ir ji. L. truputį turėjo regos sutrikimų, ji neturi invalidumo, automobilį vairuoti gali. A. L. gali pasakyti, kad ji nelinkusi meluoti ir dabar nemeluoja. Jos normalus charakteris, jos kaip moterys susikalba normaliai. Jos bendrauja artimai, net viename kambaryje gyvena. Ji buvo susituokusi su pirmu vyru - T. V.. Jų skyrybų priežasties nežino, jie nesutarė, jis buvo ,,padraika", apie smurtavimą ji nieko negali pasakyti. Kai jie gyveno pas juos - tai išgirsdavo jį triukšmaujant nueidavo pas juos, jį apramindavo. Nebuvo labai baisiai. Su L. biologiniu tėvu yra bendravusi. Su L. palaikydavo bendravimą L. biologinio tėvo brolis. K. L. yra mačiusi savo biologinį tėvą, tik nežino ar ji jį prisimena ar ne, su ja apie tai nekalba, nenori jos skaudinti. K. L. su V. susipažino nežino. Su V. pakalbėdavo kai ateidavo, dabar jau su juo nebendrauja. N. V. elgesiu L. buvo išsakiusi. L. vasarą augo pas ją, dažnai būdavo pas ją, nes ji prašydavo, kad L. paliktų, kadangi jai būdavo liūdna, L. su ja eidavo į parduotuvę. Paskui, kai pradėjo L. eiti į mokyklą - tai ji važinėjo iš V. namų. Po pamokų L. dažnai ateidavo pas ją, vėliau ji ją palydėdavo iki troleibuso, L. važiuodavo namo ruošti pamokų. O ryte, prieš mokyklą, L. jai paskambindavo ir paprašydavo, kad ji nusileistų laiptais. Tada ji nusileisdavo, jos pakalbėdavo, pasimyluodavo. Jos ir L. bendravimas labai artimas. L. jai kažkada papasakojo, kad V. ją paglosto, tačiau pradžioje į tai nekreipė dėmesio, o vėliau L. prasitarė, kad V. paglosto ar paglostė jai užpakaliuką ar kažką. Ji nežino, gal čia ir nieko blogo. L. jai tai pasakė ir viskas. Ji L. pasakė, kad nesileistų glostoma, nes jis yra svetimas. Taip pat L. jai dar yra pasakiusi, kad V. jai sakė, kad gražus jos užpakaliukas, tačiau ji to nelaikė už ypatinga. Tai sužinojusi ji apie tai pasakė tik L.. Kas toliau buvo nežino. L. susinervavo. L. nesakė, kad mergaitė išsigalvoja. Tada L. pati L. to paklausė ir L. jai pasakė tą patį, tik L. pasakė, kad močiutei pirma apie tai pasakė. D. L. apie tai nieko neklausinėjo. Paskui L. pasakė, kad V. partrenkė ją su vaiku. Vaikutis buvo visiškai mažas - ten yra dokumentai, ji atsidūrė ligoninėj, o jis buvo uždarytas. L. jai yra pasakiusi, kad V. ją vieną kartą mušė su diržu. Nežino už ką, nes ji ten nebuvo. L. sakė, kad mušė neskaudžiai. Rudenį, kai L. su vaikais atsikraustė gyventi pas juos - tai L. pasakė, kad šiąnakt ji nakvos pas juos, o kaip toliau - ji nežino. L. atsikraustymo priežastis - tai, kad V. kažką metė į ją. Kas ten tiksliai įvyko nežino, bet nuo rudenio L. su vaikais pasiliko pas ją. Ar L. linkusi meluoti, apšnekėti žmones - nežino, bet ji jai nemeluoja. Kai duoda pinigų - tai sąžiningai atsiskaito. Ji su L. apie V. nekalba. Kartais ji prasitaria ką nors apie V., nereikšmingus dalykus, kad jis kažkur lakstė, kažką žaidė. L. nori, kad mama su ja bendrautų, brolį labai myli, juo džiaugiasi. Džiaugiasi, kad ji ne viena. L. niekada nėra pasakiusi, kad norėtų, kad L. susitaikytų su V., ji jai yra sakiusi, kad jai yra labai gera pas ją. Kada V. L. mušė su diržu - tikrai neatsimena laiko kada tai galėjo būti. Apie tai, kad V. L. paglostė užpakaliuką, L. jai prasitarė, kai buvo pas ją - koks buvo metų laikas - nepamena. Tą patį ji pasakė L. ir dar pridūrė, kad, mama, aš tikrai nemeluoju. Kokiomis aplinkybėm V. jai glostė užpakaliuką - ji nežino, nes ten nebuvo, tik sakė, kad mama miegojo Ji V. jau vieną kartą dovanojo - jis buvo L. sumušęs akį ir jai reikėjo važiuoti į Vilnių operuotis. Jai buvo labai baisu. V. jos atsiprašė, dar kažkas jai iš teismo skambino, ar kažkoks advokatas, klausė jos ar ji V. dovanos, nes jeigu ne - tai jam kels baudžiamąją bylą. Ji atsakė, kad dovanos, gal pasitaisys žmogus. Jie tada dar nebuvo susituokę. Kas jai nepatikdavo sakydavo V. tiesiai į akis, ji jo nebijojo. Jai nepatikdavo jo grubumas L. atžvilgiu. Kaip jis elgėsi su L. - nelabai matė, nes jie gyveno kitur. L. apie V. ji neklausinėdavo. L. jai vakarais paskambindavo klausdama ar gali su ja pakalbėti, nes jai liūdna. (1 t., b. l. 156-157);liudytojos R. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad jai yra 12 metų, ji pažįsta L. V., jos yra pažįstamos labai ilgai, t.y. kai jos susipažino - L. buvo 6 metai, o jai 8 metai. Jos yra geriausios draugės. Bendrauja ir susitinka labai dažnai, t.y. beveik kiekvieną dieną. L. galėtų apibūdinti, kaip labai gerą. L. visada sako tiesą, kartais pajuokauja, būna taip, kad ji kartais būna daug protingesnė nei ji. Kai jos susitinka - tai kalbasi apie tai, ką sužino naujo arba kažką vėl tą patį. Pasipasakoja viena kitai savo paslaptis, ji ja pilnai pasitiki ir jai gali viską pasipasakoti. Kaip draugės L. jos niekada nėra išdavusi. Viena kitai pasakojasi apie savo šeimą, bendravimą su tėvais, t.y. pasakojasi kas vyksta mokykloje, kartais kas su šeima būna. Apie šeimą nieko gero pasakyti negali, nes daugiausiai jos kalba apie mokyklą. L. gyvena su savo močiute, seneliu, mama ir dar broliu, o anksčiau gyveno su V., mama ir broliu. V. pati yra mačiusi. Kada jį matė - nelabai prisimena, bet tada, kai ji buvo pas L. namuose, pas V.. Iš pradžių L. galvojo, kad V. bus geras tėtis, bet vėliau, labai seniai, L. jai pasakė, kad tėtis vos ją neišprievartavo. L. jai pasakojo, kad tėtis jai pradėjo glostyti tarpkojį ir vėliau, kai ji paklausė, ką jis daro - jis atsakė ,,aš ieškojau pultelio nuo lempos“. Kai ji pirmą kartą tai išgirdo -tai pagalvojo, kad tai buvo netiesa, tačiau vėliau sužinojo, kad tai tiesa. Kad tai netiesa ji pagalvojo todėl, kad nelabai jis galėjo tai padaryti. Vėliau nusprendė, kad tai tiesa - kai L. paklausė, kaip jai sekasi su tėčiu - tai L. jai atsakė, kad jau aiškinasi su policija. L. jai pasakojo, kad ji buvo savo kambaryje, kad buvo vakaras, V. praplėtė kojas ir pradėjo tada jai glostyti. L. jai nerodė, kaip V. jai glostė. L. papasakojo, kad V. jai glostė tarpkojį. Daugiau jai apie tai nieko nebepasakojo L.. L. daugiau nieko jai nepasakojo apie V.. Su L. nėra kalbėjusi apie tai ar ji nori gyventi su V. L. jai nesakė, kad V. kažko dar blogo jai padarė. L. mama yra normali, bet L. jai papasakojo, kad mama turėjo dar vieną vaiką, bet kai jis buvo pilve, ji jį nužudė. L. nežinojo kodėl mama tai padarė. Kada tai L. mama padarė, ji nežino. D. L. jai yra pasakojusi, kad ji girdėjo kaip mama ir V. užsiiminėjo seksu. L. jai pasakojo, kad tai ji girdėjo prieš tai, kai V. ją glostė. Jai atrodo, kad dėl to V. glostymo L. buvo šoke, nes jai buvo tik 10 metų, o V. kažkur 30 metų. Nelabai prisimena, kad L. kažką sakytų apie V., bet gal sakė, kad jis yra kažkoks debilas. Buvo sakiusi, kad kai L. jai pasakė, kad V. jos vos neišprievartavo - tai ji pradžioje tuo nepatikėjo galvodama, kad tai netiesa, tačiau ne dėl to, kad nepasitiki L., o dėl tiesiog dėl minčių, tiesiog negalėjo patikėti, kad tai ištikrųjų gali įvykti. L. jai nesakė, kur jai geriau gyventi, bet atrodo, kad jai daug geriau gyventi pas senelius, nors kartais močiutė ją užknisa (būna, kad kartais užrėkia, kartais ji ateina be pakvietimo, kartais kai L. močiutės neklauso). L. nesakė jai, kad ją mušė su diržu ar dar kažką. L. V., jos nuomone, nemėgsta tik dėl to glostymo. Iki to glostymo L. jai nieko nepasakodavo apie jį, tiesiog jos užeidavo pas ją, pas V. į namus ir darė nesąmones, t.y. L. turėjo kosmetikos ir ten dažėsi truputį, dar turėjo perukus - tai užsidėdavo, su jais nesąmones darė, dar su V. pažaisdavo ir viskas. Kai jos darydavo tas nesąmones tai V. kartais būdavo namuose, kartais ne. Kai būdavo namuose - tai būdavo kitam kambary arba virtuvėj, o jos būdavo L. kambaryje, kur buvo durys ir jos jas užsidarydavo. Tokio dalyko, kad L. kambario durys būtų išimtos ji nežino, kai būdavo pas L. tai durys buvo (1 t., b. l. 159-160);liudytojo G. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis LSMUL Kauno klinikose šeimos gydytoju dirba maždaug nuo 2002 metų. L. A. yra viena iš jo pacienčių. Taip pat pas jį, kaip pas šeimos gydytoją L. A. yra prirašiusi ir savo vaikus, t.y. L. V. ir V. A.. Taip pat pas jį lankosi ir jos tėvai. Apie L. A. nieko blogo tikrai negali pasakyti, ji labai rūpestinga savo vaikų atžvilgiu. L. V. pas jį, kaip pas šeimos gydytoją, lankosi nuo gimimo. L. V. yra labai drąsi, atvira, laisvai bendraujanti mergaitė. Kartais net būna taip, kad ji pasakoja apie asmeninius šeimos reikalus galbūt daugiau nei reikėtų, nes tai nepriklauso jo, kaip šeimos gydytojo kompetencijai. Apie patėvį V. ji jam yra minėjusi tai, kad jis nemyli jos mamos. Tas jos pasakymas nebuvo susijęs su smurtu, todėl jis išsamiau jos apie tai neklausinėjo. Apie tai, kad V. būtų smurtavęs prieš ją - L. jam nėra pasakojusi, o taip pat ir jis nėra pastebėjęs ant jos kūno kokių nors sužalojimų, kurie rodytų mergaitės patiriamą smurtą. Apie tai, kad V. prie jos kažkaip netinkamai kibtų ar ją tvirkintų, ji taip pat nėra pasipasakojusi. Apie tai, kad policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas jis sužinojo iš L. A.. Dėl ko tiksliai atliekamas tyrimas ji jam nesakė, o jis jos ir neklausė, bet suprato, kad dėl kažkokių nesutarimų šeimoje, narkotinių medžiagų. Kiek pamena - tai L. A. lyg rudenį buvo nėščia, jis jai atliko būtinus tyrimus, tačiau L. A. apsisprendė negimdyti. Su L. ilgai apie tai kalbėjosi, tačiau atsižvelgiant į šeimoje susiklosčiusius nesutarimus, ji apsisprendė negimdyti, todėl jam beliko tik išrašyti jai siuntimą nėštumo nutraukimui. Kaip medikas bandė ją įkalbėti to nedaryti, tačiau kaip suprato - tai jau buvo viską apmąsčiusi ir apsisprendusi. Kiek žino - tai dėl to ji dar ir pas psichologus lankėsi. Pas kokius psichologus ir kur ji lankėsi, jis nežino. Jei gerai pamena - tai L. V. pas jį lankėsi šios vasaros pradžioje - įprastiniams patikrinimams dėl mokyklos. Vizitų metu L. jokių nusiskundimų jam neišsakė, kaip suprato - tai su mama ir broliu gyvena pas močiutę. L. apie patėvį V. nieko nekalbėjo, t.y. vizitų metu ji kalbėdavo labai daug, tačiau apie nereikšmingus, kasdieninius įvykius, problemas, kurie, jo manymu, nėra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimus. Tiek L. A., tiek L. V. yra jo pacientai, kurie niekuo neišsiskiria iš kitų, nėra buvę kažkokių didelių problemų su jų sveikata, bendravimu, o L. A. yra rūpestinga mama, kuri rūpinasi savo vaikų sveikata ir gerove. (1 t., b. l. 163-164);2017 m. balandžio 11 - birželio 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės aktu Nr. 103MS-62/2017, kuriuo konstatuota, kad: 1) L. V. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, jas atkurti iš atminties bei apie tai duoti tikrovę atitinkančius parodymus, tik gali neprisiminti tikslaus įvykių laiko, padaryti smulkių klaidų, atgamindama neesmines detales; 2) L. V. duoti parodymai realistiški, jų pateikimo būdas atitinka jos psichologinius ypatumus, turimas žinias ir supratimo lygį. Nenustatyta kitų asmenų tiesioginė įtaka tiriamosios parodymams faktų lygmenyje, tačiau dėl amžiaus tarpsnio ir asmenybės ypatumų galima netiesioginė (suaugusiųjų reakcijų, kilusių po to, kai prievarta išaiškėjo) įtaka įtariamojo ir jos elgesio vertinimas. L. V. emocinė būsena įvykių metu neturėjo reikšmingos įtakos galimai nusikalstamo elgesio nukreipto prieš ją suvokimui; 3) L. V., atsižvelgiant į jos amžių, individualias psichologines ypatybes ir turimas žinias, nesuprato įtariamojo galimai atliktų seksualinių ir fizinių veiksmų prieš ją esmės (turimos jos žinios tiek apie pobūdį, tiek apie reikšmę yra paviršutiniškos, netikslios), dėl to negalėjo jiems aktyviau priešintis; 4) Šiuo metu L. V. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Byloje nagrinėjamų įvykių pasekmės gali pasireikšti ateityje, L. V. pradėjus suprasti su ja atliktų veiksmų esmę - gali sutrikti tiriamosios santykiai su kitais, socialinė adaptacija, gali išsivystyti psichikos sutrikimai, t.y. - elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai; 5) Nerekomenduojama toliau L. V. dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdžiuose; 6. L) Vilkauskaitė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki ekspertinio tyrimo dienos nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Ekspertinio tyrimo metu L. V. psichikos sutrikimų nekonstatuojama. (2 t., b. l. 126-137);2016-12-02 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas liudytojai L. A. priklausantis mobilaus ryšio telefonas ,,SONY“, kurį 2016-12-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytoja L. A.. Telefone įėjus į adresatų failą, tarp kitų adresatų, matyti adresatas ,,Vyrelis“. Paspaudus minėtą adresatą, telefono ekrane matome jo informaciją: ,,Vyrelis +37060444290 V. V. V. OUT Call (+37060444290)“. Kartu su liudytoja L. A. peržiūrrėjus susirašinėjimą SMS trumposiomis žinutėmis su adresatu ,,Vyrelis“ matomos 2016-10-06 ir 2016-10-07 gautas ir išsiųstas žinutes (1 t., b. l. 168-187);2016-12-09 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas V. A. priklausantis mobilaus ryšio telefonas ,,CAT“, kurį 2016-12-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė V. A.. Telefone įėjus į adresatų failą, tarp kitų adresatų, matyti adresatas ,,L.:*“. Paspaudus minėtą adresatą, telefono ekrane matyti jo informaciją: ,,L.:* +37067729920 “. Peržiūrėjus telefone išlikusią informaciją matyti susirašinėjimas SMS trumposiomis žinutėmis su adresatu ,,L.:*“. Peržiūrėjus susirašinėjimą SMS trumposiomis žinutėmis nustatyta, kad tyrimui reikšmingi susirašinėjimai 2016-10-06 ir 2016-10-07 su adresatu ,,L.:*“. Apžiūros metu nustatyta, kad prie gautos ar išsiųstos žinutės yra nurodomas tik mėnuo ir diena, tačiau pirštu paspaudus gautą ar išsiųstą žinutę, ekrane pasirodo informacija apie tikslų žinutės gavimo ar išsiuntimo laiką. Peržiūrint susirašinėjimą SMS trumposiomis žinutėmis matyti, kad 2016-10-06 nuo 23:39 val. V. A. susirašinėjo su adresatu ,,L.:*“ (2 t., b. l. 2-20);2017-02-07 apžiūros protokolu, kurio apžiūrėta užrašų knygelė, kurią 2017-02-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytoja R. A.. Apžiūrint knygelę, 124 ir 125 puslapiuose matome ranka, mėlynos spalvos, galimai rašaliniu rašikliu, surašytus užrašus, tokiu tekstu: ,,S. D., mano givenimas žiaurus! Man netgi yra geriau ir Linksmiau eiti į baseino Treniruotę. Manę aprekią, varinėją ir kaltiną! Aš dabar kai rašau čia, tai man noris verkti!...Dabar mama žaidžia su V. linksmai kol aš turiu skaityti, bet aš rašau į savo sląptą dienoraštį. Aš manau, kad niekas neras ir nesužinos apie šitą slaptą dienoraštį užrašų knygelėje! Geriausias ląpto dienoraščio draugė L.. Aš pararašysiu vėl kažką naujo tau dienorašti, bet vėliau kol dar mano mama nepastebėjo, kad aš rašau o ne skaitau. Iki! L.“ (2 t., b. l. 24-27);2016-12-09 kratos metu pas V. A., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), rasta narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų, psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (2 t., b. l. 78-80);Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksokologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3346/2016(01) nurodyta, kad V. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (2 t., b. l. 81).V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b.l.49,50).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje buvimą V. A. veikoje, nes jis 2016 metų pavasarį, tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas dėl nepaklusnumo, sukėlė nukentėjusiajai mažametei L. V., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, suduodamas jai ne mažiau kaip 2 (du) smūgius diržu į kojas ir sėdmenis. Taigi V. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje
BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje buvimą V. A. veikoje, nes jis 2016 m., laikotarpiu nuo birželio mėnesio iki spalio 7 d., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą skaičių kartų atliko jaunesnio negu šešiolikos metų - mažametės L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkinimo veiksmus, ne mažiau kaip 3 (tris) kartus rankomis per rūbus liesdamas ir glostydamas nukentėjusiosios mažametės L. V. lytinius organus, t. y. atlikdamas veiksmus, galinčius sukelti mažametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Taigi, V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo pačio prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
V. A. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu sutiko (3 t., b. l. 51-53; 55).
Nukentėjusiosios mažametės L. V. atstovei pagal įstatymą L. A. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2017-07-27, dėl to teisme prašymų negauta (3 t., b. l. 57).
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 13 d.).
V. A. padarė vieną nesunkų, kitą apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis ankščiau teistas (3 t., b. l. 19-21), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (3 t., b. l. 17-18), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t., b. l. 12), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nuo 2001-01-01 nesigydė/nesilankė (3 t., b. l. 14), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 10). 2017 m. vasario 28 - kovo 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-67/2017 konstatuota, kad: 1) V. A. (laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki ekspertinio tyrimo dienos psichikos sutrikimas nekonstatuojamas (psichiškai sveikas Z 00.0); 2) Įtariamasis V. A. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki ekspertinio tyrimo dienos: gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti parodymus,) gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir (ar teismo) posėdžiuose,) gali būti laikomas laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir tardymo izoliatorių), nėra būtinos ligoninės sąlygos laisvės atėmimo vietose; 3) V. A. pagal savo psichinę būklę nėra pavojingas visuomenei, nėra pagrindo skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. (2 t., b. l. 168-172).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, už nusikaltimą numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą skiriant įsipareigojimus, bei draudimus. Šiuo atveju prokurorės siūlomas baudos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra neadekvačiai per didelis, įvertinus nusikalstama veika pažeistus gėrius, sužalojimo laipsnį, pasekmes, kurias sukėlė ši veika ir kaltinamojo galimybę sumokėti tokio dydžio baudą, todėl bauda mažintina. Taip pat prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, pasekmes, kurias sukėlė mažamečiui vaikui, yra neadekvati, kaltinamasis net tris kartus atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš mažametį vaiką, todėl skirtinas didesnės nei prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmės terminas.
V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, panaikintinas.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „Sony“ IMEI Nr. 359864064876937 (1 t., b. l. 166-167) pakvitavimu grąžintas L. A. (1 t., b. l. 188) paliktinas L. A.; mobilaus ryšio telefonas „CAT“ IMEI Nr. 351933072381418, su jame esančia „Tele2 Pildyk“ kortele IMEI 351933072381426 (2 t., b. l. 1) grąžintas V. A., paliktini V. A.; geltonos spalvos užrašų knygelė (2 t., b. l. 22-23) grąžintina L. A.; įsukama lemputė, bei nuotolinio valdymo pultelis (2 t., b. l. 28) grąžinti R. A. (2 t., b. l. 35-36), paliktini R. A.; kompaktinis diskas su abonentinio Nr. 8-67729920, kuriuo naudojasi liudytoja nukentėjusiosios mažametės motina L. A. ir abonentinio Nr. 8-60444290, kuriuo naudojasi įtariamasis V. A., išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-12-31, kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota 2016-11-21 nukentėjusiosios L. V. apklausa, DVD-R diskas, kuriame užfiksuota 2017-03-10 liudytojo K. L. apklausa, DVD-R diskas, kuriame užfiksuota 2017-03-10 liudytojos N. L. apklausa, DVD-R diskas, kuriame užfiksuota 2017-03-23 liudytojos R. V. apklausa esantys byloje, voke, paliktini prie baudžiamosios bylos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje skirti jam bausmes:
pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, t. y. 1694,70 € (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą;pagal BK 153 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su mažamete nukentėjusiąja L. V., prie jos artintis bei lankytis šios mažametės gyvenamojoje, laisvalaikio praleidimo, mokymo, lavinimo ir ugdymo vietose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę ir V. A. skirti subendrinta bausmę - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su mažamete nukentėjusiąja L. V., prie jos artintis bei lankytis šios mažametės gyvenamojoje, laisvalaikio praleidimo, mokymo, lavinimo ir ugdymo vietose, ir 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, t. y. 1694,70 € (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimą įpareigojant bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su mažamete nukentėjusiąja L. V., prie jos artintis bei lankytis šios mažametės gyvenamojoje, laisvalaikio praleidimo, mokymo, lavinimo ir ugdymo vietose ir 30 (trisdešimties) MGL t. y. 1129,80 € (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.
Įpareigoti V. A. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (dalimis) sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad pilnai sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „Sony“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą L. A., palikti L. A.; mobilaus ryšio telefoną „CAT“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia „Tele2 Pildyk“ kortele (duomenys neskelbtini), grąžintą V. A., palikti V. A.; geltonos spalvos užrašų knygelę grąžinti L. A.; įsukamą lemputę bei nuotolinio valdymo pultelį, grąžintus R. A., palikti R. A.; kompaktinį diską su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi liudytoja nukentėjusiosios mažametės motina L. A. ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamasis V. A., išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-12-31, kompaktinį diską, kuriame užfiksuota 2016-11-21 nukentėjusiosios L. V. apklausa, DVD-R diską, kuriame užfiksuota 2017-03-10 liudytojo K. L. apklausa, DVD-R diską, kuriame užfiksuota 2017-03-10 liudytojos N. L. apklausa, DVD-R diską, kuriame užfiksuota 2017-03-23 liudytojos R. V. apklausa esantys byloje, voke, palikti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti V. A., kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.