Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Opulens decor“ ieškinį atsakovams K. P. , M. P. dėl žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2011-01-07 nutartimi atsakovei UAB „Opulens decor“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Z.V.Skirkevičius ir ši nutartis įsiteisėjo 2011-01-18 (1 t., b.l. 9). UAB „Opulens decor“ iškėlus bankroto bylą, paskirtam įmonės administratoriui atsirado pareiga išieškoti skolas iš skolininkų bei padarytą žalą, siekiant ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str.). Bankrutavusios UAB „Opulens decor“ ieškinys atsakovams K. P. ir M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas ir iš dalies tenkintinas deliktinės atsakomybės pagrindu.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovų veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovams, neprivalo įrodinėti, kad atsakovai yra kalti, o atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.248 str., CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Opulens decor“, kurios akcininke ir vienintele steigėja buvo K. P. , buvo įsteigta 2007-06-19. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-09-20 įmonė ir UAB “Hansa lizingas” (teisių ir pareigų perėmėja UAB “Swedbank lizingas”) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT060738, pagal kurią įmonė įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei Lizingo sutartį LT060737, pagal kurią bendrovei buvo perduotas valdyti ir naudotis lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas - pastatas gyvenamasis namas. Nustatyta, kad bendrovei neturint pakankamai lėšų bei siekiant užtikrinti sudarytų sutarčių vykdymą, Lizingo bendrovė suteikė UAB „Opulens decor“ ir 176 378,59 EUR paskolą (2 t., b.l. 14-162). Nors ieškovės atstovai teigia, kad sudariusi minėtas sutartis įmonė 2007 m. tapo nemoki, tačiau iš byloje esančio 2007 m. balanso matyti, kad per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 209 714 Lt. Duomenų, jog 2007 m. įmonė nevykdė veiklos ir minėtu laikotarpiu ženkliai didėjo jos įsipareigojimai kreditoriams, neginčijamų duomenų teismui nepateikta (1 t., b.l. 11-12, CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog sudarydama aukščiau minėtas sutartis su UAB “Swedbank lizingas” bendrovė prisiėmė didelius įsipareigojimus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog įmonės akcininkė ir steigėja K. P. ar 2007-06-19 - 2007-10-30 laikotarpiu įmonės vadovu dirbęs atsakovas M. P. privalėjo nedelsiant kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Neatmestina, jog prisiimant rizikingus įsipareigojimus, įsteigta įmonė ne tik ketino vykdyti ūkinę veiklą, plėsti gamybą bet ir užsiimti papildoma ūkine veikla, ką teismui patvirtino atsakovų atstovas. Įvertinus visiems žinomą aplinkybę jog 2007 m. šalyje buvo išaugusi ne tik gyvenamųjų namų, butų paklausa, bet ir nekilnojamojo turto kaina, todėl darytina išvada, kad įmonė siekė naudos ateityje, ketino baigti statyti gyvenamąjį namą, parduoti butus ir gauti pelno. Tačiau iš įmonės 2008 m. balanso matyti, kad metų pabaigoje bendrovė turėjo 1 636 336 Lt vertės turto, o nuosavo kapitalo nuostoliai sudarė 259 097 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams padidėjo iki 1 895 433 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos, kurios sudarė 833 416 Lt (1 t. b.l. 13). Šie duomenys leidžia konstatuoti, jog mokėtinoms sumoms bei įsipareigojimams kreditoriams per vienerius metus padidėjus beveik 4 kartus, todėl neabejotinai įmonės vadovei ir akcininkei M. P. 2008 m. tapo žinoma, jog įmonė yra nemoki. Be to, minėtu metu sumažėjo ir įmonės turimo turto vertė, todėl vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis atsakovė privalėjo priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą įmonei iškelti bankroto bylą. Nustatyta, kad 2009-07-29 akcininkės ir direktorė K. P. sprendimu įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas 185 600 Lt, o 2009-09-21 sprendimu Nr. 47, nutarta atskirti UAB “Opulens decor” turto dalį ir įkurti naują juridinį asmenį UAB “Decorus” (1 t., b.l. 30-36). Iš atskyrimo sąlygų matyti, kad naujai įkurtai įmonei buvo perduotas 167 381 Lt vertės UAB “Opulens decor” turtas, tačiau neperduota jokia dalis UAB “Opulens decor” skolų, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė K. P. elgėsi nesąžiningai, sumažindama UAB “Opulens decor” turtą (1 t., b.l. 34-36). Iš byloje esančio Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) ieškinio kopijos matyti, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Iš Panevėžio apskrities VMI 2009-11-18 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad minėtu metu UAB „Opulens decor“ valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo skolinga 11 431,29 Lt, o 2010-01-18 sprendime nurodoma skola - 153 005,66 Lt (2 t., b.l. 169-171). Atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės direktorė K. P. nurodė, kad mokestinė nepriemoka Panevėžio apskrities VMI susidarė UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus lizingo bei žemės išperkamosios nuomos sutartis (2 t., b.l. 169-174). Panevėžio apygardos teismo 2011-01-07 nutartimi patenkinus Panevėžio apskrities VMI ieškinį ir UAB “Opulens decor” iškėlus bankroto bylą, 2011-03-22 nutartimi patvirtinti ir įmonės kreditorių sąrašas, tame tarpe patvirtintas Panevėžio apskrities VMI 178 610,77 Lt, VSDFV Panevėžio skyriaus - 865,98 Lt, UAB “Swedbank lizingas” – 694 023,80 Lt, viso 877 585,85 Lt finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei (1 t., b.l. 10). Nors atsakovai nurodo, kad ir po įmonių atskyrimo UAB “Opulens decor” mažino įsiskolinimus kreditoriams, vykdė ūkinę veiklą, tačiau vienašališkai nutrauktos UAB “Swedbank lizingas” sutartys leidžia konstatuoti, jog įmonė neturėjo pakankamai lėšų vykdyti įsipareigojimų visiems kreditoriams, nes 2009-07-21 UAB “Swedbank lizingas” pranešime nurodoma, kad įmonė vėluoja mokėti įmokas 203 kalendorines dienas, t.y., daugiau nei 6 mėnesius (2 t., b.l. 12). Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, kad 2008 m. pabaigoje įmonė nevykdė įsipareigojimų pagrindiniam kreditoriui, o duomenų, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, teismui nepateikta.

Akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. K. P. , kaip įmonės vadovė, turėjo imtis visų priemonių ne tik organizuojant bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, bet ir vykdant įstatymų reikalavimus. Dėl paminėto, įmonės vadovui, kaip juridinio asmens organui, įstatymas nustato pareigą juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o šių pareigų nevykdant arba jas vykdant netinkamai, tarp jų ir nevykdant ar netinkamai vykdant Įmonių bankroto įstatyme 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visiškai atlyginti juridiniam asmeniui dėl tokių veiksmų padarytą žalą. Kadangi pagal pareigas K. P. turėjo veikti išimtinai juridinio asmens interesais, todėl šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Be to, ieškovė nurodo, kad žala įmonei, kreditoriams yra padaryta ir atsakovei K. P. kaip akcininkei netinkamai vykdant savo pareigas. Be to, žalą privalo atlyginti ir jos sutuoktinis M. P. , kuris laikytinas įmonės akcininku. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė buvo įsteigta atsakovams esant santuokoje. Nors juridinių asmenų registre įmonės akcininke nurodoma K. P. , tačiau duomenų jog minėtos įmonės akcijas santuokos metu atsakovė įsigijo kaip asmeninį turtą, teismui nepateikta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas M. P. , įregistravus įmonę 2007-06-19 - 2007-12-10 laikotarpiu buvo įmonės vadovas ir kaip įmonės atstovas dalyvavo sudarant sandorius su UAB “Swedbank Lizingas”, todėl konstatuotina, jog jis kaip ir sutuoktinė buvo įmonės akcijų savininkas ir turėjo pareigą domėtis įmonės veikla, o sudarydamas rizikingus sandorius prisiėmė ir pareigą organizuoti bendrovės veiklą taip, kad įmonė dirbtų pelningai ir vykdytų įsipareigojimus. Ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali būti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymą. Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nebūtų apmokėję UAB “Opulens decor” akcijų, todėl juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 2.50 str. 3 d. nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/2004). Bankrutavusiai įmonei pareiškus ieškinį dėl UAB „Opulens decor” akcininkų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos bendrovės kreditoriams atlyginimo, svarbu išaiškinti, ar akcininko elgesys nulėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (2003-06-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-650/2003). Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas daro išvadą, kad 2009-09-21 akcininkės K. P. sprendimas atskirti dalį ieškovės lėšų ir įkurti naują įmonę UAB “Decorus” buvo priimtas abiejų sutuoktinių sutarimu. Perdavus įkurtai įmonei turtą be skolų, buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesus, nes naujai įkurtai įmonei perduotomis UAB „Opulens decor” lėšomis, bendrovė turėjo galimybę vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaitymus su pagrindiniu kreditoriumi, kuriam nutraukus sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo, atsirado ir mokestinė nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sietina su jų žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditorių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, arba žinojimu, kad įmonė buvo viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas daro išvadą jog apie įmonės nemokumą ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo žinoma abiems sutuoktiniams, todėl darytina išvada, kad žalą įmonei privalo atlyginti atsakovai solidariai. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad žinodami apie didėjantį įmonės įsiskolinimą kreditoriams, atsakovai savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų mažinti įmonės įsiskolinimą, todėl konstatuotina, kad atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė – nepateikė patikimų argumentų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, jog jie ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų įmonės interesais ar siekė naudos įmonei. Paminėtos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad neatsakingi ir nesąžiningi atsakovų veiksmai (neveikimas) sąlygojo žalos atsiradimą ir jos didėjimą, todėl K. P. ir M. P. kyla pareiga atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Kadangi atsakovai kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir bendrai padarė žalą, todėl jie atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, o CK 6.282 straipsnio nuostatos numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Byloje nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, tačiau įvertintina aplinkybė, kad UAB “Swedbank lizingas”, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 694 023,80 Lt, t y., apie 80 proc. visų bankrutavusios įmonės patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, su ieškove sudarydama sutartis privalėjo įvertinti tik įsteigtos įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus, todėl kreditorius taip pat privalo prisiimti nuostolių dalį dėl susidariusių įsiskolinimų. Be to, įvertintina, jog visiškas prašomos žalos atlyginimo priteisimas neskatins atsakovus siekti atlyginti žalą, todėl teismas daro išvadą esant pagrindui iš atsakovų priteisti žalos dydį UAB “Decorus” perduoto turto vertės ribose, t.y. 167 381 Lt, kas atitiktų teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Iš atsakovų ieškovės UAB “Opulens decor” naudai priteistinos ir įstatyminės procesinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.).

Atsakovai teigia, kad UAB “Swedbank lizingas” finansinio reikalavimo dydis yra neteisingas, tačiau K. P. , būdama įmonės kreditore, turėjo teisę ginčyti įsiskolinimo dydį minėtam kreditoriui, tačiau kreditoriaus UAB “Swedbank lizingas” reikalavimo neginčijo, į administratorių ar teismą nesikreipė. Duomenų, jog įmonės skola UAB “Swedbank lizingas” patvirtinta neteisinga, įrodymų nepateikta (CPK 178 str.).

Dėl paminėto, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas

NUSPRENDĖ:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 167 381 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo (2011-07-27) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Opulens decor” (į.k. 300883585) naudai bei ir kiekvieno atsakovo po 2 173,81 Lt žyminio mokesčio ir 10, 09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso po 2 183,90 Lt (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt tris Lt 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.