- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- e2-2866-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos metu įgyto turto pasidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: nutraukti 1992 m. balandžio 25 d. Telšių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą šalių santuoką, akto įrašo Nr. 140, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant santuokines pavardes; padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, jam priteisiant 1.5481 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius kiemo statinius - šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 45 000 € vertės; atsakovei – 50.17 kv. m. ploto dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15 000 € vertės ir 15 000 € kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį iš bendro turto, ją sumokant per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos. Ieškinyje nurodė, jog sudarius santuoką su atsakove jų santykiai buvo geri, gyveno normalų santuokinį gyvenimą, užaugino sūnų. Pastaraisiais metais santykiai yra pašliję, kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nebepalaiko, vienas kitam nejaučia jokių artimų jausmų. Mano, jog santuokos išsaugoti nėra jokios galimybės. Pažymėjo, jog šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei šeimos nariais. Šie įstatymo numatyti šeimos santykių pagrindai akivaizdžiai yra pažeisti, tačiau dėl to jis nėra linkęs kaltinti vien tik atsakovę – abu yra vienodai kalti, kad nesusiklostė bendras šeimyninis gyvenimas ir nesugebėjo išsaugoti santuokos. Motyvuodamas tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o jam prašomo priteisti turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, sutinka per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 15 000 € kompensaciją Pažymėjo, jog išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi, apie galimus atsakovės kreditorius duomenų neturi.
Ieškovas A. Š. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, jog su atsakove buvo per daug skirtingų charakterių, skyrėsi jų požiūriai į šeimą, todėl nuolat pykosi, barėsi, dėl to išgyveno sūnus. Sūnui išvykus studijuoti, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko, bendras gyvenimas tapo bevertis, daugiau nei dvejus metus su atsakove kartu nebegyvena. Nurodė, jog siūlė atsakovei nutraukti santuoką abiejų bendru sutikimu, tačiau nepavyko susitarti. Mano, jog jo siūlomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas yra sąžiningas, išeidamas atskirai gyventi atsakovei paliko butą ir jame esančius kilnojamuosius daiktus, o jam lieka nebaigtas statyti namas ir jis sutinka sumokėti 15 000 € kompensaciją per dvejus metus, o jei bus galimybė, –ir anksčiau. Pabrėžė, jog jis kreditorių neturi, o apie atsakovės kreditorius duomenų neturi.
Ieškovo atstovas, antrindamas ieškovui, nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovas, būdamas sąžiningas, nėra linkęs kaltinti vien atsakovę, taip pat ieškovas siekia sąžiningai pasidalinti turtą, sutinka atsakovei sumokėti kompensaciją per dvejus metus, o tai neprieštarauja galiojantiems įstatymams.
Atsakovė J. Š., kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos teismas nustatė, jog A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė „Š.”) santuoka buvo įregistruota 1992 m. balandžio 25 d. Telšių rajono sav. administracijos CMS, akto įrašo Nr.140. Jų šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog šalys daugiau nei dvejus metus santuokinių ryšių nebepalaiko, kartu nebegyvena, taikytis nenori, tai patikimai rodo, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir nebegali būti išsaugota.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Iš ieškovo ieškinio bei jo paaiškinimo teismas nustatė, jog šalių santuokos iširimo priežastys yra skirtingi charakteriai, požiūriai į šeimą, nebegalėjimas ir nebenorėjimas šių požiūrių tarpusavyje suderinti, todėl teismas sprendžia, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė – „Š.“, atsakovei – jos santuokinė pavardė „Š.“.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo šį turtą: 50.17 kv. m ploto dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15 000 € (penkiolika tūkstančių eurų) vertės; 1.5481 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 45 000 € (keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) vertės, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir, santuoką nutraukiant, dalintinas. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetiškai nustatytas turto padalijimas natūra, o tik negalint to padaryti, turtas paskiriamas vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sutuoktiniui kompensuoja pinigais.
Ieškovo reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, padalijant jį sutuoktiniams lygiomis dalimis – po ½ dalį. Kadangi ieškovui priteisto turto vertė – 45 000 € – viršija jo dalį iš bendro turto, tai iš ieškovo atsakovei priteistina 15 000 € dydžio piniginė kompensacija, kurios išmokėjimas atidedamas dvejiems metams (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 50 € jo sumokėto žyminio mokesčio ir 400 € advokato pagalbos išlaidų. Be to, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 678 € žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini). santuoką, sudarytą 1992 m. balandžio 25 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.140, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. Š. palikti jo pavardę „Š.”, atsakovei J. Š. – jos santuokinę pavardę „Š.“.
Padalinti ieškovo A. Š. ir atsakovės J. Š. santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisti:
Ieškovui A. Š. – 1.5481 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 4400-0785-2700), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 45 000 € (keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) vertės;
J. Š. – 50.17 kv. m ploto dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 15 000 € (penkiolika tūkstančių eurų) vertės.
Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovės J. Š. naudai 15 000 € (penkiolika tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją, jos išmokėjimą atidedant dvejiems metams.
50 € (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 400 € (keturis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų ieškovui A. Š.;
678 € (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti san-tuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.