Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-276-281/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-17
Bylos Nr.: I-276-281/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: V. Š.
Atsakovas: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui

Administracinė byla Nr. A662-263/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Š. skundu bei patikslintu skundu (b. l. 2-4, 21-23) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino pareiškėjo 2008 m. balandžio 18 d. skundo tyrimą; pripažinti, kad Institucija, baigusi pareiškėjo 2008 m. balandžio 18 d. skundo tyrimą anksčiau įstatymo nustatyto termino ir nepriėmusi jokio įstatymu numatyto procesinio sprendimo (nutarimo), savo veiksmais pažeidė V. Š. teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus; įpareigoti Instituciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatytais terminais ir tvarka papildomai išnagrinėti ir ištirti V. Š. 2008 m. balandžio 18 d. skundą bei priimti įstatymu nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą); priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog yra sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini) narys. 2008 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariato Paberžės policijos nuovados (toliau – ir Nuovada) viršininką, dėl SB (duomenys neskelbtini) pirmininko V. Š. savavaldžiavimo. Nuovados viršininkas 2008 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 57-S-13888 informavo, kad skundo nagrinėjimas baigtas, ir, apsiribojęs formalia fraze, kad V. Š. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir Lietuvos Respublikos ATPK) 188 straipsnyje nenustatyta, pasiūlė dėl ginčo su sodininkų bendrija kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka bei nurodė, kad šį jų sprendimą galima apskųsti Administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Jokio kito procesinio dokumento nei iš Nuovados, nei iš Institucijos pareiškėjas negavo. 2008 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 57-S-13888 V. Š. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatė, kad skundžiamas teikimas nėra laikomas administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes teikimu nėra priimtas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, ginčijamas teikimas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Mano, kad nesprendus V. Š. atsakomybės klausimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnį, atsakovą atstovaujantys pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, o baigę tyrimą anksčiau įstatymo nustatyto termino pažeidė V. Š. teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 32-34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog iš 2008 m. balandžio 28 d. skunde nurodytų aplinkybių buvo matyti, kad pareiškėjas skundžia ne fizinio asmens V. Š., o SB (duomenys neskelbtini) pirmininko V. Š. veiksmus, todėl buvo pradėta administracinė procedūra ir Institucijos tyrėjui buvo pavesta išnagrinėti V. Š. skundą Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Skundo tyrimo metu V. Š. patvirtino, jog veikė kaip SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas, bei nurodė savo veiksmų ir neveikimo motyvus. Remiantis V. Š. paaiškinimu bei Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi buvo padaryta išvada, kad V. Š. skundžia SB (duomenys neskelbtini) vienasmenio valdymo organo – pirmininko – veiksmus ar neveikimą. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio 1 dalimi, 2.81 straipsnio 1, 4 dalimis, CK X skyriaus nuostatomis buvo prieita prie išvados, jog pareiškėjas dėl jo pažeistų teisių turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą pagal juridinio asmens buveinę. Laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia principo bei vadovaujantis to paties įstatymo 34 straipsniu buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas V. Š. skundo nagrinėjimą baigti, nurodant tokio sprendimo motyvus. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir priėjo prie išvados, kad apie priimtą administracinės procedūros sprendimą pareiškėjui V. Š. buvo pranešta tinkamai. Pažymėjo, kad V. Š. skundo tyrimo metu administracinio tesės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnyje, teisenos pradėjimo klausimas net negalėjo būti sprendžiamas, nes pagal Lietuvos Respublikos ATPK 224 straipsnį, šios kategorijos bylų nagrinėjimas yra priskirtas rajonų (miestų) apylinkių teismų (apylinkių teismų teisėjų) kompetencijai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą dalyje, kuria prašoma įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatytais terminais ir tvarka papildomai išnagrinėti ir ištirti V. Š. 2008 m. balandžio 18 d. skundą ir priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą) bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetė. Kitoje skundo reikalavimų dalyje bylą nutraukė.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, konstatavo, kad skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Priėjo prie išvados, jog V. Š. skundo reikalavimai pripažinti, kad Institucija netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino jo 2008 m. balandžio 18 d. skundo tyrimą, ir pripažinti, kad atsakovas, baigęs tyrimą, nepriėmė jokio procesinio sprendimo, todėl savo veiksmais pažeidė V. Š. teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principus, ir tokius atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, negali būti skundo dalyku ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, todėl bylą dalyje dėl šių skundo reikalavimų nutraukė.

Pažymėjo, kad skundo reikalavimas valstybės institucijai, įpareigoti atlikti veiksmus, gali būti formuluojamas, kai ši institucija vengia atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą. Priėjo prie išvados, kad, vadovaujantis teismų praktika, policijos pareigūnų priimtas teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos laikytinas tinkamu procesiniu dokumentu, kuriuo gali būti užbaigtas pareiškimo dėl administracinės atsakomybės taikymo tyrimo nagrinėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-26 nutartis Nr. N575-704/2008). Pabrėžė, kad V. Š. gali skųsti Nuovados 2008 m. gegužės 14 d. teikimą Lietuvos Respublikos ATPK 292-293 straipsniuose nurodyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjas Nuovados 2008 m. gegužės 14 d. teikimo neginčijo, konstatavo, kad jo nurodyti motyvai dėl 2008 m. balandžio 18 d. skundo netinkamo išnagrinėjimo Nuovadoje yra teisiškai nereikšmingi ir jų nevertino. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo tyrimas pradedamas nesurašius administracinio teisės protokolo, o byla dėl šiame straipsnyje nurodyto pažeidimo pradedama atitinkamo subjekto pareiškimu bei nagrinėjama apylinkės teisme, todėl priėjo prie išvados, kad policijos pareigūnai pagrįstai nevertino SB (duomenys neskelbtini) pirmininko veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnyje nurodytam pažeidimui.

Nurodė ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį ir konstatavo, kad nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, atmestinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas V. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 47-51) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino V. Š. 2008 m. balandžio 18 d. skundo tyrimą; pripažinti, kad atsakovas, baigęs V. Š. 2008 m. balandžio 18 d. skundo tyrimą anksčiau įstatymo nustatyto termino ir nepriėmęs jokio procesinio sprendimo (nutarimo) savo veiksmais pažeidė V. Š. teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus; pripažinti tokius atsakovo veiksmus neteisėtais; įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatytais terminais ir tvarka papildomai išnagrinėti ir ištirti V. Š. 2008 m. balandžio 18 d. skundą bei priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą); priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) pabrėžia, kad skundžia pareigūnų konkrečius veiksmus, t. y. jų neveikimą ir vilkinimą, todėl jo skundo reikalavimai atitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 90 straipsnį. Nurodo, kad jo 2008 m. balandžio 18 d. skundas Nuovadoje net nebuvo nagrinėtas ir tirtas, o praėjus 2 savaitėms, tik paėmus SB (duomenys neskelbtini) pirmininko V. Š. paaiškinimą, nebuvo priimtas joks įstatymais numatytas procesinis sprendimas (nutarimas). Pareigūnai dėl galimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo apskritai nieko nesprendė;

2) nurodo, kad iš prijungtos administracinės bylos medžiagos matyti, jog jis 2008 m. gegužės 14 d. teikimą ir atsakovo 2008 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 57-S-13888 buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pasisakė, kad skundžiamas teikimas nėra laikomas administraciniu aktu ir konstatavo, kad teikimu atsakovas V. Š. skundo iš esmės neišsprendė. Prieina prie išvados, kad jo 2008 m. balandžio 18 d. skundas Nuovadoje nebuvo nagrinėtas ir nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (nutarimas);

3) Nuovados pareigūnai galimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnyje, padarymo apskritai nesprendė, kas vertintina kaip pareiškėjo skundo tyrimo vilkinimas. Pabrėžia, kad jei tokio pažeidimo tyrimas nėra žinybingas policijos pareigūnams, jie privalėjo apie tai pasisakyti ir nurodyti pareiškėjui, kur ir kokia tvarka jis gali kreiptis. Tvirtina, kad taip buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai);

4) pažymi, kad nagrinėjimu atveju negalima taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartyje Nr. N575-704/2008 suformuotos praktikos, nes teisena buvo pradėta, tik ji buvo nutraukta nesibaigus terminui ir nepriimant jokio administracinio akto, kurį pareiškėjas galėtų apskųsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 34 straipsniu buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas V. Š. skundo nagrinėjimą baigti, nurodant tokio sprendimo motyvus. Atkreipia dėmesį, jog Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog „administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia“. Prieina prie išvados, kad apie priimtą administracinės procedūros sprendimą pareiškėjui buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje iš esmės kilo dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti bei ištirti V. Š. 2008 m. balandžio 18 d. skundą bei priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2008-04-18 Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados viršininkui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad SB (duomenys neskelbtini) buvęs pirmininkas A. P. ir dabartinis pirmininkas V. Š. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje. Kaip matyti iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados viršininkas nurodė (rezoliucija) skunde išdėstytas aplinkybes patikrinti iki 2008 m. gegužės 15 d. Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados viršininko 2008-05-14 raštu Nr. 57–S–13888 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad skundas išnagrinėtas ir V. Š. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje. Taigi buvo atliktas faktinių aplinkybių tyrimas, kas reiškia, jog buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos turinį sudaro sistemingų, keičiančių vienas kitą, bet tarpusavyje susijusių procesinių veiksmų visuma, kuri administracinės teisės teorijoje skirstoma į tam tikras vystymosi fazes dar vadinamas stadijomis. Pirmąja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadija teisės doktrinoje laikoma administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas. Pagal atliekamų procesinių veiksmų pobūdį, ši stadija susideda iš keturių etapų: 1) bylos iškėlimo; 2) faktinių bylos aplinkybių nustatymo; 3) tyrimo rezultatų įforminimo; ir 4) medžiagos perdavimo pagal žinybingumą. Ketvirtasis šios stadijos etapas laikytinas kaip ir fakultatyviniu, nes jis ne visoms administracinio teisės pažeidimo byloms būdingas.

Bylos tyrimas yra pradedamas tam tikru procesiniu veiksmu – kompetentingo pareigūno sprendimu, pavedimu ar konkliudentiniais veiksmais. Tam būtinas vada ir pagrindas.

Remiantis pateikta samprata, vada iškelti nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai buvo V. Š. 2008-04-18 skundas, kuriame apibūdinti A. P. ir V. Š. veiksmai kaip galimai turintys administracinio teisės pažeidimo požymių. Kaip jau buvo minėta, ant šio skundo Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados viršininkas uždėjo rezoliuciją, tuo duodamas valdingą paliepimą pradėti faktinių aplinkybių tyrimą, kas reiškia administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimą. Faktinių aplinkybių nustatymo metu atitinkamam pareigūnui išsiaiškinus, kad yra viena iš Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, pereita į trečiąjį etapą, t. y. oficialių tyrimo rezultatų fiksavimą. Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas, esant vienai iš aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 250 ir 251 straipsniuose, įforminamas nutarimu. Reikalavimai, keliami šios rūšies procesinių dokumentų turiniui, detaliai aptarti Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnyje.

Kaip jau buvo nurodyta, analizuojamu atveju Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados tyrėjas, nustatęs aplinkybes, turinčias tiesioginę reikšmę sprendimui dėl teisės pažeidimo sudėties V. Š. veiksmuose buvimo ar nebuvimo, bylos tyrimą užbaigė teikimu, ir galutinį sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, teisenos šios institucijos vadovas surašė informaciniame 2008-05-14 rašte Nr. 57–S–13888 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“, tuo iškreipdamas visą administracinės atsakomybės taikymo procedūrą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575–704/2008 yra pažymėjęs, skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4–912/2004 išaiškino, kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną turi būti skundžiami teismui ir nagrinėjami laikantis Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad atsisakymas pradėti administracinę teiseną, kaip ir pradėta teisena, turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos ATPK nustatyta tvarka. Taigi analogiškos skundų pateikimo teismui ir nagrinėjimo tvarkos turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra nutraukiama (Lietuvos Respublikos ATPK 291–292 straipsnis, 297 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikęs skundą dėl Vilniaus rajono policijos komisariato Paberžės policijos nuovados viršininko 2008-05-14 nutarimo Nr. 57–S–13888 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-11-28 nutartimi V. Š. skundo netenkino. Pareiškėjas šios nutarties apeliacine tvarka neskundė. Remiantis anksčiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4–912/2004, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo spręsti skundo priėmimo klausimą ir bylą nagrinėti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju administracinių bylų (viešojo ginčo) teisena negalėjo būti pradėta, o ginčijamas klausimas turėjo būti išspręstas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II–1253–561/2008.

Kita vertus, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. Š. skundas atsakovo buvo išnagrinėtas, 2008-05-14 priimant teikimą „Dėl V. Š. skundo tyrimo“, kurį patvirtino Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados viršininkas. Apie skundo išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovados 2008-05-14 raštu Nr. 57–S–13888 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad V. Š. 2008-04-18 skundas dėl SB (duomenys neskelbtini) pirmininko V. Š. galimai neteisėtų veiksmų buvo baigtas nagrinėti nuovados tyrėjo A. I. 2008 m. gegužės 14 d. teikimu, kuris buvo patvirtintas Paberžės policijos nuovados viršininko, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jo 2008-04-18 skundas nebuvo išnagrinėtas, nes nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, yra nepagrįsti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašo pripažinti, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino skundo tyrimą bei nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Šių faktų pripažinimas yra teismo nustatytų bylos aplinkybių, grindžiamų surinktų ir ištirtų byloje įrodymų visuma, konstatavimas, o tai remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi, nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–915/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 4)). Tai reiškia, jog pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A14-261/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 206-213 l., 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 214-220 l.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai (pripažinti, kad Paberžės policijos nuovada netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino jo 2008-04-18 skundo tyrimą ir pripažinti, kad atsakovas, baigęs tyrimą, nepriėmė jokio procesinio sprendimo, savo veiksmais pažeidė V. Š. teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principus) negali būti skundo dalyku Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, todėl bylą dėl šių skundo reikalavimų vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio l punktu nutraukė pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2008 m. balandžio 18 d. skundo priėmė procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos ATPK nustatyta tvarka, o skundai dėl Lietuvos Respublikos ATPK nustatyta tvarka priimtų procesinių sprendimų gali būti skundžiami tik šio kodekso nustatyta tvarka, pagrįstai nusprendė, kad V. Š. skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Paberžės policijos nuovadą ištirti jo 2008-04-18 skundą ir priimti įstatymų nustatytą procesinį sprendimą (nutarimą), šioje byloje negali būti tenkinamas. Teismas teisingai nurodė pareiškėjui, kad 2008 m. gegužės 14 d. teikimą, galėjo apskųsti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 292-293 straipsniuose nurodyta tvarka (pareiškėjas pilnai šia tvarka nepasinaudojo, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-28 nutarties apeliacine tvarka neskundė). Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neteisingai išaiškino pareiškėjui teikimo apskundimo tvarką, nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu parašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tai V. Š. neturi teisės gauti iš atsakovo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius