Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-10 · Administracinė byla Nr. I1-6098-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
I1-6098-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01515-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6098-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01515-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2019-09-16 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrintas privatumas. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo užuolaidų, todėl pareiškėjas 24 valandas per parą buvo stebimas kitų nuteistųjų. Nuteistieji galėjo matyti, kaip pareiškėjas miega, rengiasi, valgo, prausiasi ir pan. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė diskomfortą, išgyvenimus, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 7-10) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės langų įrengimą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nenumatė kad ligoninės langai iš vidaus turi būti uždengti. Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012, reglamentuojanti sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus, numato, kad kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymui ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštas inventorius - iš medžiagų atsparių šiluminiam arba šiluminiam – cheminiam dezinfekcijos būdams. Pažymėjo, kad tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm. Matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos. Be to, pareiškėjas skunde nenurodo ir konkrečiai neįvardija, kokie asmenys jį stebėjo, tik deklaratyviai dėsto aplinkybes, todėl Ligoninei sudėtinga retrospektyviai patikrinti ir paneigti tokius pareiškėjo teiginius. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Nėra pagrįsta ir pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2019-09-16, neužtikrinant privatumo palatoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Ligoninės patalpose: nuo 2018-05-28 iki 2018-05-30 – Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 205, nuo 2018-09-14 iki 2018-09-19 ir nuo 2019-04-25 iki 2019-04-30 – Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106, nuo 2018-10-23 iki 2018-10-25 - Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106, nuo 2018-11-09 iki 2018-11-13 – Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 108, nuo 2018-11-16 iki 2018-11-22 – Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 204, nuo 2019-04-25 iki 2019-09-12 – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje Nr. 111, nuo 2019-09-12 iki 2019-09-16 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 307 (b. l. 11, 12-15).

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad Ligoninės kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas, nes ant langų nebuvo užuolaidų, pro kameros langą jį galėjo stebėti kiti nuteistieji.

Teismas pažymi, kad Ligoninės tikslas – ambulatorinių bei stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Laisvės atėmimo vietų ligonės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (2018-09-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-171 redakcija) 7 p.). Taigi, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punktą, įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Teismas pažymi, kad nei minėta Lietuvos higienos norma HN 47:2011, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-07. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, nenumato, kad ligoninės kamerų tipo patalpose (palatose) ant langų turi būti įrengtos užuolaidos. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis Ligoninės administracijai, jog jį kameroje stebi kiti asmenys, ar, kad jam neužtikrinamas privatumas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl privatumo neužtikrinimo kamerų tipo patalpose, nekonstatuotini.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis