Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
1-117-780/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27598-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
D. I.
Advokatai
Kazimieras Jukna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-780/2015;proceso Nr. 1-01-1-27598-2015-2;Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; (S) 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, nukentėjusiajai D. I., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-04-10 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. - 8 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2012-07-25 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-10 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų arešto, bausmė atlikta, teistumai neišnykę, kaltina­mas pa­gal BK 140 str. 2 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. gegužės 14 d., apie 10 val., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę, su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos, D. I., kuriai spyrė kojomis ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, bei jai gulint verandoje, lovoje sudavė su lėkšte vieną kartą į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai D. I. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos dešinio momens srityje, dėl odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kaktoje, dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairėje prieausinėje srityje, abiejuose žastuose, dešinėje plaštakoje, dėl paviršinių sumušimų blauzdose.

Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, R. B. 2015 m. gegužės 15 d., apie 17 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę, su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos, D. I., kuriai sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu į nugarą, nuo ko ji krisdama veidu atsitrenkė į fotelio medinę dalį, po to ją apie valandą laiko vertė klūpoti, tuo sukėlė nukentėjusiajai D. I. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejuose pečiuose, abiejuose akių viršutiniuose vokuose, dėl odos nubrozdinimo kaktoje, kairiame skruoste, abiejuose keliuose.

Motyvuojamoji dalis

R. B. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2015 m. gegužės 14 d. ir 15 d. jis mušė savo sugyventinę kai jie namuose buvo tik dviese, ir niekas kitas jos nesumušė. Kaltinamasis paaiškino, kad dar iki to gėrė alkoholį keturias dienas, todėl tiksliai visko neprisimena, tačiau patvirtino, kad 2015 m. gegužės 14 d. jis mušė sugyventinę D. I., spardė ją bei galėjo suduoti ir su lėkšte. Sekančią dieną jis vėl gėrė su sugyventine ir jie susiginčijo dėl jos išleistų pinigų. Todėl jis sudavė jai du kartus į nugarą ir pastūmė į petį. Griūdama nukentėjusioji pataikė į fotelio kampą ir prasiskėlė galvą, todėl pradėjo bėgti kraujas. Nors tiksliai neprisimena, tačiau galėjo liepti jai ir klūpoti ant grindų. Dėl to, kad sumušė sugyventinę labai gailisi, tai padarė dėl girtumo.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. nustatyta tvarka ištir­ti, įrodymai:

2015-05-15 D. I. protokolas – pareiškimas iš kurio matyti, kad 2015-05-14 į namus grįžo girtas sugyventinis R. B. ir kieme prie šiukšlinės pradėjo ją spardyti. Paskui, jai gulint verandoje lovoje, pradėjo ją mušti, trenkė lėkšte per galvą, rovė plaukus. 2015-05-15 apie 17 val. sugyventinis R. B. į namus grįžo girtas ir, nieko nesakęs, virtuvėje trenkė jai kumščiu į galvą, o krisdama ji prasiskėlė galvą į fotelio kampą. Po to jis liepė jai apie valandą laiko klūpoti kol ištaikiusi progą ji pabėgo pas kaimynę R. B. (b. l. 1).

2015-05-15 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2015-05-15 iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje pristatyta sumušta moteris. Policiją kvietė R. B.. Įvykio vietoje nustatė, kad (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamojo namo virtuvėje ir kambaryje daiktai išmėtyti, ant grindų yra kraujo. Smurtą rodantys požymiai - nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizdos, patinimai, matyti D. I. galvoje, veide, rankose, kojose (b. l. 4-7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykiai įvyko (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, kurios kieme, stovi trys šiukšlių konteineriai, prie jų žolė ištrypta, namo virtuvėje didelė netvarka, daiktai išmėtyti, ant grindų matosi dėmės, panašios į kraujo, verandoje stovi lova (b. l. 8-20).

Specialisto išvada Nr. G 500/15 (06), iš kurios matyti, kad D. I. padaryta: muštinė žaizda dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai kaktos abejose pusėse, kairiame skruoste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje ir abiejuose keliuose, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, abiejuose akių viršutiniuose vokuose, kairėje prieausinėje srityje, abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais arba bukabriauniais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekmėje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 29-32).

Asmens blaivumo testu Nr. 3742, iš kurio matyti, kad 2015-05-15, 18.25 val. D. I. nustatytas 3.07 promilių girtumas (b. l. 39).

Asmens blaivumo testu Nr. 171, iš kurio matyti, kad 2015-05-15 19.59 val. R. B. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 84).

Nukentėjusiosios D. I. 2015-05-15 duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015-05-14 apie 10 val. sugyventinis R. B. į namus grįžo girtas. Tuo metu ji buvo kieme prie šiukšlių konteinerio. Jis nieko nesakęs pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, ji pargriuvo. Paskui, jai gulint verandoje lovoje, sugyventinis, išgirdęs, kad ji grįžo, pradėjo ją gulinčią lovoje mušti, trenkė lėkšte per galvą, tampė už plaukų. 2015-05-15 apie 17 val. sugyventinis R. B. į namus grįžo girtas ir, nieko nesakęs, trenkė jai kumščiu į galvą ir krisdama ji į fotelio kampą prasiskėlė galvą. Tai vyko virtuvėje. Po to sugyventinis jai liepė klūpoti ant grindų. Praklūpojusi apie valandą laiko, ištaikiusi progą pabėgo pas kaimynę R. B., kuri jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 40-41). 2015-05-21 apklausta papildomai D. I. parodė, kad 2015-05-18 į namus atvažiavo jos sūnus M. I., kurio paprašė pabūti su ja, kadangi vienai baisu. Sūnus sutvarkė namus, nes po sumušimo blogai jautėsi, gulėjo lovoje, jis į šiukšlių konteinerį išmetė visus kruvinus skudurus, išvalė grindis, jai pasakojo, kad kambaryje, esančiame arčiausiai verandos, rado suskilusią stiklinę lėkštę, kuri buvo kruvina, tą lėkštę jis išmetė į šiukšlių konteinerį. Sugyventinis ją mušė dvi dienas iš eilės, pirmiausia, kaip buvo sakiusi anksčiau, ją suspardė lauke, prie šiukšlių konteinerių. Vėliau mušė verandoje, gulinčią lovoje, sudavė smūgį stikline lėkšte į galvą. Kitą dieną jis jai kambaryje sudavė smūgį kumščių į veidą, ir po to ji parkrito, o krisdama prasiskėlė kaktą. Jai bėgo kraujas, kraujo buvo pribėgę ant grindų. Tada jis liepė klūpoti virtuvėje, ji praklūpėjo apie 1 val. laiko. Nutaikiusi progą pabėgo pas kaimynus pagalbos. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 43-44).

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji D. I. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 69-76 ).

Liudytojo M. I. parodymais, iš kurių matyti, kad jis yra D. I. sūnus. Nuo 2015-05-18 gyvena su motina (duomenys neskelbtini)kaime, nes mamą sumušė jos sugyventinis B. ir ji bijojo viena būti. Kai pas mamą atvažiavo 2015-05-18, ji sumušta gulėjo lovoje, namuose viskas buvo išmėtyta, visur pilna kraujo. Jis viską tvarkė ir metė į šiukšlių konteinerį. Tvarkydamas namus, kambaryje, esančiame arčiausiai verandos, rado sudaužytą lėkštę, kurią išmetė į šiukšlių konteinerį (b. l. 77-78).

Liudytojos R. B. parodymais, iš kurių matyti, kad kaimynystėje, kitoje kelio pusėje, gyvena R. B. su sugyventine D. I.. 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, dienos neprisimena, po pietų, pas ją atėjo D. I., kuri buvo neblaivi, visa sumušta. Jos buvo kruvinas visas veidas. Nors ji jai nieko nepaaiškino, suprato, kad ją sumušė R. B., kadangi toks įvykis jau ne pirmas. D. I. buvo apsirengusi ilga palaidine, kojos buvo nuogos. Matė mėlynes D. I. veide, ant rankų ir kojų, buvo prakirsta galva ir kakta, bėgo kraujas. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 82-83).

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir anksčiau nurodyti įrodymai. Teismo medicinos specialisto išvada atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo suduotus daugybinius smūgius į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas. Teismo medicinos eksperto konstatuoti mažiausiai dvylika trauminių poveikių patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiąją mušė ne tik 2015-05-15, kai sudavė jai tik du smūgius į nugarą ir pastūmė, bet ir 2015-05-14, nes kūno sužalojimai konstatuoti daugelyje skirtingų nukentėjusios kūno vietų, tame tarpe ir ant abiejų kelių. Be to, sumuštą nukentėjusiąją iš karto po įvykio matė, ir tarnybiniame pranešime matomus smurto požymius užfiksavo, ir policijos pareigūnas. Sužalotą nukentėjusiąją taip pat matė ir liudytoja R. B., pas kurią nukentėjusioji atbėgo iš karto po kaltinamojo panaudoto smurto. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusios parodymus, kad 2015-05-14 ji buvo sumušta ant žemės prie šiukšlių konteinerių, vėliau verandoje, o sekančią dieną virtuvėje, nes žolė prie šiukšlių konteinerių buvo ištrypta, virtuvėje buvo netvarka ir matėsi dėmės, panašios į kraują. Liudytojas M. I. patvirtino, kad tvarkydamas sujauktus nukentėjusiosios namus jis rado ir išmetė sudaužytą lėkštę, kas atitinka nukentėjusios parodymus apie jai suduotą smūgį su lėkšte į galvą.

Nors akistatos su įtariamuoju metu nukentėjusioji buvo pakeitusi savo parodymus ir teigė, kad R. B. ją mušė tik 2015-05-15, o 2015-05-14 jos nemušė (b. l. 45-46), tačiau teismas nesivadovauja šiais jos parodymais, nes jie prieštarauja visiems aukščiau nurodytiems įrodymams ir paties kaltinamojo prisipažinimui teismo posėdžio metu, todėl vertintini tik kaip bandymas sušvelninti kaltinamojo padėtį, kuriam nukentėjusioji atleido, todėl turėjo pagrindą siekti jam padėti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta, o jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. kaip du savarankiški nusikaltimai, nes nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas buvo tyčia padarytas savo šeimos nariui, skirtingu metu, skirtingais veiksmais, antroji veika buvo padaryta po to, kai pirmoji buvo visiškai pabaigta.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. B., būdamas teistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui esant neišnykusiam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad kaltinamasis 2012 metais jau buvo du kartus nuteistas už analogišką nusikalti­mą prieš tą pačią nukentėjusiąją ir jam buvo paskirta tiek su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai, tiek trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas (b. l. 122-129), tačiau visos švelnesnės bausmės įtakos jam nepadarė ir jis vėl padarė analogišką nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Akivaizdu, kad kalti­na­ma­jam anksčiau paskirtos baus­mės nesulaikė nuo naujo nusikaltimo, todėl pripažintina, kad už šį nusikaltimą paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti baus­mės tikslai – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikals­ta­mų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti tei­sin­gumo principą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Be to, dėl tų pačių aplinkybių teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslus būtų galima pasiekti bausmės vykdymą atidėjus, todėl taikyti BK 75 straipsnį nėra jokio pagrindo.

Parenkant baus­mės dydį atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamo­jo asme­nybę, į tai, kad smurtas naudotas buitinio konflikto metu abiem sutuoktiniams esant neblaiviems, į tai, kad nukentėjusioji atleidžia kaltinamajam. Įvertinus šias aplinkybes teismas spren­­­džia, kad kal­ti­namajam už kiekvieną veiką skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis baus­mė, nes bausmės tikslams pasiekti svarbu yra ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas ir realus jos atlikimas, kas efektyviai leidžia pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lus – su­laikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų dary­mo, nubaus­ti bei užtik­­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (BK 41, 61 straipsniai). Už abu nusikaltimus skirtinos vienodo dydžio bausmės, nes padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdis ir laipsnis yra vienodas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 65, 66 str.).

Siekiant užtikrinti nekliudomą nuosprendžio įvykdymą kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį mažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba ir jokių pajamų neturi, jau daugiau kaip tris mėnesius yra suimtas ir yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, o atlikdamas bausmę pajamų gauti negalės, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl jo sunkios turtinės padėties iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-05-14 padarytos veikos) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-05-15 padarytos veikos) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 str. į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulai­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-05-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prily­gi­nant vie­nai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka