Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 98-1-00206-11 medžiaga ir Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininko Sauliaus Mikšio 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme iš Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nagrinėjimui gauta baudžiamoji byla Nr. 98-1-00206-11, kurioje L. D. ir J. Z. kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymu.

2011 m. gruodžio 12 d. pareiškimu kaltinamoji L. D. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui A. Bacevičiui ir kitiems Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjams R. Klimaičiui, J. L. ir S. Mikšiui. Nušalinimas grindžiamas tuo, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas N. B. yra (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė I. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir teisėjams su nukentėjusiuoju ir jo sugyventine tenka bendrauti darbo reikalais. Be to, nukentėjusiojo mama R. B. yra dirbusi (duomenys neskelbtini) , su kuria teisėjai yra gerai asmeniškai pažįstami. Nurodoma, kad visi Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjai yra nusišalinę nuo kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-213-384/2011 nagrinėjimo, kurioje ji yra pripažinta nukentėjusiąja, o kaltinamuoju yra N. B.. Tuo pačiu pagrindu 2011 m. gruodžio 12 d teisiamajame posėdyje kaltinamosios L. D. gynėja advokatė S. Jorudienė taip pat pareiškė nušalinimą visam Jurbarko rajono apylinkės teismui. Teisėjas A. Bacevičius 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino. Nutartyje nurodoma, kad teisėjas yra asmeniškai pažįstamas su nukentėjusiuoju N. B., jo drauge I. M., be to, jau yra nusišalinęs kitoje baudžiamojoje byloje, kur N. B. yra kaltinamasis, o L. D. nukentėjusioji. Teisėjo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, teismui sunku išlikti absoliučiai nešališku, pasiekti, kad teismo sprendimas nesukeltų abejonių teismo nešališkumu.

Remiantis tais pačiais pagrindais 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimis nuo L. D. ir J. Z. baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjai J. Lukšienė ir R. Klimaitis.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininkas S. Mikšys 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi taip pat nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, patvirtino visų teisėjų nusišalinimus ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nutartyje nurodoma, kad su nukentėjusiojo N. B. drauge (sugyventine) I. M., dirbančia (duomenys neskelbtini), tenka nemažai bendrauti darbo reikalais, yra pažįstamas su nukentėjusiojo tėvais, su mama R. B. yra kartu dirbęs. Pažymima, kad tiek teismo pirmininkas, tiek kiti teismo teisėjai yra nusišalinęs kitoje baudžiamojoje byloje, kur N. B. yra kaltinamasis, o L. D. nukentėjusioji. Nutartyje daroma išvada, jog nurodytos aplinkybės gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, L. D. ir J. Z. baudžiamoji byla teisminga Jurbarko rajono apylinkės teismui. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Tiek kaltinamosios L. D. 2011 m. gruodžio 12 d. pareiškime, tiek Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjų A. Bacevičiaus, R. Klimaičio, J. Lukšienės ir teismo pirmininko S. Mikšio 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyse nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Aplinkybės, jog teisėjai yra pažįstami su nukentėjusiuoju N. B. ir jo tėvais, su N. B. drauge (sugyventine) I. M. nemažai bendrauja darbo reikalais, taip pat teisėjai yra nusišalinę kitoje baudžiamojoje byloje, kur N. B. yra kaltinamasis, o L. D. nukentėjusioji, proceso dalyviams neabejotinai gali kelti abejonių Jurbarko rajono apylinkės teismo nešališkumu, o tuo pačiu gali būti Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1 d. 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą bet kuriam Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t.y. nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, be to, teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo.

Nors teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas ir negali būti niekaip įtakojamas, tačiau esant tokioms aplinkybėms, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus bei atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla Nr. 98-1-00198-11, kurioje N. B. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., o nukentėjusiąja pripažinta L. D., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi perduota Kauno rajono apylinkės teismui, L. D. ir J. Z. baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 98-1-00206-11, kurioje L. D. ir J. Z. kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymu perduoti nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.