- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- I-7590-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01398-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 10–11, 13).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jaučiasi psichologiškai žlugdomas, atimtos visos teisės į sportą bei kitus užimtumus. Nurodė, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime galėjo eiti į sporto salę, žaisti krepšinį, tinklinį, eiti į kompiuterių klasę, žaisti stalo tenisą, turėjo poilsio kambariuką kur galėjo pabendrauti su kitais asmenimis. Visi šie užimtumai atvykus į Marijampolės PN buvo atimti. Todėl jaučia didelį psichologinį spaudimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą (b. l. 15–19) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis laikyti kameroje po 1 ar 2 nuteistuosius. Toks teisinis reglamentavimas, numato nuteistiems iki gyvos galvos. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus buvo ir yra vykdomos nuteistųjų užimtumo programos. Teisės aktai atliekančių bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis nenumato atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių. Remiantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus specialisto 2019-08-13 pažyma Nr. 14/07-4415, pareiškėjas šiuo metu lanko programos „Mandalų terapija“ užsiėmimus, taip pat turi galimybę tęsti dalyvavimą krikščioniškosios „Misija Aušra“ atstovų vykdomuose užsiėmimuose. Pareiškėjui buvo pasiūlyta ir jis sutiko dalyvauti programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimus, tačiau po vieno užsiėmimo nuspręsta netęsti, kadangi pareiškėjui netikslinga vykdyti šios programos. Remiantis Marijampolės PN psichologės pažyma, pareiškėjas dėl užimtumo kreipėsi vieną kartą, konsultacijos metu buvo supažindintas su vykdomų programų tvarka ir galimybėmis. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo 2019-08-12 pažyma Nr. 14/07- 4402 patvirtina, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros skyriaus medikus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Todėl atsakovo įsitikinimu vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, Teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atsakovo įsitikinimu pareiškėjo teiginys dėl nesudarytos galimybės naudotis kompiuterių klase yra deklaratyvus ir nepagrįstas, remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2018-12-31 įsakymu Nr. 4/07-237 dėl Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų naudojimo riboto interneto prieiga tvarkos aprašu, nuteistieji, kurie laikomi uždarojoje zonoje ir kurie pateikia rašytinius prašymus sudaroma galimybė naudotis RIP prie elektroninio teisės aktų registro, tam tikslui įrengtoje patalpoje uždarojoje zonoje. Patikrinus pareiškėjo asmens byloje esančius prašymus, pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN direktorių su rašytiniu prašymu dėl galimybės naudotis riboto interneto prieiga. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl neužtikrinto užimtumo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją. Pareiškėjas savo skunde nenurodo kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kuri atsirado dėl to, jog pareiškėjui atvykus 2019-02-12 į pataisos namus jam nebuvo užtikrintas tinkamas užimtumas. Ginčo laikotarpis iki skundo padavimo dienos 2019-07-09 (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsnyje numatyta (ginčo metu galiojusi akto redakcija), kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Iš byloje esančio Marijampolės PN 2019 m. kovo mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su kunigu, lankytis bibliotekoje, lankyti programą ,,Relaksacija“, ,,Mandalų terapija“, dvasinio ugdymo programą, programą ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (b. l. 23). Iš Marijampolės PN 2019 m. gegužės mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko (b. l. 24) matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su kunigu, lankytis bibliotekoje, krepšinio aikštelėje, lankyti programą ,,Relaksacija“, programą ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dvasinio ugdymo programą, ,,Mandalų terapija“. 2019 m. birželio mėnesio užimtumo priemonės buvo tokios pat kaip gegužės mėnesį, išskyrus prisidėjo programa „Aplankyk kalinį“ (b. l. 25). Duomenų apie vasario ir balandžio mėnesio užimtumo programas į bylą duomenų nepateikta. Pateiktas teismui nuteistųjų atliekančių bausmę kalėjimo rėžime išvedimo į krepšinio aikštelę grafikas, kuris patvirtintas 2019-05-07 ir jame numatytas kiekvieną darbo dieną laikas skirtas krepšinio aikštelei (b. l. 26).
Teismo vertinimu toks užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas, nes kaip matyti nuteistiesiems per dieną užimtumas truko tik po 1 valandą bei 1 val. 30 min. darbo dienomis buvo išvedami į krepšinio aikštelę, išskyrus pirmadienį, kai nuteistieji turėjo teisę dar 3 valandas būti bibliotekoje. Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai.
Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių įrengimo kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems asmenims. Tačiau šiuo atveju Marijampolės PN minėtos patalpos buvo įrengtos, todėl nuteistiesiems atskirais grafikais galėjo sudaryti galimybę jose lankytis.
Marijampolės PN 2019-08-13 pažyma patvirtina, jog nuteistasis buvo nukreiptas dalyvauti psichologinės programos „Relaksacija“ užsiėmimuose, krikščioniškosios „Misija Aušra“ atstovų vykdomuose užsiėmimuose, buvo pasiūlyta ir nuteistasis sutiko dalyvauti programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, įvyko vienas užsiėmimas, po kurio buvo nuspręsta užsiėmimų daugiau netęsti, kadangi nuteistajam buvo netikslinga vykdyti šios programos užsiėmimus. Šiuo metu nuteistasis nukreiptas dalyvauti psichologinės programos „Mandalų terapija“ užsiėmimuose. Taip pat nurodė, jog siekiant didinti kasdieninį užimtumą nuteistiesiems atliekantiems bausmę kalėjimo rėžime buvo įrengta krepšinio aikštelė, sudaryta galimybė išeiti į lauką žaisti krepšinį (b. l. 20).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl užimtumo programų trūkumo skundu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją (b. l. 30). Nuteistajam buvo paaiškinta žodžiu, jog kalėjimo rėžimo nuteistiesiems nėra galimybės lankyti nuteistųjų stadiono, kadangi jiems turi būti užtikrintas BVK 70 str. Nuteistasis nurodė, jog raštu nereikia pateikti atsakymo (b. l. 31). Taip pat pareiškėjas su skundais kreipėsi ir 2019-06-19 (b. l. 34–36). Atsakovė 2019-07-03 pateikė atsakymą ir nurodė kokios užimtumo programos yra vykdomos nuteistajam bei nurodė, jog siekiant užtikrinti nuteistųjų priežiūra nėra galimybės naudotis sporto aikštynu. Taip pat informavo, jog šiuo metu įrengti sporto salės nėra galimybės dėl vietos trūkumo. Todėl nuteistiesiems atliekantiems bausmę kalėjimo rėžimu buvo įrengta krepšinio aikštelė, sudaryta galimybė išeiti į lauką žaisti krepšinį pagal patvirtintą grafiką (b. l. 32–33). Iš pateikto į bylą Marijampolės PN direktoriaus 2018-12-31 įsakymo Nr. 4/07-237, kuriuo patvirtintas Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų naudojimo riboto interneto prieiga tvarkos aprašas (b. l. 27–29), nuteistieji, kurie laikomi uždarojoje zonoje ir kurie pateikia rašytinius prašymus sudaroma galimybė naudotis RIP prie elektroninio teisės aktų registro, tam tikslui įrengtoje patalpoje uždarojoje zonoje. Pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN direktorių su rašytiniu prašymu dėl galimybės naudotis riboto interneto prieiga, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo pasinaudoti RIP atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, sudaro galimybę nuteistiesiems greičiau integruotis į visuomenę. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti įvairias užimtumo programas, ką patvirtino ir atsakovės atstovas savo raštuose, todėl pareiškėjo skundas dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) – sąlygų nesudarymo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, yra pagrįstas.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu, neužtikrino galimybės pareiškėjui dalyvauti įvairiose pozityvaus užimtumo programose, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 10000 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančią, įtampą, orumo pažeminimą. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (teisę dalyvauti įvairiose užimtumo programose), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-07-09 buvo pažeista J. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose (teisė dalyvauti įvairiose užimtumo programose), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.