Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, susipažinęs su kreditoriaus UAB „Moment Credit“ pareiškimu dėl pinigų sumos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš G. S. išduodant teismo įsakymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

1. Dėl sutarties patvirtinimo elektroniniu parašu įrodymų nepateikimo. Elektroninio parašo įstatymo (toliau – EPĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Be to, pagal EPĮ 8 straipsnio 3 dalį elektroninis parašas visais atvejais turi EPĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria. Tačiau atkreiptinas kreditoriaus dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.76 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad sudarius sandorį pasinaudojant telekomunikacijų galiniais įrenginiais, visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Išskyrus aiškinamajame rašte išdėstytą pasakojimą, kreditorius nepateikė jokių patikimų duomenų apie sandorio sudarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad rašytinės formos sandoris negali būti įrodinėjamas aiškinamaisiais raštais apie jo sudarymą. Atsižvelgiant į bendrųjų kredito sutarties sąlygų 5.1 - 5.7 punktuose nustatytą kredito sutarties sudarymo mechanizmą, įrodinėdamas šios sutarties sudarymą kreditorius turi teismui pateikti: a) vieno iš bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 5.5 punkte nurodytų bankų patvirtintą kreditoriaus sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi, kad klientas sumokėjo registracijos mokestį ir tokiu būdu išreiškė savo valią bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 5.7 punkte aptartais klausimais; b) įrodymus, kad tuo metu, kai buvo mokamas registracijos mokestis, tinklapyje www.momentcredit.lt buvo skelbiamos būtent tokios bendrosios Kredito sutarties sąlygos, kokias kreditorius pateikia teismui kaip kliento akceptuotas pagal bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 5.7.2 punktą. Tik esant tokiems rašytiniams įrodymams būtų pagrindas pripažinti, kad Kredito sutartis buvo sudaryta rašytine forma ir pasirašyta elektroniniu parašu, kaip nurodoma šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punkte.

Kad buvo pateikta kredito paraiška, susitarta dėl specialiųjų Kredito sutarties sąlygų ir kreditas klientui buvo suteiktas, turi būti patvirtinama pateikiant: a) kliento užpildytą ir vienu iš bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 6.2 punkte nurodytų būdų kreditoriui pateiktą kredito paraišką; b) kredito paraiškoje pasirinkto kredito varianto specialiąsias Kredito sutarties sąlygas; c) vieno iš bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 5.5 punkte nurodytų bankų patvirtintą kreditoriaus sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi, kada ir kokia suma buvo pervesta į kliento sąskaitą.

Pažymėtina, kad 2010-01-26 mokėjimo pavedime Nr.9 nurodyta užkoduota mokėjimo pavedimo paskirtis niekaip nepatvirtina kreditoriaus nurodytų aplinkybių, kad buvo akceptuotos kredito sutarties sąlygos, nes iš nurodyto kodo teismas negali išskaityti, pvz., Kredito sutarties specialiųjų sąlygų.

2. Dėl reikalavimo faktinio pagrindo nenurodymo pareiškime. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas ir reiškiamas reikalavimas, ir jo faktinis pagrindas. Įrodinėjimo dalykas, t.y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, turi būti nurodomas kiekviename procesiniame dokumente, kuriame tas reikalavimas yra suformuluotas, taigi ir pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo.

Kaip faktinį reikalavimo pagrindą kreditorius nurodė tik 2010-01-26 sudarytą Kredito sutartį. Nors šalių sudaryta sutartis yra juridinis faktas, bet vien jo nepakanka, nes susipažinęs su pateikta sutartimi teismas tik galėtų nustatyti jos šalis siejančias teises ir pareigas, bet ne visas tas su sutartimi susijusias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi į teismą. Kreditorius nenurodė jokių su sutartimi susijusių faktinių aplinkybių, kurias įvertinęs teismas galėtų spręsti apie reikalavimo pagrįstumą. Pagal CPK 263 straipsnio 2 dalį teismas savo sprendimą pagrindžia tik betarpiškai ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis. Teismas netiria ir nevertina kreditoriaus nenurodytų aplinkybių. Antai, teismas negali pats padaryti prielaidos, kad klientas pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį nesumokėjo visų ar dalies įmokų arba kitaip ją pažeidė, po to įvertinti savo paties padarytą prielaidą ir tuo remdamasis išduoti teismo įsakymą. Buvus vienokią ar kitokią su sutarties pažeidimu susijusią aplinkybę, kuria grindžiamas reikalavimas, teismui pareiškime turi nurodyti pats kreditorius.

Nesant pateiktų Kredito sutarties specialiųjų sąlygų, neaišku ir tai, kodėl, tarkime, paskolinęs 200,00 Lt kreditorius reikalauja grąžinti 246,00 Lt, kaip nurodyta mokėjimo nurodyme Nr.6115918, atvaizduotame sąskaitos išraše.

3. Dėl delspinigių dydžio. Reikalaujamos priteisti sumos dydis yra 246,00 Lt. Be šios sumos, kreditorius prašo priteisti 120,00 Lt delspinigius. Nors pačiame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodytas nei reikalaujamų delspinigių dydis, nei laikotarpis, už kurį prašoma juos priteisti, iš pridedamų bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 9.2 punkto matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 1% (vieno procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 365 procentai (365 d. x 1,0 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 1,0 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti 2008-11-17 Kredito sutartyje, bet net už juos penkeriopai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Kredito sutarties 9.2 punkte nustatyti 365 procentų per metus dydžio delspinigiai septyniasdešimt tris kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Nors kreditorius reikalauja priteisti tik dalį delspinigių skaičiavimo lentelėje nurodytų priskaičiuotų delspinigių, bet lyginant reikalaujamų delspinigių ir pagrindinės skolos dydžius (120,00 Lt/246,00 Lt), įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, kuriose nustatytas delspinigių dydis, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai net ir po sumažinimo tebėra akivaizdžiai baudiniai ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Paskolos ir kreditavimo santykių transformacija į atvirą lupikavimą netarnauja bendrai tautos gerovei ir šiurkščiai pažeidžia vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Užkertant kelią lupikavimui kaip nesąžiningam ir negatyviam reiškiniui, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių teismas atmeta nerelevantiškus kreditoriaus aiškinamojo rašto argumentus apie konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos bei sutarčių laisvės principus. Civilizuotoje visuomenėje tarp liberalios rinkos ir laukinės rinkos, tarp sutarčių laisvės ir vartotojo prievartavimo turi būti aiški takoskyra. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

4. Dėl kredito įstaigos rekvizitų. CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be kita ko, turi būti nurodytas kreditoriaus, kuris yra juridinis asmuo, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Pagal tarptautinį banko sąskaitos numerio standartą (angl. IBAN – International Bank Account Number) popieriniame formate sąskaitos numeris turi būti grupuojamas po keturis skaičius, o ne rašomas ištisai, kaip yra kreditoriaus pareiškime.

5. Dėl nuorašų netinkamo tvirtinimo. Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį prie procesinio dokumento pridedami rašytinių įrodymų nuorašai turi būti patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kai nuorašą tvirtina dokumentą išdavęs asmuo, jis turi vadovautis Dokumentų rengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 (Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006-05-25 d. įsakymo Nr. V-58 redakcija). Taisyklių 53 punkte numatyta, kad dokumento tikrumo žyma rašoma dokumento pabaigoje esančiame laisvame plote, kai reikia patvirtinti įstaigos sudaryto ar jos gauto dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą. Pagal Taisyklių 54 punktą tikrumo žymą sudaro žodžiai „kopija tikra“ („nuorašas (išrašas) tikras“), dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą tvirtinančio įstaigos vadovo ar kito tokius įgaliojimus turinčio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas (vardo raidė) ir pavardė, data, antspaudas. Kreditoriaus pateikti nuorašai patvirtinti nenurodant Taisyklių 54 punkte nustatyto tirtinimo žymos rekvizito – tvirtinimo datos. Dėl to pareiškimas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų.

Nagrinėjant civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra taikoma supaprastinta civilinio proceso tvarka, kurioje nenumatytas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Moment Credit“ 2011-01-04 pareiškimą dėl pinigų sumos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš G. S. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.