Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei ir Edita Vazgienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medlina“ ir atsakovo individualios įmonės „Arstalita“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-199/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Medlina“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Arstalita“ dėl lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo individualios įmonės „Arstalita“ priešieškinį dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo padavė abi šalys.

Nepagrįsta išvada, kad gamintojui nebuvo pateiktos užsakovo pretenzijos dėl pirkimo metu nepateiktų durų atitikties dokumentų. Liudytojas A. L. patvirtino, kad pretenzijos dėl nepateiktų dokumentų atsakovui buvo reiškiamos nuo pirmos durų ieškovui pateikimo dienos. Tai patvirtina ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog būtent dėl to, kad durų perdavimo metu atsakovas nepateikė prekes lydinčių dokumentų, ieškovas sustabdė visos prekių kainos mokėjimą atsakovui. Ieškovo pretenzijas atsakovui įrodo ir šalių tarimasis vykti į Londoną. Šalys ketino vykti į Londoną dėl tos priežasties, kad atsakovas reikalavo iš ieškovo likusios sumos už duris, o ieškovas nesutiko jos mokėti, nes nebuvo prekes lydinčių dokumentų, be to, ėmė aiškėti, jog durys yra nekokybiškos. Ieškovas atsakovui net nupirko bilietą, taikiu būdu siekė įrodyti, kad atsakovas yra neteisus, taip išspręsti tarp šalių kilusį konfliktą, tačiau atsakovas, sutikęs vykti į Londoną apžiūrėti prekių, galiausiai atsisakė tai daryti ir pareiškė ieškinį dėl lėšų priteisimo.

Prekių perdavimo–priėmimo akto pasirašymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pripažino prekių tinkamumą. Aktas patvirtino tik prekės perdavimą ieškovui, o ne jos kokybę. Aktas taip pat nepatvirtina durų atitikties deklaracijos perdavimo. Ji ieškovui nebuvo perduota.

Nepagrįsta išvada, kad ieškovas prekes į Londoną nugabeno nesuderinęs šio klausimo su atsakovu. Prekių vežimo į Londoną ieškovas neturėjo derinti su atsakovu, nes to nenumato teisės aktai. Atsakovas žinojo, kad prekės buvo skirtos vežti į Londoną, tai jis patvirtino teisme (t. 2, b l. 21), be to, durys buvo nestandartinės, vyraujančios Didžiojoje Britanijoje.

Neteisinga išvada, kad ieškovas pažeidė CK 6.334 straipsnio reikalavimus, nes atsisakydamas sutarties, nepateikė atgal pasiimtų prekių. Netinkamai įvertinta aplinkybė, kad ieškovas neturėjo galimybės grąžinti atsakovui prekes, nes šis kategoriškai atsisakė jas priimti. Tai teisme patvirtino atsakovo atstovas. 2011 m. kovo 7 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad šis organizuotų prekių susigrąžinimą, ieškovui kompensuojant durų grąžinimo išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas siūlė atsakovui tartis taikiai, vykti kartu į Londoną, padėti organizuoti prekių grąžinimą, tačiau atsakovas nesutiko. Prekių grąžinimas – šalių dvišalis sandoris, be atsakovo valios prekės faktiškai negali būti jam grąžintos (CK 1.63 straipsnis). Atsakovui pareiškus reikalavimą grąžinti prekes, ieškovas tai gali padaryti, reikalaudamas iš atsakovo kompensuoti prekių grąžinimo išlaidas (CK 6.249, 6.251 straipsniai).

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas neįrodė medžiagų už 808,3 Lt sumą pateikimo atsakovui. Šį faktą teismo posėdyje patvirtino atsakovas (t. 2, b. l. 20).

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Neteisinga išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Nors 2006 m. lapkričio 29 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau faktiškai sutartimi atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo individualų užsakymą pagaminti 12 vienetų durų, o ieškovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Dėl to tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis). Byloje yra abiejų šalių pasirašytas 2008 m. birželio 5 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, atitinkantis tokio pobūdžio aktui įstatymo keliamus reikalavimus, todėl akivaizdu, kad atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė pagamintas duris be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Teismas tarp šalių atsiradusius santykius sieja su Statybos įstatymu ir aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-617, ir tuo pačiu sprendime konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Šios išvados prieštarauja viena kitai.

Laikant, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, nepagrįsta išvada, kad ieškovas neprivalo grąžinti prekių bei sumokėti už gautas prekes. Pažeistas sutarties šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovas pats nuvežė iš atsakovo gautas duris į Londoną, ten jas perpardavė kitam asmeniui. Dėl to jis pats privalėjo duris parvežti. Iš 2010 m. lapkričio 23 d. ne maisto produktų atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akto matyti, jog pats ieškovas į Lietuvos ir bendrą Europos Sąjungos rinką pateikdamas duris, kurioms nėra atlikti atitikties įvertinimo veiksmai bei neišduota tai patvirtinanti atitikties deklaracija, pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo, todėl darytina išvada, kad ieškovui perpardavus 12 vienetų durų, tomis durimis naujasis pirkėjas sėkmingai naudojasi Londone ir niekam pretenzijų neturi. Kadangi durys įmontuotos ir naudojamos Londone, jas išsireikalauti nėra galimybių. Be to, praėjus daugiau kaip 2 metams, durų būklė pasikeitė.

Nepagrįstai spręsta, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta. Po ginčo durų pagaminimo ieškovas dar septynis kartus kreipėsi į atsakovą. Atsakovas nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pagamino ir perdavė ieškovui 8 vienetus durų, už kurias ieškovas pilnai atsiskaitė ir jokių pretenzijų nereiškė.

Nevertinta, kad ieškovui prekės buvo perduotos vadovaujantis sutartyje numatytomis Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 patvirtintomis Prekių priėmimo taisyklėmis, kurių 3 punktas numato, kad prieš priimdamas prekes pirkėjas privalo įsitikinti, ar yra prekes lydintys dokumentai (pirminis juridinę galią turintis buhalterinės apskaitos dokumentas, sertifikatas, kokybės pažymėjimas ir kt.). Priimdamas duris, ieškovas turėjo nustatyti, kokių prekes lydinčių dokumentų trūksta, o nustatęs tokį faktą, vadovaudamasis Prekių priėmimo taisyklių 7 punktu, privalėjo sustabdyti prekių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai atsakovui. To nebuvo padaryta.

Atsakovas, nekeisdamas gamybos technologijos ir proceso, pateikė pagamintas duris KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijai bandymams. Iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akto matyti, jog atsakovo į rinką tiekiami statybos produktai atitinka LR aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-617 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ 2 punkto nurodymus. Vadovaujantis bandymų protokolais, atsakovas turi teisę gaminamoms durims išduoti atitikties deklaracijas.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinis, priimti naują sprendimą ir priešieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 330 str., 326str. 1 d. 2 p.).

Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog šalių priešpriešinius reikalavimus grindžiantis civilinis teisinis santykis kvalifikuotinas pagal rangą reglamentuojančias civilinės teisės normas ( CK XXXIII skyrius).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 29 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo pirkti, o ieškovas – parduoti statybines medžiagas ir kitas prekes bei atsiskaityti su pardavėju IĮ „Arstalita“ sutartyje numatytomis sąlygomis. Šalys susitarė, kad prekės pagal kiekį ir kokybę priimamos vadovaujantis „Prekių priėmimo taisyklėmis“, patvirtintomis 1995 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimui nr. 681, apmokėjimas turi įvykti ne vėliau kaip per 28 dienas nuo sąskaitos – faktūros išrašymo ( pirkimo – pardavimo) dienos. Po sutartyje numatytos datos – 2007-12-31 - pirkėjas UAB „Medlina“ nepranešė pardavėjui apie sutarties nutraukimą, todėl sutartis buvo pratęsta sekantiems metams ( 8 punktas). 2008 m. birželio 5 d. pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu šalys patvirtino, kad IĮ „Arstalita“ pagal 2008 m. birželio 5 d. sąskaitą – faktūrą AR nr. 0149 pagamino ir perduoda UAB „Medlina“ pušies medienos baltai dažytas vienvėres duris (11 vienetų) ir pušies medienos dvivėres duris ( 1 vnt.). 2008 m. birželio 9 d. pinigų priėmimo kvitu nr. 2340201 UAB „Medlina“ sumokėjo IĮ „Arstalita“ 6000 Lt pagal sąskaitą – faktūrą AR nr. 0149. Pastarasis dokumentas įrodo, jog visų UAB „Medlina“ priimtų 12 durų kaina sudarė 13090 Lt.

Rangos sutartimi viena šalis rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies ( užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti ( CK 6.644 str. 1 d.). Rangą reglamentuojantys įstatymai numato galimybę darbus atlikti iš užsakovo pateiktos medžiagos ( CK 6.647 str., 6.648 str.), CK 6.662 straipsnio 1 dalis įtvirtina užsakovo pareigą priimti rangovo atliktą darbą ( jo rezultatą).

Iš šių įstatyminių nuostatų, priėmimo – perdavimo akto, ieškovo nuorodos antrojoje ieškinio pastraipoje apie tai, kad ginčo prekių gamybai atsakovas prašė ieškovo aprūpinti kai kuriomis medžiagomis bei duomenų apie jų nupirkimą ( įrodymų apie šių medžiagų perdavimą atsakovui nėra), atsakovo teiginių apie nestandartinių durų pagaminimą ieškovo užsakymu, šių teiginių patvirtinimą ieškovo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčo atveju šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Nors vėlesniu 2008 m. birželio 13 d. - 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ieškovas taip pat įsigijo atsakovo, besiverčiančio durų gamyba, pagamintas duris ir tiekė jas panaudojimui Anglijoje ( b.l. 1 b.l. 116-121), 2006 m. lapkričio 29 d. sutartis neatitinka distribucijos sutarčiai CK XXXIX skyriuje nustatytų reikalavimų ( nėra ieškovo įsipareigojimo parduoti iš atsakovo perkamas prekes galutiniam vartotojui; atsakovas neigia žinojęs apie prekių tiekimą į užsienį, šio teiginio ieškovas įrodymais nepaneigė ( t. 2 b.l. 21 - atsakovas teigia tik apie nuogirdas dėl durų panaudojimo, o apeliantas skundu tvirtina nebuvimą prievolės pranešti atsakovui apie durų išvežimą).

Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad, ieškovui pagaminęs atitikties deklaracijų neturinčius statybos produktus, pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies, LR aplinkos ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. DI-491 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ 2.3 punkto reikalavimus ( teismo išvadą patvirtina valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos aktas t. 1 b.l. 12-125), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog ieškovas neprivalo sumokėti už likusias atitikties deklaracijų neturinčias duris.

Nėra ginčo dėl to, kad minimų deklaracijų neturėjo nei vienas 2008 m. birželio 5 d. ieškovo priimtas gaminys, tačiau ieškovas juos priėmė ir naudojo ( nepateikė įrodymų, jog durų dėl atitikties deklaracijų nebuvimo nebūtų galėjęs panaudoti, gaminių atsakovui negrąžino). Abi šalys yra verslo subjektai, gaminio atitikties deklaracijos nebuvimas ieškovui turėjo būti matomas kaip akivaizdus įsigyjamo statybos produkto trūkumas, todėl atmestini ieškovo skundo argumentai dėl aktu konstatuoto prekių kiekio, o ne kokybės priėmimo fakto patvirtinimo bei prekių priėmimo susiejimo su neįrodytu atsakovo pažadu atitikties deklaracijas pateikti vėliau ( faktą, jog šių deklaracijų atsakovas prie ieškovo užsakytų gaminių nepridėdavo, o ieškovas jų nereikalavo, patvirtina ir 2008 m. birželio 13 d. - 2009 m. rugsėjo 30d. laikotarpio šalių sandoriai ( t. 1 b.l. 116-121, 128). Priėmimo - perdavimo akte ieškovas nurodomo trūkumo nenurodė ir neaptarė, todėl vėliau šio trūkumo faktu gali remtis tik CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju - užsakovo teise reikalavimą dėl trūkumo pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal šios normos 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas netenka teisės remtis darbų trūkumo faktu. Pagal šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančioje 2006 m. lapkričio 29 d. sutartyje numatytų Prekių priėmimo taisyklių 7 punktą ( durų priėmimo - perdavimo metu šios taisyklės galiojo) tais atvejais, jeigu nustatoma, kad gautų prekių ženklinimas neatitinka normatyvinių dokumentų (standartų, techninių sąlygų ir kt.) , pirkėjas privalėjo sustabdyti prekių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai raštu pardavėjui. Pardavėjas, gavęs pranešimą, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu atsakyti pirkėjui. Negavęs atsakymo į savo pranešimą ir nurodytu laiku nesulaukęs pardavėjo ar jo įgaliotojo atstovo, pirkėjas savo nuožiūra turi kviestis Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovą arba Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ar kitos prekių ekspertizę atliekančios institucijos ekspertą (specialistą), kad įvertintų prekių kokybę. Šiuo atveju prekes pagal kiekį pirkėjas gali priimti vienašališkai arba savo nuožiūra kviestis šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų institucijų atstovą ( 9 punktas). Minimų veiksmų ieškovas neatliko, 2010 m. birželio 30 d. pretenziją atsakovui pareiškė tik gavęs notariškai persiųstą atsakovo pretenziją dėl skolos sumokėjimo ( t. 1 b.l. 21, 61, 62), o ieškinį dėl sumokėtos sumos grąžinimo pateikė tik po to, kai 2010 m. liepos 8 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ( esant rašytiniams įrodymams, nesivadovautina liudytojo A. L. parodymais dėl žodinio pretenzijų reiškimo). Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

Išdėstytų argumentų pagrindu apygardos teismas daro išvadą apie priešieškinio pagrįstumą ( užsakovas, priėmęs darbo rezultatą, turi už jį rangovui sumokėti; CK 6.644 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimas atsakovui grąžinti sumokėtą pinigų sumą nenumatytas kaip galimas tenkinti pagal CK 6.665 straipsnio pirmojoje dalyje reglamentuotas užsakovo teises ( neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas). Pažymėtina, kad, ieškovui pateikus duris, atsakovas sutinka atlikti atitikties deklaracijų išdavimo procedūrą ( t. 1 b.l. 128-129., t. 2 b.l. 14-15, 47-53). Nėra įstatyminio draudimo šia teise pasinaudoti ir pačiam ieškovui.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, panaikintina sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinys. Priimtinas naujas sprendimas, patenkinant atsakovo reikalavimą dėl skolos už gaminius, delspinigių už 180 dienų ( 2006-11-29 sutarties 7 p.) bei 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo ( CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (t. 1 b.l. 54 - 22 Lt, t. 1 b.l. 77 - 198 Lt, t. 2 b.l. 45 - 220 Lt)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2011 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis ir iš abiejų šalių priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Priimti naują sprendimą. Priešieškinį patenkinti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medlina“ ( į.k. 300126660) 7345,24 ( septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis Lt 24 ct) Lt skolai grąžinti, 440 ( keturis šimtus keturiasdešimt ) Lt bylinėjimosi išlaidų ir šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. liepos 8 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arstalita“ ( į.k. 300055494).

Nekeisti 2011 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys.