- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- I-248-283/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00666-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.
2017 m. vasario 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjasV. V. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 1000,00 Eurneturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK areštinėje nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., atlyginti (b. l. 2-3).Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad Utenos AVPK areštinės kamerose natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, dėl ko ilgai žiūrint ar skaitant skaudėjo akys. Teigė, kad kamerose buvo netinkama ir santykinė oro temperatūra, todėl konvojavimo dieną jautėsi peršalęs; ventiliacinė sistema bloga, neskamerose buvo juntamas iš sanitarinio mazgo sklindantisnemalonus kvapas; kamerose sienos dengtos nelygiu aštriabriauniu tinku,jų nuvalyti neįmanoma, o miegant ar sėdint atsirėmus į sieną, buvo galima susižaloti.Teismo posėdyje V. V. patvirtino, kad dėl tokio Utenos AVPK areštinės sienų padengimo jis nesusižalojo. Be to, pareiškėjasnurodė, kadnors sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto atitvertas sienele, tačiau ji nepilnai izoliuoja sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios dalies, todėl kameroje pastoviai tvyrojo nemalonus kvapas,o tarp kameroje kartu laikomų asmenų kildavo konfliktinės situacijos. Tvirtino, kad tualetu buvo priverstas naudotis,matant kitiems kameroje laikomiems asmenims ir areštinėje dirbantiems pareigūnams ar pareigūnėms, ir tai pažeidė jo teisę į privatumą. Pareiškėjas teigė, kad Utenos AVPK areštinėje nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais, todėl jis, kaip nerūkantis, Utenos AVPK areštinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 9 buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.Pareiškėjas paaiškino, kad Utenos AVPK areštinės kamerose nėra daromas ar padarytas remontas, todėl sienos irlubos aprūkusios, purvinos, o prašymai išduoti valiklius, miltelius, šluotas, kibirus nebuvo tenkinami. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl nurodytų laikymo sąlygų Utenos AVPK areštinėje jis patyrė orumo pažeminimą, fizinius nepatogumus, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, tokios laikymo sąlygos pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatas.
Lietuvos valstybei atstovaujančio Utenos AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovės atstovui pranešta tinkamai (b. l. 54).
Atsiliepimas
Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjoskundą atmesti. Atsakovės atstovas atsiliepimenurodė, kad V. V. įUtenos AVPK areštinębuvo pristatytas 2016 m. rugsėjo 19 d. dėl dalyvavimo Anykščių rajono apylinkės teismo posėdyje ir areštinės kamerose Nr. 3, 5 ir 9 buvo laikomas iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Paaiškino, kad Utenos AVPK areštinės kamerose yra po 2-3 lovas, stalas, kėdės, spintelės, įrengtas sanitarinis mazgas ir praustuvas. Utenos AVPK areštinės kamerose sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 125 cm aukščio pertvara, jame yra šaltas vanduo, sanitarinio mazgo zonoje įrengta šalinimo sistema. Utenos AVPK nurodė, jogareštinėje laikomi asmenys privalo patys laikytis tvarkos ir palaikyti švarą, šiam tikslui asmenims, jų prašymu, areštinės pareigūnai išduoda valymo priemones (šveičiamuosius miltelius ir sanitarinį valiklį) bei inventorių (šluotą, skudurą ir t. t.). Utenos AVPK patvirtino, kad areštinės kameros vėdinamos natūraliu ir mechaniniu būdais. Ventiliacija įjungiama kasdien 3 kartus pagal ventiliacinės sistemos įjungimo grafiką. 2011 m. areštinės kamerose buvo įrengti plastikiniai langai, kuriuose yra vertikali orlaidė, todėl tokia langų konstrukcija leido pareiškėjui pagal poreikį atidaryti orlaidę ir vėdinti patalpas.Utenos AVPK areštinėje stebėjimas pro kameros „akutę“ vykdomas periodiškai kas 10-15 min. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nei žodžiu, nei raštu skundų dėl stebėjimo neteikė, be to, pareiškėjas nepateikė rašytinio prašymo jį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų.Atsakovės atstovo tvirtinimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų Utenos AVPK areštinėje jis susirgo ar patyrė traumų (b. l. 8-11).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiagair Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjasV.V. įUtenos AVPK areštinębuvo pristatytas 2016 m. rugsėjo 19 d., 11 val. 25 min. ir joje buvo laikomas iki 2016 m. rugsėjo 23 d., 11 val. 10 min. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas į Utenos AVPK areštinę buvo pristatytas pagal Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos V. Ragauskienės 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį dėl jo dalyvavimo Anykščių rajono apylinkės teismo posėdyje 2016 m. rugsėjo 20 d., 10 val. 00 min. (b. l. 33-34).Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas Utenos AVPK areštinėje buvo laikomas: kameroje Nr. 3 - 2016 m. rugsėjo 19 d., nuo 11 val. 28 min. iki 11 val. 42 min.; kameroje Nr. 5 - nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., 11 val. 42 min. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 15 val. 41 min.; kameroje Nr. 9 - nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., 15 val. 41 min. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., 11 val. 20 min. Taigi, iš viso pareiškėjas Utenos AVPK areštinėje buvo laikomas 5 paras.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Utenos AVPK veiksmų, neužtikrinant tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų ginčo laikotarpiu Utenos AVPK areštinėje, atlyginimo.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisinius santykiusreguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Pagal šias nuostatas, valstybės, kaip viešojo civilinės atsakomybės subjekto, civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad Utenos AVPK areštinės kamerose natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, oro temperatūra netinkama, ventiliacinė sistema bloga, kamerų sienos dengtos aštriabriauniu tinku.
Ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – HN 134:2015), nustatė laisvės atėmimo vietų, taip pat ir teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (1 punktas). HN 134:2015 16 punktas įtvirtino reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Pagal HN 134:2015 17 punkto nuostatas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodyta higienos norma nenustatė reikalavimų teritorinių policijos įstaigų areštinių kamerų natūraliam apšvietimui, išskyrus tai, jog natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.
Remiantis Utenos AVPK atsiliepime pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir kitais duomenimis, daromos išvados, kad Utenos AVPK areštinės kameros vėdinamos dvejopai: natūraliu būdu per languose įrengtas orlaides ir mechaniniu (ištraukiamojo tipo) būdu; Utenos AVPK ventiliacija įrengta 1997 m. rugsėjo mėn., ji įjungiama kasdien 3 kartus pagal informaciniame stende pakabintą ventiliacinės sistemos įjungimo grafiką, kurio laikosi budintys pareigūnai. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad 2011 m. gegužės m. Utenos AVPK areštinės kamerose buvo įrengti plastikiniai langai, kuriuose yra vertikali orlaidė, todėl, atsakovės atstovo nuomone, tokia langų konstrukcija leido pareiškėjui pagal poreikį bei savo nuožiūra vėdinti kameras. Byloje pateikta foto medžiaga patvirtina, kad Utenos AVPK areštinės kamerose įrengti plastikiniai langai su atsidarančia vertikalia orlaide (b. l. 47). Vertindamas byloje pateiktus rašytinius ir vaizdinius įrodymus, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl sprendžia, kad pareiškėjas, jo įsitikinimu, esant nepakankamam mechaniniam patalpų vėdinimui, turėjo galimybę vėdinti kameras natūraliu būdu per langus.
Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento specialistai ginčo laikotarpiu būtų atlikę Utenos AVPK areštinės kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, visuomenės sveikatos saugos reikalavimų atitikties higienos normų nuostatoms įvertinimą. Tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teiginius dėl netinkamos oro temperatūros ir dėl to pareiškėjui atsiradusio peršalimopagrįstais, kadangi pareiškėjas aplinkybes apie netinkamą oro temperatūrąnurodė itin abstrakčiai bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu būdamas Utenos AVPK areštinės kamerose būtų peršalęs ir susirgęs. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia pareiškėjo asmens kortelės išrašo duomenys, kuriuose Utenos AVPK medicinos darbuotoja, 2016 m. rugsėjo 23 d. atlikusi pareiškėjo apžiūrą, užfiksavo,kad jis skundų dėl sveikatos neturi ir asmenį galima konvojuoti (b. l. 35).
Vertindamas pareiškėjo teiginius apie netinkamą natūralų apšvietimą, teismas atsižvelgia, kad pareiškėjas šį, jo teigimu, žalą kėlusį faktorių, apibūdinančių aplinkybių išsamiai nedetalizavo. Įvertinęs byloje pateiktą vaizdinę medžiagą, teismas sprendžia, kad Utenos AVPK areštinės kamerose esant įrengtiems plastikiniams langams, o už jų metaliniam tinklui, nėra pagrindo teigti, kad toks langų įrengimas yra netinkamas ir neužtikrina natūralaus apšvietimo.Be to, spręsdamas dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo teiginių, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu galiojusi HN 134:2015nenustatė reikalavimų teritorinių policijos įstaigų areštinių kamerų natūraliam apšvietimui. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pareiškėjo reikalavimą dėl netinkamo natūralaus apšvietimo pripažinti pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant pareiškėjo teiginius dėl Utenos AVPK areštinės kamerų sienų gruoblėto tinko, visų pirma, atsižvelgiama į tai, jogpareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad dėl tokių, jo teigimu, kamerų sienų jis nesusižalojo ir nepatyrė sveikatos sutrikimų. Teismas sprendžia, kad vien hipotetinio pobūdžio teiginių ar prielaidų nurodymas nėra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktą. Be to, teismas neturipagrindo abejoti Utenos AVPK atsiliepime pateiktu paaiškinimu, kad kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, sienos yra lygios. Nurodytą teiginį iš esmės patvirtina ir vaizdo medžiaga.
Pareiškėjasnurodė, kadneturtinę žalą patyrėdėlnetinkamo Utenos AVPK areštinės kamerose esančiosanitarinio mazgo įrengimo, kadangi sanitarinis mazgas buvo nepilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, dėl ko kameroje nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Be to, pareiškėjo teigimu, Utenos AVPK areštinėjenebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu dėl kartu su juo kameroje laikomų asmenų ir Utenos AVPK pareigūnų atliekamo stebėjimo.
Ginčo laikotarpiu galiojusiosHN 134:2015 ir kitų teisės aktų nuostatos nenustatė reikalavimų teritorinių policijos įstaigų areštinėse esančių sanitarinių mazgų įrengimui. Pareiškėjas teigdamas, kad sanitarinis mazgas Utenos AVPK areštinės kamerose įrengtas netinkamai, nepaneigė aplinkybės, jog nuo gyvenamosios paskirties ploto jis nebuvo atskirtas visai, tačiau tvirtino, kad sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios paskirties ploto skyrusi sienelė buvo nepakankama. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Utenos AVPK areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 125 cm aukščio pertvara, sanitariniuose mazguose yra šaltas vanduo, juose įrengta šalinimo sistema, areštinėje laikomi asmenys stebimi pro kameros „akutę“, stebėjimas vykdomas periodiškai kas 10-15 min. (b. l. 9-10). Spręsdamas dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo, teismas atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo(toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos3straipsnio pažeidimą (pvz., EŽTT2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr.15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie Utenos AVPK areštinės kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimą, sprendžia, kad jie nepaneigia pareiškėjo teiginių apie jo teisės į privatumą naudotis sanitariniuose mazguose įrengtais tualetais pažeidimą.
Remiantis tuo, kas nurodyta, pripažįstama, kad pareiškėjo teisė į privatumą jo laikymo Utenos AVPK metu, iš viso 5 paras, buvo pažeista. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos2017 m. sausio 3 d. nutartyje pateiktą aiškinimą (administracinė byla Nr. A-3362-624/2016). Šioje nutartyje teisėjų kolegija rėmėsiEŽTT praktikoje pateiktais vertinimais, susijusiais su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,atsižvelgęs į tai, jog Utenos AVPK areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 125 cm aukščio pertvara, konstatavo,kad pareiškėjo privatumas naudojantis Utenos AVPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, kad Utenos AVPK areštinėje, jis, kaip nerūkantis asmuo, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama ir bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal HN 134:2015 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovės atstovas Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė raštiško prašymo jį priskirti prie rūkančiųjų ar nerūkančiųjų, bei tvirtino, kad Utenos AVPK areštinėje atsižvelgiama ir į žodinius asmens prašymus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo paaiškinimais. Byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į Utenos AVPK administraciją ar pareigūnus dėl jo laikymo Utenos AVPK areštinės kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Be to, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, teismas vertina, jog pareiškėjo paaiškinimai apie šią aplinkybęyra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismo posėdyje pareiškėjas, iš pradžių teigęs, kad jis Utenos AVPK pareigūnų neinformavo apie tai, jog yra nerūkantis, vėliau pakeitė paaiškinimus ir ėmė teigti, kad jis žodžiu pasakė, jog yra nerūkantis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo paaiškinimus vertina kaip nepatikimus ir abejonę keliančius įrodymus, todėl jais nesiremia ir sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo pripažinti, jog V. V. teisė būti laikomam atskirai nuo rūkančiųjų Utenos AVPK ginčo laikotarpiu buvo pažeista.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su aplinkybėmis, jog Utenos AVPK areštinės kamerose nėra daromas ar padarytas remontas, sienos ir lubos yra aprūkusios, purvinos, o prašymai išduoti valiklius, miltelius, šluotas, kibirus nebuvo tenkinami.
HN 134:2015 37 punktas įtvirtina nuostatą, kad patalpoms, kurias pagal policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).Remiantis Utenos AVPK viršininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 bei vėlesniu jo pakeitimu ir papildymu 2013 m. gruodžio 4 d. Utenos AVPK viršininkoįsakymu Nr. 89-V-600, patvirtintų, pakeistų ir papildytų Utenos AVPK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės vidaus tvarkos taisyklių 12.2 punktu, sprendžiama, kad areštinėje laikomi asmenys privalo patys nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose (b. l. 13-18, 31). Utenos AVPK atsiliepime patvirtino, kad Utenos AVPK areštinėje laikomiems asmenims paprašius, kasdien išduodamos valymo priemonės bei inventorius (b. l. 9). Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, teismas vertina, kadV. V. skunde ir teismo posėdyjekonkrečiai ir detaliai nenurodė, kada ir kuriose kamerose jį laikant, Utenos AVPK pareigūnai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus išduoti valymo priemones bei inventorių. Be to, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Utenos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, t. y. kameroje Nr. 3 – 14 min., kameroje Nr. 5 ir Nr. 9 – po dvi paras, daroma išvada, jog toks trumpalaikis pareiškėjo laikymas, jo manymu, netinkamos būklės kamerose, negalėjo sukelti tokio masto pakenkimų, kurie būtų nesuderinami su įprastinėmis suėmimo vykdymo sąlygomis.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam švariose policijos įstaigos areštinės kamerose.
Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimoatlyginti neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje(pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, fizinius nepatogumus, dvasinius ir emocinius išgyvenimus orumo pažeminimą. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Utenos AVPK areštinės medicinos darbuotojus dėl sveikatos sutrikimų, kurie galėjo pasireikšti dėl netinkamų laikymo sąlygų Utenos AVPK areštinėje (b. l. 35). Sprendžiant dėl žalingus padarinius keliančių faktorių veikimo trukmės, atsižvelgiama ir į tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d.,nuo 8 val. 54 min. iki 11 val. 25 min. ir 2016 m. rugsėjo 21 d., nuo 12 val. 25 min. iki 14 val. 09 min. buvo konvojuojamas į Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžius; 2016 m. rugsėjo 22 d. naudojosi teise pasivaikščioti (b. l. 33-34).
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjas 5 paras buvo laikomas Utenos AVPK areštinės kamerose, pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas sprendžia, kad Utenos AVPK neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinės žalos.
Teisminėje praktikoje vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisti pinigine išraiška. Atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kadnagrinėjamu atveju 45,00Eur priteisiama neturtinė žala laikoma adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 45,00Eur (keturiasdešimtpenkis eurus 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti už2016 m. rugsėjo 19 d. - 2016 m. rugsėjo 23 d.laikotarpį.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.