- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-165-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05641-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Ž. M.
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo Ž. M. skundas dėl 2024 m. sausio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. M. nuteistas 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, bausmės subendrintos ir paskirta 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi perkvalifikuotos 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu padarytos veikos: iš BK 178 straipsnio 4 dalies į 178 straipsnio 5 dalį, bausmė nepakeista, iš 182 straipsnio 1 dalies į 182 straipsnio 4 dalį, bausmė sušvelninta paskirta 90 parų arešto bausmė, iš 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 3 dalį, bausmė nepakeista, iš 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, į 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, bausmė nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Likusioje dalyje veikos kvalifikavimas ir bausmių dydžiai, bei galutinės bausmės nekeisti. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 24 dienos.
2. Bausmės pradžia – 2021-06-13, bausmės pabaiga – 2024-12-13. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 10 mėnesių 24 dienos laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. sausio 19 d. priimtu nutarimu Nr. RV-20-507 nutarta netaikyti nuteistajam Ž. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalį.
4. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis Ž. M. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis Ž. M. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodė, jog Komisija neatsižvelgė į jo išsakytas mintis, jam joje neleido dalyvauti. Teismas jo skundo taip pat netenkino, nes rėmėsi komisijos surinkta informacija, kuri nebuvo iki gali išsiaiškinusi visų aplinkybių. Komisija ir teismas rėmėsi ankstesniais jo teistumais, už kuriuos jis jau yra atlikęs bausmes. Komisija juo netiki, jog jis gali pasitaisyti.
5.2. Skunde teigia, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, jau ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigoje. Visi jo nusikaltimai padaryti per alkoholio vartojimą. Nusprendė, jog jau nebevartos, susirado reabilitacijos centrą, kur gydysis ir gyvens, nes daugiau neturi kur gyventi, nes neturi artimųjų. Bandys susirasti darbą. Priteistų ieškinių nemoka, nes neturi galimybių jų mokėti būdamas įkalinimo įstaigoje, o išėjęs į laisvę ir susiradęs darbą juos bandys padengti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. M. skundas atmetamas.
7. Teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Ž. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų Ž. M. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukštą ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam du kartus atliktų vertinimų metu nustatyta mažai kintanti aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nors aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kurios šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo rizika vertinta tik du kartus, nėra galimybės nustatyti. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, statinis (didelis teistumų skaičius) ir dinaminiai (neturės gyvenamosios vietos laisvėje; neturi oficialios darbinės patirties laisvėje; neturi pragyvenimo šaltinio laisvėje ir lėšų tvarkymo įgūdžių; netinkamas gyvenimo stilius ir nusikalsti linkę draugai; netinkamas mąstymas ir elgesys; atmestinas požiūris į nustatytos tvarkos ir įpareigojimų laikymąsi) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo Ž. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus Ž. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Nuteistasis skunde teigia, kad paleistas lygtinai vyktų gyventi į reabilitacijos centrą. Nuteistasis nurodo, jog yra pateikta reabilitacijos centro pažyma. Asmens bylos duomenimis VšĮ „Alfa centras“ pateikė pažymą, jog nuteistąjį priimtų į (duomenys neskelbtini) reabilitaciją gydymuisi nuo priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir užtikrins laisvą vietą dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje pateikta pažyma patvirtina, kad nuteistasis bus priimtas gydytis, esant laisvai vietai, tačiau apie gyvenamosios vietos suteikimą pažymoje neužsimenama. Teismo vertinimu, reabilitacija yra trumpalaikis procesas, kur po reabilitacijos gyvens nuteistasis, byloje duomenų nėra. Todėl teismas konstatuoja, jog Komisija pagrįstai nutarime nurodė, jog nuteistasis nėra pateikęs duomenų apie gyvenamąją vietą, išėjus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
13. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos posėdis vyko jam nedalyvaujant, nes jam buvo neleista dalyvauti teismo posėdyje. Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-444 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, Komisija lygtinio paleidimo klausimą sprendžia, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada. Komisijai svarstymui pateikiama minėta išvada ir nuteistojo asmens byla. Minėto įsakymo 235 punkte numatyta, kad svarstant ir vertinant Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją, lygtinio paleidimo komisija į posėdį gali kviesti nuteistąjį, dėl kurio buvo pateikta socialinio tyrimo išvada, kitus darbuotojus, dalyvavusius nuteistojo resocializacijos procese, kuriems komisijos nariai gali pateikti klausimus, siekdami tinkamai įvertinti Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti Taisyklių 234.2 ar 234.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog nuteistojo dalyvavimas posėdyje, kuriame svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, nėra privalomas, tai yra Komisijos teisė kviesti nuteistąjį į posėdį, bet ne pareiga. Todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis posėdyje nedalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas.
14. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę jau atlieka 10 kartą, ankščiau buvo pažeidęs tiek lygtinio paleidimo, tiek bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, turi skolų, kurių nemoka, neturi gyvenamosios vietos, neturi šeimos narių, visos nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, ankščiau teistas 18 kartų, šis teistumas 19, administracine tvarka baustas 18 kartų, 4 kartus pažeidė laisvės atėmimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta aukšta yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu, Ž. M. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
15. Abejonių tinkamu Ž. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuteistasis 4 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, o skatintas buvo tik 3 kartus. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
16. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistojo dalis nusikalstamų veikų susijusi su siekiu pasisavinti svetimą turtą, t. y. stebimas finansinis nusikalstamo elgesio motyvas. Nuteistasis savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, galima daryti išvadą, kad nuteistasis neturėdamas pastovių legalių pajamų, nesugeba planuotis savo išlaidų. Be to, nuteistasis turi skolų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus duomenimis, Ž. M. priteista suma yra 3 859,87 eurai. Atlyginta suma tik 187,75 eurai. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to nuteistasis nepateikia jokių duomenų, jog laisvėje bus įdarbintas.
17. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą Ž. M. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Ž. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
18. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
19. Analizuojamu atveju Ž. M. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. M. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.