Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saugrafa“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, kompensacijos ir kitų mokėjimų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J.Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Saugrafa“ 2 678,31 Lt neišmokėtos kompensacijos, 598,39 Lt darbo užmokestį, 3 686,26 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3 071,90 Lt išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2002-09-02 dirbo UAB „Saugrafa“ direktore. 2007-03-09 įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta atleisti ieškovę iš direktorės pareigų, per 30 dienų išmokant 6 mėnesių darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2007-03-09 pagal Darbo kodekso 125 str., šalims sudarius rašytinį susitarimą. Jame numatyta iki 2007-04-08 išmokėti ieškovei 6 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio – 9 215,70 Lt – kompensaciją, 598,39 Lt darbo užmokesčio, 3 686,26 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 3 071,90 Lt išeitinės išmokos (sumos atėmus mokesčius). Tačiau atsakovas sumokėjo ieškovei tik 6 537,39 Lt, kurie buvo pervesti tik 2007-06-11. Be to, Susitarime nurodyti skaičiavimai klaidingi, nes atsakovo duomenys apie vidutinį ieškovės darbo užmokestį skiriasi nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų. Šalių susitarimą parengė atsakovas, o ieškovė paskubomis sutiko su jo sąlygomis, todėl jį aiškinant turi būti atsižvelgiama į tikrąją šalių valią. Nepaisant to, kad tarp įmonės ir jos vadovo susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, tarp jų sudarytos darbo sutarties nutraukimą ir išmokų išmokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas. Atsakovas privalo išmokėti ieškovei Darbo kodekse numatytas išmokas, mokamas atleidžiant darbuotoją.

Atsakovas UAB „Saugrafa“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Susitarime su ieškove numatyta 9 215,70 Lt kompensacija apima visas sumas, mokėtinas atleidžiamam darbuotojui, pagal galiojančius teisės aktus, todėl kitos susitarime numatytos sumos ją tik detalizuoja. Ši suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ieškovei išmokėta 6 537,39 Lt. Nepaisant to, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriems taikomos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Todėl reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti pagal Darbo kodeksą neteisėtas, nes tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę ne darbo, o pavedimo teisiniai santykiai. Atsiskaitymo termino praleidimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.37 str., 6.210 str. Darbo sutarties nutraukimas teisingai įforminamas pagal DK 124 str. 1 p. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. Susitarimu buvo išspręstas tik atsiskaitymo su ieškove, o ne sutarties su ja nutraukimo klausimas. Atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškove dėl jos kaltės, nes ji laiku negrąžino darbinio automobilio, naudojosi įmonei priklausančia kuro pildymo kortele, bandė įforminti automobilį savo vardu.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Saugrafa“ 3 481,80 Lt kompensacijos ieškovės J. Ž. naudai. Išaiškino, jog priteista suma nurodyta neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti apskaičiuoti ir atskaityti sprendimo vykdymo eigoje. Priteisė iš atsakovo UAB „Saugrafa“, 162,91 Lt metinių palūkanų nuo 2007 m. balandžio 8 d. iki bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 26 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 678,31 Lt neišmokėtos kompensacijos dalies nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovės J. Ž. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas – DK 124 straipsnio 1 dalis ir Akcinių bendrovių 37 straipsnio 3 dalis į darbo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, nurodytas tinkamai ir teisingai. Šios aplinkybės negali pakeisti faktas, kad ieškovei yra išduota pažyma apie darbą įstaigoje (įmonėje), kurioje nurodyta, kad ji iš darbo atleista DK 125 str. pagrindu arba tai, kad apie darbo sutarties nutraukimą joje nurodytu pagrindu ieškovė nepasirašiusi. Teismas sprendė, jog ieškovei priklauso visos išmokos, mokėtinos atleidžiant darbuotoją iš darbo, t.y. neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Teismas sprendė, jog šalys, sudarydamos 2007-03-09 susitarimą, aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad į susitarime sutartą 6 mėn. kompensacijos sumą įskaitomos ieškovei mokėtinos DK numatytos išmokos, t.y. neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka. Tokį tarp šalių sudarytą susitarimą teismas nelaikė pažeidžiančiu DK numatytos atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos ir nebloginančiu ieškovės situacijos, jis nelaikytinas pakeičiančiu akcininkų susirinkimo nutarimo dėl 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos ieškovei išmokėjimo, nes ji nėra mažinama, tik detalizuojama.

Teismas konstatavo, jog atsakovas teisingai apskaičiavo ieškovei skaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį, jo dydis – 2 194,22 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka sudarytų 4 388,44 Lt, neatskaičius mokesčių. Teismas nurodė, kad tokio dydžio suma buvo nurodyta atsakovo teismui pateiktos Darbo užmokesčio, išmokėto J. Ž. 2007 m. sausio-kovo mėnesiais, detalizavimo lentelės 6 d. c punkte, o į bylą pateiktame darbo užmokesčio žiniaraštyje ši išmoka nurodyta neteisingai, todėl neteisingai apskaičiuota ir bendra ieškovei priklausančių išmokų, neatskaičius mokesčių – 9215,70 Lt suma.

Teismas nesutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad visuotiniame akcininkų susirinkime nutarus ieškovei išmokėti šešių mėnesių darbo užmokesčių (neto) dydžio kompensaciją, „neto“ reiškia ne tik mokesčių, bet ir kitų darbuotojui mokamų sumų neįskaitymą į kompensaciją, kadangi šalių Susitarime aiškiai nurodyta, kad ieškovei mokėtina šešių mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, neįskaitant jokių mokesčių, susijusių su darbuotojui mokamomis sumomis, tačiau įskaitant ieškovei priklausantį neišmokėtą atlyginimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką.

Teismas nurodė, jog iš viso ieškovei priklausančios Darbo kodekse numatytos išmokos, atskaičiavus mokesčius, sudaro 7 270,16 Lt. Ši išmokų suma yra mažesnė nei visa visuotinio akcininkų susitarimo nutarimu skirta ir tarp šalių sudarytu Susitarimu sulygta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija atskaičius mokesčius - 9 215,72 Lt. Todėl ieškovei, atsižvelgiant į tarp šalių sudarytą Susitarimą įskaityti Darbo kodekse numatytas išmokas į kompensaciją, turėjo būti išmokėta iš viso 9 215,72 Lt suma, atsakovui išmokėjus 6 537,39 Lt, jis liko skolingas ieškovei 2 678,31 Lt, šią sumą ir priteisė iš atsakovo.

Teismas ieškovės reikalavimus dėl 598,39 Lt darbo užmokesčio, 3 686,26 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 3 071,90 Lt išeitinės išmokos atmetė, nes, kaip nustatyta, šalių Susitarimu šios sumos įskaitytos į bendrą 9 215,70 Lt kompensacijos dydį.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, nes byloje patenkintas tik reikalavimas, kylantis iš civilinių teisinių santykių – dėl neišmokėtos kompensacijos dalies, tačiau teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 417 str.) ir, remdamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos 2 678,31 Lt kompensacijos sumos nuo 2007-04-08, kai atsakovas, pagal Susitarimą, turėjo atsiskaityti su ieškove, iki bylos iškėlimo teisme dienos 2008-06-26. Šios palūkanos sudaro 162,91 Lt (0,37 x 444).

Ieškovė J.Ž. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tinkamai ir teisingai nurodytas ieškovės atleidimo iš UAB „Saugrafa" direktorės pareigų teisinis pagrindas - LR DK 124 str. 1 p. ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., nes akivaizdu, jog darbo sutartis su apeliante nutraukta LR DK 125 str. pagrindu, tai patvirtina 2007-03-19 pažymoje esantis įrašas, jog ieškovė atleista šalių susitarimu, pagal darbo kodekso 125 str.; pats 2007-03-09 tarp bylos šalių sudaryto susitarimo Nr. 070309-1 sudarymo faktas, šio susitarimo sąlygos, susijusios su privalomų sumų išmokėjimo ieškovei termino atidėjimas, didesnių kompensacijos dydžių nustatymu; darbo sutarties pasibaigimo atsakovas neįformino įstatymo nustatyta tvarka, nors LR DK 141 str. 2 d. numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; darbo sutarties pasibaigimas nepasirašytas apeliantės, o byloje nėra įrodymų, jog apeliantė vengė pasirašyti darbo sutarties pasibaigimą, priešingai: apeliante veikė aktyviai, t.y. atleidimo iš darbo dieną (2007-03-09) pasirašė susitarimą Nr. 070309-01, 2007-03-19 kreipėsi į darbdavį ir gavo pažymą LR DK 141 str. 4 d. numatytu pagrindu, prašė, tačiau negavo jai priklausančio darbo sutarties egzemplioriaus.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad į jai priklausančios kompensacijos sumą įskaitomos ieškovei mokėtinos Darbo kodekse numatytos išmokos. Ji nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad susitarimo 1 punktas ir 2 punktas surašytas padarant aiškias klaidas, t.y. susitarimo 1 p. numatyta, jog „neįskaitant jokių mokesčių, susijusių su Darbuotojui mokamomis sumomis, kompensacija“, o Susitarimo 2 p. numatyta, jog „kompensacija apima visas sumas, mokėtinas atleidžiamam Darbuotojui pagal galiojančius teisės aktus", tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog Susitarimo projektą parengė darbdavys - atsakovas UAB „Saugrafa", o apeliantė priėmė išdėstytas darbo sutarties pasibaigimo sąlygas. Taigi įvertinant tai, susitarimo dviprasmiškumas turi būti aiškinamas susitarimo rengėjo ir darbdavio - UAB „Saugrafa" nenaudai ir apeliantės naudai, todėl apeliantės naudai priteistina 7 356,55 Lt neišmokėta kompensacijos dalis, atskaičius mokesčius.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog susitarimas nėra pakeičiantis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos ieškovei išmokėjimo, nes susitarime ji nėra sumažinama, tik detalizuojama, o taip pat kad pirmosios instancijos teismo išaiškinta Susitarimo telste žodžio „neto" reikšme. Ji nurodo, kad į jai priteistiną 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją neįeina kitos mokėtinos sumos.

Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmių vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2004, kadangi ši nutartis iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, ir joje suformuotos taisyklės netaikytinos nagrinėjamam atvejui.

Atsakovas UAB „Saugrafa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė buvo atleista iš darbo DK 125 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad su ieškove civiliniai teisiniai santykiai buvo nutraukti vadovaujantis atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, bet ne DK įtvirtintais pagrindais. LR DK 125 str. numatantis galimybę darbo teisinių santykių subjektams pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu neatitinka susiklosčiusios situacijos tarp Atsakovo ir Ieškovės, nes aptariamoje situacijoje darbo sutartis nebuvo nutraukiama šalių susitarimu (t.y. nėra tokios nuorodos nei darbo sutartyje, nei 2007 m. kovo 9 d. Atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokole) - Atsakovo vadovė buvo atšaukta iš pareigų, t.y. valia nutraukti tarp šalių susiklosčiusius pavedimo santykius kilo iš bendrovės akcininkų pusės.

Apeliantė netinkamai interpretuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantės reikalavimas papildomai taikyti DK 140 straipsnio 2 dalį šalims susitarus, jog visos kompensacijos įskaitomos į ieškovei mokėtiną sumą, nėra pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2002-08-30 tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta darbo sutartis Nr. 1, kuria ieškovė priimta dirbti UAB „Saugrafa“ direktore (b.l. 43-44). 2007-03-09 visuotiniame UAB „Saugrafa“ akcininkų susirinkime nutarta atšaukti ieškovę iš šių pareigų, per 30 dienų išmokant ieškovei šešių mėnesinių darbo užmokesčių (neto) kompensaciją (b.l. 8-10). Darbo sutartyje padarytas įrašas apie tai, kad ji nutraukta nuo 2007-03-09 pagal LR Darbo kodekso 124 str. 1 p. ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. Prie atžymos apie darbo sutarties nutraukimą ieškovė nepasirašiusi. Tą pačią dieną (2007-03-09) tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytas susitarimas Nr. 070309-01 (b.l. 11-12), kuriuo šalys, atsižvelgdamos į visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir į tai, kad bendrovė privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, susitarė, kad ieškovei per 30 kalendorinių dienų bus išmokėta šešių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, neįskaitant mokesčių, kompensacija, kuri iš viso sudaro 9 215,70 Lt. Šalys susitarė, kad ši kompensacija apima visas sumas, mokėtinas atleidžiamam darbuotojui pagal teisės aktus. Ją, atskaičius mokesčius, sudaro: 598,39 Lt darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2007-03-09, 3686,26 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3071,90 Lt išeitinė išmoka. Atsakovas, išmokėjęs nurodytą 9 215,70 Lt kompensaciją laikomas visiškai atsiskaičiusiu su ieškove.

Dėl atleidimo iš darbo teisinio pagrindo.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atleidžiant ieškovę iš darbo visuotiniam akcininkų susirinkimui atšaukus ją iš bendrovės direktorės pareigų teisingai nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas – Darbo kodekso 124 straipsnio 1 p. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 d. Teismas teisingai nurodė, kad bendrovės administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurią teisingai savo sprendime nurodė pirmos instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Pagal teismų suformuotą praktiką darbdavys, esant kitų įstatymų nustatytam pagrindui nutraukti sutartį, privalo įforminti jos pasibaigimą pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktą ir konkretų specialiojo įstatymo pagrindą. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo visuotinio akcininkų sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktą ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006). Nors ieškovės nurodytoje pažymoje (b.l. 15) yra nurodytas ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas Darbo kodekso 125 straipsnis, tačiau šios pažymos duomenys, nesant pasirašyto susitarimo tarp šalių dėl darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 125 straipsnio pagrindu, ir esant atsakovo visuotinio susirinkimo nutarimui dėl ieškovės atšaukimo iš direktorės pareigų, negali pakeisti atleidimo tinkamo pagrindo, nes pažymoje nurodytas atleidimo pagrindas neatitinka nei visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, nei tokiu būdu atšaukto iš bendrovės direktoriaus pareigų asmens teismų praktikoje susiformavusio atleidimo iš darbo įforminimo.

Dėl mokėtinos kompensacijos dydžio.

UAB „Saugrafa“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė, kad atšaukiant ieškovę iš direktorės pareigų jai išmokėtina šešių mėnesinių darbo užmokesčių (neto) dydžio kompensacija (b.l. 8-9). Koks konkretus šios kompensacijos dydis ir kokios išmokos, susijusios su darbo santykiais, į ją įtraukiamos šalys susitarė ir tai detalizavo pasirašydamos 2007-03-09 Susitarimą Nr. 070309-01 (b.l. 11-12). Šalys sutarė, kad neįskaitant jokių mokesčių, išmokama ieškovei kompensacija sudaro 9 215,70 Lt. Susitarimo 2 p. šalys susitarė, kad kompensacija apima visas sumas mokėtinas atleidžiamam darbuotojui pagal galiojančius teisės aktus, t.y. neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei išeitinė išmoka. Šalys neginčija, kad atskaičius valstybės nustatytus privalomus mokesčius, ieškovei priklauso išmokėti 511,99 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 3 686,26 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka už du mėnesius – 3 071,91 Lt (esant nustatytam ieškovės atleidimo iš darbo pagrindui – Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktui ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 daliai). Šias privalomai pagal Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 1 p., 177 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 d. atleidžiamai iš darbo ieškovei išmokamas sumas teisingai paskaičiavo pirmos instancijos teismas, ir nurodė, kad bendra šių privalomų išmokų suma sudaro 7 270,16 Lt. Ši suma yra mažesnė, negu ieškovei nutarė išmokėti kompensacijos visuotinis akcininkų susitarimas, tačiau uždarosios akcinės bendrovės pagrindinis valdymo organas yra ribojamas nurodytų normų pagrindu mokėti mažesnę, negu darbuotojui priklauso išmokėti išmokų, tačiau nėra ribojamas mokėti didesnes išmokas. Esant tokiam susirinkimo sprendimui bei tuo pagrindu pasirašytam šalių susitarimui atsakovas privalo išmokėti šalių sutartą sumą, kuri nurodyta susitarime – 9 215, 72 Lt. Todėl atsakovui sumokėjus ieškovei dalį šios sumos, teismas pagrįstai kitą nesumokėtą dalį priteisė iš atsakovo. Nepagrįstas apelianto aiškinimas, aiškinant susirinkimo nutarime dėl ieškovei išmokėtinos šešių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos žodelio „neto“ reikšmės. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo šio žodelio nutarimo kontekste aiškinimu ir nesutinka su apeliantės argumentu, jog toks susirinkimo sprendimas reiškė ne ką kitą, kaip 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos jai išmokėjimą papildomai su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Susirinkimo sprendime nebuvo detalizuota nei išeitinės išmokos, nei kitų išmokų susijusių su darbo santykiais išmokėjimo ieškovei, tik nurodyta nutartos išmokėti kompensacijos dydis – 6 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, kuri, kaip jau minėta, konkretizuota šalių pasirašytame susitarime, nurodant privalomų išmokų bei jų dydžių, atskaičiavus mokesčius, sumas.

Dėl Civilinio kodekso normų taikymo.

Darbo santykius reglamentuoja specialūs darbo įstatymai, o tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai, darbo santykiams taikomos Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso 1.1 str. 3 d.). Šios bylos atveju 2007-03-09 šalių susitarimu (b.l. 11-12) atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 9 215,70 Lt per 30 kalendorinių dienų, t.y. iki 2007 m. balandžio 30 d. Toks šalių susitarimas kilęs iš darbo teisinių santykių, tačiau Darbo kodeksas jo pilnai nereglamentuoja, todėl remiantis Civilinio kodekso 1.1 str. 3 dalimi, šiems santykiams ir šalių susitarimui taikytinos ir Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 1 punktas numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatyme ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju tarp šalių esantys darbo santykiai peraugo į civilinius teisinius santykius. Esant tokiam kaip šios bylos atveju šalių susitarimui, pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už uždelstą po susitarime numatyto laiko, pagrįstai taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias netesybas, o ne Darbo kodekso 141 straipsnio 3 d. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2003). Kadangi tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o prievolė yra piniginė, tai piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo padarinių klausimas turi būti sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnius. Teismas teisingai taikė šias nuostatas ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 5 % metinių palūkanų nuo nesumokėtos pagal prisiimtos prievolę sumos, t.y. nuo 2 678,31 Lt.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Kolegija nekeisdama iš esmės sprendimo jį patikslina, atsižvelgdama į tai, jog kolegija sutiko su apylinkės teismo šalių teisinio santykių po susitarimo pasirašymo vertinimu, pritarė teismo sprendimui, kad pasirašius susitarimą tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir šitaip pasibaigė darbo santykiai. Tačiau teismas be pagrindo nurodė, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje iš atsakovo priteistina suma nurodytina neatskaičius 30 procentų mokesčių, tuo nuspręsdamas prieštaringai padarytai išvadai dėl teisinių santykių pasikeitimo pobūdžio. Atsakovas, neišmokėdamas pagal susitarimą nurodytos sumos, pažeidė prievolę pagal sutartį atsiskaityti laiku, todėl ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina atsakovo pagal susitarimą nesumokėta ieškovei suma – 2678,31 Lt, tokiu būdu patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį: „priteisti iš atsakovo UAB „SAUGRAFA“, į.k. 1260 37779, Jogailos g. 4, Vilniuje, 3 481,80 (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt, 80 ct) kompensacijos ieškovės J. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nauda. Išaiškinti, jog priteista suma nurodyta neatskaičiuos fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti apskaičiuoti ir atskaityti sprendimo vykdymo eigoje“ išdėstyti taip: „ priteisti iš atsakovo UAB „SAUGRAFA“, į.k. 1260 37779, Jogailos g. 4, Vilniuje, 2 678,31 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus, 31 cnt) skolos ieškovės J. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nauda“.