Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miesto puota LT“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Miesto puota LT“ (toliau – ir pareiškėja, ir RUAB “Miesto puota LT“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38962 (toliau – ir Ginčijamas nutarimas) ir sumažinti skirtą baudą (ekonominę sankciją) iki 500 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai 2024 m. spalio 10 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1547-0003 (toliau – Protokolas) dėl to, kad R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) buvo leista dirbti indų plovėjo pareigose 2024 m.birželio 13 d., apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešus mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos jo darbo pradžios. Protokole nurodyta, kad pažeidimas nustatytas 2024 m. birželio 13 d. atlikus nelegalaus darbo patikrinimą įmonės veiklos vykdymo vietoje – restorane (duomenys neskelbtini). Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos pakartotinai. Protokolas surašytas ir dėl to, kad RUAB “Miesto puota LT“ VDI ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie į įmonę įdarbintus užsieniečius ne vėliau kaip likus vienai dienai iki jų įdarbinimo dienos.

Darbo inspekcija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi bylos medžiagą, Ginčijamu nutarimu pripažino, kad leidus R. M. nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. birželio 13 d. dirbti ir nepranešus apie tai teisės aktų nustatyta tvarka, buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, o nepateikus pranešimų apie įmonę įdarbintus užsieniečius įstatymų nustatyta tvarka, buvo pažeistos DK 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 8 dalies, bei Aprašo 4.1 papunkčio ir 7 punkto nuostatos.

Darbo inspekcija sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad RUAB „Miesto puota LT“ pripažino padariusi pažeidimą, padėjo inspektoriui atlikti pažeidimų tyrimą. Atsižvelgdama į tai, Ginčijamu nutarimu skyrė RUAB „Miesto puota LT“ galutinę 2.896 Eur baudą (ekonominę sankciją).

Atkreipia dėmesį į tai, kad UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte teigiama, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Kadangi RUAB „Miesto puota LT“ dėl apmaudžios klaidos jau buvo bausta pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jai šioje byloje Ginčijamu nutarimu buvo skirta minimali 2 896 Eur bauda, apimanti ir pagal UĮ 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtą 400 Eur baudą (ekonominę sankciją).

Pareiškėjos įsitikinimu, nors jai pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą buvo skirta minimali 2 896 Eur bauda, ji turėtų būti sumažinta, kadangi ji laikytina neproporcinga ir dėl to neteisinga.

Pažymi, kad nustatytas pažeidimas buvo padarytas dėl atsakingo darbuotojo, t. y. įmonės finansininko D. V. U., netyčinės, didelio darbo krūvio nulemtos klaidos. Šiam atsakingam pareiškėjos asmeniui už tą patį pažeidimą buvo skirta 5 000 Eur bauda, tačiau nei atsakingo asmens D. V. U., nei pareiškėjos RUAB „Miesto puota LT“ veiksmuose nebuvo jokios tyčios ir siekio nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Tiek pati RUAB „Miesto puota LT“, tiek atsakingas asmuo D. V. U. iš karto prisipažino padarę tiek administracinį nusižengimą, tiek UĮ pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi bei padėjo nusižengimą ir teisės pažeidimą išaiškinti.

RUAB „Miesto puota LT“ atsakingas asmuo D. V. U. VDI teiktame paaiškinime nurodė, kad R. M. pradėjo eiti indų plovėjo pareigas virtuvėje nuo 2024 m. birželio 5 d., su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, įforminti kiti privalomi dokumentai, tačiau buvo pamiršta jo leidimo gyventi Lietuvoje kopija ir dėl šios priežasties apie R. M. įdarbinimą VSDFV ir pranešimas Užimtumo tarnybai pateiktas tik 2024 m. birželio 13 d.

Nors RUAB „Miesto puota LT“ dėl apmaudžios klaidos vieną kartą jau buvo bausta dėl UĮ pažeidimo, ji suprato ir žinojo, kad ji nuo šiol gali būti laikoma nepatikima įmone ir valstybės institucijų patikrinimai taps neišvengiami. Tai aiškiai indikuoja, kad ginčo atveju teisės pažeidimas nebuvo padarytas tyčia ir piktybiškai ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Bet koks vidutiniškai protingas žmogus, žinodamas, kad dėl anksčiau padaryto teisės pažeidimo bus nuolat stebimas ir tikrinamas atsakingų valstybės institucijų, nesiryžtų dar kartą daryti analogiško teisės pažeidimo.

Teigia, kad Ginčijamu nutarimu skirta bauda pareiškėjai yra per didelė, neatitinka teismų praktikoje nustatytų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, yra laikytina neadekvačia padarytam teisės pažeidimui. Pažymi, kad RUAB „Miesto puota LT“ šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir jai Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-769-950/2024, yra iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, pareiškėja yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau vykdo ūkinę / komercinę veiklą, deda visas pastangas išlaikyti turimus darbuotojus ir atsiskaityti su kreditoriais. Tai atitinkamai reiškia, kad net ir minimalios ekonominės sankcijos paskyrimas padarytų jai neproporcingai didelį neigiamą poveikį.

Atkripia dėmesį į tai, kad Konstituciniai teisingumo, teisine?s valstybe?s principai suponuoja, be kita ko, tai, kad uz? teise?s paz?eidimus valstybe?s nustatomos poveikio priemone?s turi bu?ti proporcingos (adekvac?ios) teise?s paz?eidimui, jos turi atitikti siekiamus teise?tus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varz?yti asmens akivaizdz?iai labiau negu reikia s?iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teise?s paz?eide?jus ir uz?tikrinti teise?s paz?eidimu? prevencija? ir pasirinktu? priemoniu? s?iam tikslui pasiekti turi bu?ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant bu?tu? galima atsiz?velgti i? teise?s paz?eidimo pobu?di?, i? atsakomybe? lengvinanc?ias ir kitas aplinkybes.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prašo sumažinti Ginčijamu nutarimu skirtą 2896 Eur baudą iki 500 Eur.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą Darbo inspekcija nurodė, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Išnagrinėjus UĮ pažeidimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pažymi, kad – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, mano, kad Darbo inspekcija visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino ir ištyrė įrodymų visumą ir pagrįstai skyrė RUAB “Miesto puota LT” nuobaudą sankcijos ribose (paskirta minimali bauda).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Darbo inspekcijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38962 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad RUAB „Miesto puota LT“ nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. birželio 13 d. indų plovėjos pareigose buvo įdarbinta R. M., tačiau apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos jo darbo pradžios (pranešimas pateiktas 2024 m. birželio 13 d.).

Ginčijamu nutarimu Darbo inspekcija atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui UAB „Miesto puota LT“, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2896 Eur dydžio baudą (ekonominę sankciją), už UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 400 Eur baudą (ekonominę sankciją). Vadovaujanti ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinai paskyrė 2896 Eur baudą (ekonominę sankcija).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (redakcija nuo 2024 m. gegužės 31 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas (nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą), 57 straipsnio 2 dalis (užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms, nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu).

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

UĮ 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Pažymėtina, kad Darbo inspekcija, Ginčijamame nutarime skirdama pareiškėjai minimalią sankcijoje nustatytą baudą (2896 Eur) atsižvelgė į tai, jog pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nėra jokio ginčo dėl to, kad UAB „Miesto puota LT“ pažeidusiai DK 42 straipsnio 2 dalį bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 57 straipsnio 2 dalį jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2023 m. liepos 27 d. paskirta bauda.

Pareiškėjai skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su, be kita ko, tikslu užtikrinti atsakomybę už nelegalaus darbo prevenciją (UĮ 1str. 1 d., 55 str.). Vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas (nelegalus darbas) priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

Pareiškėja skunde iš esmės nenurodė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo UĮ nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę nei sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja tvirtino, kad šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir jai Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla (vykdo ūkinę / komercinę veiklą, deda visas pastangas išlaikyti turimus darbuotojus ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl net ir minimalios ekonominės sankcijos paskyrimas padarytų jai neproporcingai didelį neigiamą poveikį), tačiau jokių finansinių dokumentų, kurie minėtas aplinkybes patvirtintų, ar liudytų apie finansinių sunkumų pasikeitimą po skundo pateikimo teismui, nepateikė.

Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Darbo inspekcija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ginčijamas nutarimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miesto puota LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.