Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S. (D. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 60 parų arešto, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė V. G., gim. 1956 m. Kaltinamasis D. S. 2008 m. birželio 10 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, asmeninio konflikto metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, peiliu 3 kartus dūrė V. G. taip padarydamas tris kiauryminius – durtinius pjautinius krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimus su širdplėvės pažeidimu, kiaurinius širdies pažeidimus, kairės pusės V-VI šonkaulių pažeidimu, diafragmos pažeidimu, aklu kepenų kairės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d, 129 str. 1 d.

Kaltinamasis D. S. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., prisipažino ir parodė, kad su V. G. gyveno viename name, tik skirtinguose namo galuose, turėjo bendrą kiemą. Prieš nagrinėjamą nusikaltimą V. G. viduryje kiemo pastatė tvorą, jam ir kaltinamojo broliui tai nepatiko ir jie liepė tą tvorą nugriauti, ką V. G. ir padarė, tačiau tą naktį kažkas jiems išdaužė langų stiklus. Buvo įtariama, kad tai padarė V. G. arba jo žmonės. Po langų išdaužymo V. G. girtas atėjo pas kaltinamojo motiną, kėlė triukšmą, keikėsi, grasino ir išvarė iš jos namų. Sužinojęs apie šį įvykį kaltinamasis paskambino policijai ir prašė nuvykti išsiaiškinti, kas ten įvyko, nes pats tuo metu buvo Vilniuje. Vėliau sužinojo, kad policijos pareigūnai buvo atvykę, tačiau motinos namuose nerado, nes ji buvo pasislėpusi pas kaimynus, o su V. G. dėl girtumo buvo neįmanoma susikalbėti. Kitą dieną, 2008 m. birželio 10 d., po pietų, jis autobusu atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančius namus, kad išsiaiškintų, kas vyksta. Eidamas link savo namo pamatė stovintį V. G. taksi automobilį (V. G. dirbo taksistu), kuriame sėdėjo V. G. su draugais. Kaltinamasis norėjo pasiaiškinti dėl įvykusio konflikto, paklausti, kodėl taip buvo pasielgta su jo motina. V. G. pradėjo keiktis, šaukti, norėjo išlipti iš automobilio, bet kaltinamasis bandė jį sulaikyti, prispaudė dureles, nes nenorėjo tęsti konflikto, tačiau V. G. vis tiek tas dureles nustūmė, išlipo iš automobilio ir jį puolė, prasidėjo susistumdymas. V. G. pirmas jį puolė, norėjo suduoti kumščiu, bet jis išsisuko ir kumščiu pirmas sudavė smūgį V. G.. V. G. vėl puolė kaltinamąjį, vijosi, sudavė kumščiu į veidą, prakirto antakį. Kaltinamasis vėl bandė išsisukti, pabėgti, bet pajuto smūgį į galvą, kas jį sudavė – nežino, o po smūgio mažai ką prisimena. Neprisimena, kad būtų persiritęs per tvorą ir įkritęs į daržą. Pasiėmęs iš kišenės peilį juo sudavė V. G., atrodo, vieną smūgį, tačiau tiksliai neatsimena. Peilį turėjo jau seniai, jis buvo sulankstomas, atsidarydavo paspaudus mygtuką ir tada išlįsdavo geležtė. Peilį nešiojosi kelnių galinėje kišenėje. Tuo metu, kai dūrė peiliu, V. G. grėsmingai nusiteikęs ėjo link jo. Po įvykio peilį parsinešė namo ir atidavė tėvui, vėliau, atvykus policijai, atidavė policijos pareigūnams. Į namą buvo užėjusi greitosios medicinos pagalbos seselė, kuri pasakė, kad V. G. įvykio vietoje mirė, jam padaryti 3 dūriai peiliu, nuo kurių ir įvyko mirtis. V. G., kai jis sėdėjo automobilyje, jis smūgio nesudavė, priėjo prie automobilio su tikslu išsiaiškinti, kodėl V. G. išvarė iš namų jo motiną, norėjo tik pasikalbėti ir tokios reakcijos nesitikėjo, o buvo užpultas V. G. ir J. U., jį mušė ir M. P.. Jam buvo prakirstas antakis, sumuštas petys, po akimi buvo mėlynė ir nubrozdintas veidas. Tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivus, bet dėl netikusio nukentėjusiojo elgesio, suduotų smūgių ne viską prisimena.

Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis D. S. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( T 1, b. l. 169-171). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė vietą, kur stovėjo automobilis ir kurioje vietoje automobilyje sėdėjo V. G., kaip neleido V. G. atidaryti automobilio durelių ir išlipti iš automobilio, kur buvo nugriuvęs, kurioje vietoje jį pasivijo V. G., kaip jis peiliu dūrė V. G., o po to parbėgo namo (T 1, b. l. 138-144).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, stovi automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio 20,3 m. atstumu guli iki pusės nuogas vyriškos lyties lavonas, matosi dvi durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje ir viena pilvo srityje (T 1, b. l. 8-32).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1113/08 (01) nurodyta, kad V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m., mirties priežastis buvo kiauryminiai durtiniai pjautiniai krūtinės ir pilvo sužalojimai, pasireiškę dviem žaizdom krūtinės kairėje su širdplėvės pažeidimu, diafragmos pažeidimu, kiauriniu širdies pažeidimu, kairės pusės V-VI šonkaulių pažeidimu, aklu kepenų skilties pažeidimu ir viena žaizda pilve su plonosios žarnos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. V. G. kraujyje rasta 2,72 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Sužalojimai padaryti aštraus, plokščio, duriančių – pjaunančių savybių turinčio įrankio (pvz., peilio geležtės) poveikiu. Šie sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. Visi sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. G. mirties priežastimi buvo kiauryminiai durtiniai pjautiniai krūtinės ir pilvo sužalojimai su vidaus organu pažeidimu. Odos nubrozdinimai pilvo kairėje, kairiame kelyje, kairėje pėdoje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir mirčiai įtakos neturėjo, jų mechanizmas nenustatytas, nes individualūs požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais (T 1, b. l. 39-46).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5638)-YSY-8444 nurodyta, kad ant peilio, paimto iš D. S. sulaikymo metu, geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Kraujo genotipas sutampa su V. G. genotipu ( T. 1, b. l. 66-68).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3030/08 - (01) nurodyta, kad D. S. padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, odos įdrėskimai kairėje palštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietais, bukais daiktais. Konkretus traumavusių daiktų kontaktavęs paviršius neužsifiksavęs, todėl spręsti apie traumavusių daiktų formą bei dydį nėra galimybės (T 1, b. l. 149-150).

Nukentėjusioji O. G. parodė, kad prieš tris metus į jų namą atsikėlė gyventi kaltinamojo šeima, jie gyveno antrame namo gale, santykiai buvo normalūs. Kaltinamasis buvo jų šeimai paskolinęs pinigų ir jie jam grąžindavo pagal aplinkybes, liko skolingi 250 Lt. Dėl skolos grąžinimo jokių nesusipratimų nebuvo. Prieš pat įvykį vyras kieme buvo pastatęs tvorą, nes nusipirko šuniuką, o tvorą pastatė tam, kad šuniukas neišbėgtų į gatvę. Kaltinamojo broliui tai nepatiko ir vyras tą tvorą išardė. Kažkas išdaužė kaltinamojo motinos namo dalies langus, o kaimynai įtarė, kad tai padarė jos vyras. Apie įvykį nieko nežino, nes tą dieną dirbo ir grįždama namo pamatė prie jų mašinos daug susirinkusių žmonių. Priėjo pasižiūrėti ir pamatė ant žemės gulintį savo vyrą V. G., jis jau nebekvėpavo, krūtinėje ir pilve buvo 3 žaizdos. Kaimynai pasakė, kad tai padarė D. S., kurį ji gali charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, jis labai geras vaikinas. Kaip ir kodėl viskas įvyko, ji nežino. Vyrą laidojo ji, padėjo kaimynai. Šeimą išlaikė vyras, kuris dirbo taksistu, ji ilgą laiką nedirbo, nes gamykla, kurioje anksčiau dirbo, bankrutavo.

Liudytoja R. Z. parodė, kad gyvena kaimynystėje. 2008 m. birželio 10 d., apie 16 val., ji su vaikais po pietų ruošėsi važiuoti į daržą. Išgirdo riksmus, triukšmą, keiksmažodžius. Pasižiūrėjusi į gatvę pamatė, kad vaikinas, kurio nepažino, nes jo veidas buvo kruvinas, ėjo atbulas, o V., nužudytasis, labai piktas, rėkdamas mušė kaltinamąjį (tą kruviną vaikiną), J. U. taip pat puolė mušti tą vaikiną, bet J. U. buvo labai girtas, vos laikėsi ant kojų. V. dar šaukėsi pagalbos, M. P. pribėgo prie atitrūkusio nuo V. G. ir J. U. kaltinamojo ir kumščiu stipriai trenkė kaltinamajam į veidą. Smūgis buvo toks stiprus, kad kaltinamasis „nuskrido“ per tvorą į jos namo gėlyną. Įkritęs į gėlyną kaltinamasis apie 2-3 minutes gulėjo, nesikėlė, mano, kad galva atsitrenkė į gėles skiriančią tvorelę, ten vėliau ji buvo radusi kraujo. Ji pradėjo šaukti, kad vyrai baigtų mušti vaikiną. V. A. šaukė savo draugui M. P., kad jis nesikištų į muštynes. M. P. norėjo atitraukti nukentėjusįjį (V. G.), bet jis iš jo ištrūko ir ėjo link kaltinamojo. Kaltinamasis atsistojo, išėjo iš gėlyno ir atbulas gatve traukėsi link savo namų, o jį puolė dviese – V. G. ir J. U., kurie buvo jį pačiupę ir laikė už drabužių, o vaikinas šaukė „Paleiskite“. Atsikėlęs ir eidamas atbulas iš jos sodybos kaltinamasis vis rusiškai kartojo „Nesiartinkite“. Nukentėjusysis, laikydamas kaltinamąjį jį kumščiavo, o J. U. per nukentėjusiojo galvą iš viršaus smūgiavo kaltinamajam. Ji pamatė, kad kaltinamojo rankoje kažkas sublizgėjo, ar tai buvo peilis, ji nematė. Pusę minutės po to, kai kažkas sublizgėjo, V. dar smūgiavo, po to sustojo, paleido kaltinamąjį ir kaltinamasis toliau ėjo atbulas link namų. Tada V. atsisuko į jos pusę ir ji pamatė kraujo dėmes pilvo srityje, pradėjo alpti, pribėgęs M. P. rankomis jį sugriebė ir paguldė ant žemės. Kaltinamasis nebuvo girtas, o tie, kurie jį puolė – girti. Kai kaltinamasis atsistojo iš gėlyno ir ėjo atbulas, tada ir kartojo rusiškai „Nesiartinkite“. Liudytoja mano, kad vaikinas nuo vyrų gynėsi, nes visą laiką ėjo atbulas ir prašė, kad prie jo nesiartintų, paleistų ir jų nepuolė. Nukentėjusysis jai matant sudavė kaltinamajam į veidą 5 smūgius, nes buvo pats agresyviausias ir rusiškai šaukė „Užmušiu“ („Ubju“). J. U. sudavė gal 2 smūgius, nes jis buvo labai girtas ir bandė mušti per V. G.. M. P. sudavė vieną smūgį, bet jo smūgis buvo pats stipriausias, nes kaltinamasis „nuskrido“ per tvorą į jos kiemo gėlyną, kur susitrenkė galvą ir ne iš karto atsikėlė. Liudytoja tvirtina, kad matė, kaip V., laikydamas kaltinamąjį už darbužių jam smūgiavo, o tada kaltinamasis sudavė, kaip jai atrodo, keturis smūgius nukentėjusiajam į pilvą, o po to nuėjo link savo namų. Peilio kaltinamojo rankose ji nematė.

Liudytojas J. U. parodė, kad tą dieną nuo ryto jis, M. P. su savo drauge V. A. ir V. G. buvo prie ežero, kur gėrė degtinę, jis buvo stipriai išgėręs, todėl ne viską prisimena, kas vyko grįžus prie namo. Prisimena, kad jis su sūnumi ir V. G. sėdėjo V. G. automobilyje, prie jų priėjo D. S. ir nieko nesakęs per atvirą automobilio langelį kumščiu trenkė V. G.. Tada V. G. atsidarė dureles ir pradėjo muštis, jis bandė išlipti, bet tai užtruko, nes vienos durelės neatsidarinėjo. Pamatė, kad M. P. vijosi kaltinamąjį, pasivijęs smogė per galvą ir jis per tvorą nugriuvo į daržą, o vėliau tik prisimena, kad V. G. gulėjo ant asfalto, buvo negyvas. Jis pats kaltinamajam smūgių suduoti nespėjo, jį greičiau pasivijo M. P. ir smogė. Jokio peilio kaltinamojo rankose nematė, tik kažkas sublizgėjo.

Liudytojas M. P. parodė, kad su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju buvo kaimynai. 2008 m. birželio 10 d. kartu su V. G., savo drauge ir J. U. buvo prie ežero, kur ilsėjosi ir gėrė degtinę. Po pietų atvažiavo pas jo draugę dar paimti pinigų, jis vairavo V. G. automobilį, nes automobilio savininkas buvo daug išgėręs. Išlipęs iš automobilio už kokių 10 metrų kalbėjosi su dviem kaimynais. Pamatė, kaip atėjo D. S., priėjo prie stovinčio automobilio ir pro atvirą langą sudavė ranka smūgį V.. V. norėjo išlipti iš automobilio, bet D. užspyrė koja dureles ir neleido. V. G. kažkaip išlipo iš automobilio ir D. jam sudavė kumščiu į veidą, nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, bet greit atsistojo ir pradėjo šaukti „M., padėk“. Jis atbėgo ir kaltinamajam sudavė apie 5 kartus į veidą, D. pradėjo bėgti, o V. pasakė jam jį vytis ir gaudyti. Už 15 metrų nuo automobilio jis pasivijo kaltinamąjį ir kumščiu trenkė jam į galvą, D. nukrito į daržą ir ten gulėjo. Tuo metu prie jo pribėgo V. G. ir jam pasakė: „M., aš pats susitvarkysiu“, bėgo link kaltinamojo, jis bandė jį sulaikyti, bet V. ištrūko ir nubėgo link kaltinamojo. Priėjusi V. A. jį (M. P.) nusivedė, todėl kas toliau vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jis nematė. Prie jų priėjo J. U., bet ką jis darė, jis nematė, nes draugė buvo jį nusivedusi į šalį nuo įvykio vietos. Prisimena, kad kaltinamasis ėjo link namų, o nukentėjusysis V. G. ėjo link savo automobilio, jis pribėgo link jo ir paklausė, kas atsitiko, bet V. G. pradėjo alpti, jis jį sugavo, paguldė ant žemės, padėjo po galva savo marškinėlius ir V. G. neatgavęs sąmonės mirė.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2008 m. birželio 10 d ji, M. P., J. U. ir V. G. su V. G. automobiliu nuvažiavo prie ežero, vairavo M. P., nes jis buvo pats blaiviausias. Prie ežero ilsėjosi, maudėsi ir grįžo namo pasiimti pinigų. Iš automobilio išlipo ji ir M. P.. Matė, kad prie automobilio priėjo D. ir įkišęs ranką pro atidarytą langą kažką darė, o ką – nematė. Išgirdo, kad V. šaukėsi pagalbos, nubėgo prie jų, mušė kaltinamąjį, kuris bėgo nuo jo, o M. P. kaltinamąjį pasivijo ir sudavė stiprų smūgį, kad kaltinamasis nulėkė per tvorą. Ji nusivedė M. P., kad nustotų mušęs kaltinamąjį, todėl tolimesnių įvykių ji negalėjo matyti.

Liudytoja Ž. A., kaltinamojo sesuo, parodė, kad 2008 m. birželio 9 d. jai paskambino motina ir pasakė, kad buvo atėjęs girtas kaimynas V. G. su draugais, jai grasino, išvarė iš namų ir mama pasislėpė pas kaimynus, prašė pasakyti broliams, kad nevažiuotų namo ir neįvyktų konfliktas, ką ji broliams ir perdavė. Prieš tai kažkas išdaužė motinos namo langų stiklus, broliai nuvažiavę tuos stiklus įdėjo. Jie įtarė, kad tai padarė kaimynas V. G.. Po to, kai V. G. išvarė jos motiną iš namų, D. paskambino policijai, kuri buvo nuvažiavusi, bet motinos nerado, nes ji buvo pasislėpusi pas kaimynus. 2008 m. birželio 10 d. brolis D. nutarė nuvažiuoti pas mamą ir išsiaiškinti vietoje, kas ten vyksta. Po pietų gavo žinutę nuo D., jis prašė jam paskambinti. Ji paskambino D., kuris pasakė, kad perpjovė V. („porezal V.“). Kaip viskas įvyko, ji nežino.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2008 m. birželio 10 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų tarp kaltinamojo D. S. ir V. G. įvyko konfliktas. Prieš tai kaltinamojo motinos namo gale buvo išdaužti langai, šeima įtarė, kad tai padarė ar organizavo V. G.. Vakare girtas V. G. buvo atėjęs pas kaltinamojo motiną aiškintis santykių, kėlė triukšmą, D. S. motina buvo priversta pabėgti iš namų ir pasislėpė pas kaimynus, apie tai pranešdama sūnums per dukrą, kad jie iš Vilniaus nevyktų namo, nes kaimynas V. G. siautėja ir ji nenori, kad įvyktų konfliktas. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Kitos dienos popietę kaltinamasis nuvažiavo į kaimą išsiaiškinti, kas įvyko. Eidamas link namų pamatė V. G. automobilį, kuriame sėdėjo neblaivūs V. G. ir J. U.. Priėjęs prie automobilio kaltinamasis pro atvirą automobilio langelį pradėjo kalbėtis su V. G. apie tai, kas įvyko vakar, norėjo išsiaiškinti, kodėl pastarasis išvarė motiną iš namų. V. G. į tai audringai sureagavo, norėjo išlipti iš automobilio, bet kaltinamasis neleido prispaudęs dureles rankomis ir kojomis, tačiau V. G. pavyko išlipti iš automobilio ir jis tuoj pat puolė kaltinamąjį, bet jis nuo smūgio išsisuko ir kumščiu trenkė V. G., į pagalbą atbėgęs M. P. sudavė D. S. apie 5 kartus į veidą, kaltinamasis pradėjo bėgti. V. G. liepė M. P. vytis kaltinamąjį ir jį pagauti. M. P. vijosi kaltinamąjį apie 15 m. ir pasivijęs trenkė kaltinamajam stiprų smūgį kumščiu į galvą, nuo smūgio kaltinamasis per tvorą nukrito į R. Z. daržą ir kelias minutes gulėjo nejudėdamas. Pribėgęs nukentėjusysis V. G. pasakė M. P., kad dabar pats susitvarkys, nubėgo link darže gulinčio kaltinamojo ir pradėjo pulti kaltinamąjį, rėkė necenzūriniais žodžiais, šaukė „Užmušiu!“, nusimetė savo marškinius. Kaltinamasis išsitraukė iš kelnių kišenės peilį ir traukdamasis atbulas vis kartojo „Nesiartinkite“ (rusiškai „Nepodchoditė“), tačiau V. G., viena ranka laikydamas kaltinamąjį už darbužių, kita smūgiavo kaltinamajam į įvairias kūno vietas. Pribėgęs J. U. per V. G. smūgiavo kaltinamajam į galvą iš viršaus. Tuo metu kaltinamasis su rankoje laikytu peiliu 3 kartus dūrė V. G. į krūtinės sritį ir pats atbulas traukdamasis nuo V. G. ir J. U. atsitraukė ir parėjo namo. V. G. nuo suduotų smūgių peiliu į krūtinę ir pilvą įvykio vietoje mirė. Kaltinamajam inkriminuota, kad sudavė nukentėjusiajam daugiau smūgių, tačiau jie buvo suduoti gynimosi metu, o dūriai peiliu padaryti peržengiant būtinosios ginties ribas.

Kaltinamasis D. S., suduodamas 3 smūgius į gyvybiškai svarbius organus – krūtinės kairiąją pusę ir pilvą veikė tiesiogine tyčia ir tokiu būdu tarpusavio konflikto metu nužudė V. G.. Tarp D. S. suduotų smūgių peiliu ir V. G. mirties yra priežastinis ryšys. Tokia D. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., sudėtį.

Teismas liudytojų J. U., M. P. ir V. A. parodymus, kad kaltinamasis įkišo ranką pro atvirą automobilio langą ir sudavė smūgį nukentėjusiajam V. G., vertina kritiškai, nes šie liudytojai buvo neblaivūs, suinteresuoti pagražinti situaciją, nes visi kartu tą dieną linksminosi prie ežero, neteisingai vertino situaciją. M. P. ir J. U. vietoje to, kad ramintų nukentėjusįjį V. G., stojo jo pusėn ir vartojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio taikymo

Būtinoji gintis - tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, buto neliečiamybę, kitus teisės, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Konfliktas tarp D. S. ir V. G. prasidėjo D. S. priėjus prie automobilyje sėdinčio neblaivaus V. G. ir pradėjus aiškintis dėl V. G. neteisėtų veiksmų kaltinamojo motinos atžvilgiu. V. G. išlipus iš automobilio ir puolus muštis, prasidėjo muštynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, prie V. G. prisijungė ir M. P. bei J. U.. Teismų praktikoje, muštynėms, kitaip nei pavojingam kėsinimuisi, būdinga, kad abi šalys elgiasi agresyviai, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų. Muštynėse teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus kai viena šalis muštynes nutraukia, o kita puola toliau.

Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis D. S. muštynes nutraukė ir bėgo iš įvykio vietos, už maždaug 15 metrų jį pasivijo žymiai aukštesnis ir stipresnis M. P., sudavė kaltinamajam stiprų smūgį, nuo kurio D. S. per tvorą nukrito į R. Z. daržą. Pasibaigusios muštynės peraugo į būtinąją gintį. V. G. grėsmingai puolė D. S., V. G. į pagalbą atskubėjo J. U.. Į kaltinamojo D. S. sveikatą kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Kaltinamajam D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kruvinas, sumuštas. D. S. turėjo teisę gintis, nes susidarė būtinosios ginties situacija, tačiau puolimas iš nukentėjusiojo pusės nesibaigė, jis su J. U. puolė kaltinamąjį mušti, smūgiavo. Kaltinamasis išsitraukęs peilį perspėjo V. G., kad jis nesiartintų, tačiau tai nesuveikė, nukentėjusysis savo agresyvių veiksmų nenutraukė.

Remiantis Lietuvos respublikos BK 28 str. 3 dalimi būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai gynimasis akivaizdžiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata.

Dėl 2008 m. birželio 10 d. prasidėjusio konflikto kaltas ir pats kaltinamasis, kuris pradėjo aiškintis santykius su girtu nukentėjusiuoju V. G. (jo kraujyje rasta 2,72 promilės alkoholio). Kaltinamąjį puolė žymiai vyresnis ( 54 metų amžiaus), girtas V. G. ir vos ant kojų stovintis J. U.. M. P. jau buvo nusivedusi jo draugė V. A.. Kaltinamasis iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, įdėtą į dėklą, jį išėmė iš dėklo ir perspėjo užpuolikus, kad prie jo nesiartintų. Kaltinamasis nebuvo didelio sumišimo ar išgąsčio, sukelto pavojingo kėsinimosi, būsenoje. Po įvykio ramiai parėjo namo, peilį padavė tėvui, o seseriai paskambinus pasakė, kad „perpjovė“ V. G..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 8 p. 2 d. išaiškinta, kad vertindami, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismai privalo atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos pobūdį.

Nagrinėjamoje situacijoje kėsinimosi pobūdis buvo neapibrėžtas, tačiau iš bylos medžiagos galima daryti išvadą apie realų pavojų kaltinamojo sveikatai. Kaltinamajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Galima pagrįstai teigti, kad jei kaltinamasis nebūtų aktyviai gynęsis, tokių smūgių galėjo būti suduota daugiau. Vertinant kėsinimosi pavojingumą nustatyta, kad kaltinamąjį puolė girtas (sunkus girtumo laipsnis), žymiai vyresnio amžiaus V. G., kuriam padėjo vos ant kojų laikydamasis (tai, liudytojos R. Z. parodymais, buvo akivaizdu) J. U., puolė plikomis rankomis. Reikia atsižvelgti, kad įvykiai klostėsi šviesiu paros metu, erdvioje vietoje. Kaltinamasis peiliu sudavė net tris smūgius į gyvybiškai svarbius organus – krūtinės kairiąją pusę ir pilvą, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo kaimynai, žinojo V. G. charakterį ir jo būdą, pasirinko netinkamą laiką santykių aiškinimuisi su girtu V. G.. Atsikėlęs po suduoto smūgio, kaltinamasis išsitraukė iš kelnių kišenės peilį, kurį išėmė iš dėklo, dėklą numetė (rastas įvykio vietoje), sudavė smūgius ne per rankas, o per gyvybiškai svarbius organus. Gindamas savo sveikatą D. S. atėmė V. G. gyvybę. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas pripažįsta, kad šiomis sąlygomis D. S. gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kaltinamasis D. S. peržengė būtinosios ginties ribas, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos respublikos BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008 m. vasario 28 d. teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir kt. Kaltinamasis sudavė tris smūgius peiliu į gyvybiškai svarbius organus, kas rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas ir į pačio nukentėjusiojo V. G. netinkamą elgesį – būdamas girtas (sunkus girtumo laipsnis), puolė kaltinamąjį, priversdamas jį gintis, kas parodo mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas baigtas, V. G. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, neatstatomas pasekmes, nužudytas darbingas, turintis šeimą žmogus, žmona liko be vyro, duktė be tėvo. Atsižvelgiama, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 4 d. nustatyta, kad būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę. Iki šio nusikaltimo padarymo neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu D. S. teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 60 parų arešto už nusikaltimą, padarytą iki šio nusikaltimo padarymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p, 9 p., nuosprendžiu paskirta bausmė apimties būdu subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji civilinė ieškovė O. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt. turtinės ir 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Civilinė ieškovė nurodo, kad laidotuvėms išleido daugiau pinigų, tačiau iš valstybės buvo gavusi 1040 Lt. laidojimo pašalpą, kurios į išlaidas neįskaitė. Kaltinamasis dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Laidojimo išlaidos, iš viso 2000 Lt., yra protingai pagrįstos, todėl iš kaltinamojo priteisiamos.

Nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatomis, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ išvadomis. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio ir dvasinio pobūdžio vertybes. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendravo neįregistravęs santuokos (partnerystė). Žmonai vyro nužudymas sukėlė dvasinių išgyvenimų, padarė moralinės skriaudos, liko gyventi be vyro, vyras padėjo išlaikyti ir auklėti dukras. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai. Pareikštas 10 tūkst. Lt. dydžio civilinis ieškinys dėl moralinės žalos atlyginimo atitinka visus reikalavimus, nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo, teisingumo principus, yra pilnai tenkintinas. Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2009 m. birželio 30 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

Kardomąją priemonę suėmimą D. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S. O. G. du tūkstančius litų turtinei ir dešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Kinologijos centre ir Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (T 1, b. l. 74-77), sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.