Kauno apygardos teismo sprendimas

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės ieškinys teisėjos 2020 m. kovo 24 d. rezoliucija buvo priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsakovui atsiliepimui pateikti. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2020 m. balandžio 9 d. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui apie pateisinamas priežastis, kliudžiusias tai padaryti, neprašė pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą. Ieškovė yra pareiškusi prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių, todėl byloje priimamas sprendimas už akių – teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 23 d. Teismas nutartyje konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki. Atsakovė ilgiau kaip 24 mėnesius neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2013 m., tuomet atsakovė deklaravo turinti turto už 32 010 Lt (arba 9270,74 Eur), iš kurio - 2703 Lt (arba 782,84 Eur) vertės ilgalaikio turto, 2703 Lt (arba 782,84 Eur) materialaus turto, 29 307 Lt (8487,89 Eur) trumpalaikio turto. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 25 858 Lt (arba 7489 Eur). Atsakovės finansiniai rodikliai pagal 2013 m. finansinę atskaitomybę jau tuomet atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytos nemokumo būklę. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2010 m. birželio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas S. G..

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, reikalavimų.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui todėl, kad atsakovas, iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Tokiais savo veiksmai atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, įpareigojantį įmonės vadovą per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atsakovas, būdamas atsakingas už finansinių ataskaitų pateikimą juridinių asmenų registrui, nuo 2014 metų iki bankroto bylos iškėlimo neteikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl bankroto administratorius neturi objektyvios galimybės įvertinti įmonės finansinės būklės šiuo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 12-17 straipsnius bendrovė privalo vykdytas ūkines operacijas fiksuoti nustatytos formos buhalteriniuose apskaitos dokumentuose bei sudaryti atitinkamas finansines ataskaitas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių apie ieškovės įmonės turimą turtą iki bankroto bylos iškėlimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui ir neperdavė turto bankroto administratoriui, nors nagrinėjamu atveju turėjo pareigą pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį nuo 2014 metų iki bankroto bylos iškėlimo. Nesant byloje jokių kitų pirminių dokumentų, bankroto administratoriaus pateiktas 2013 metų balansas pagrindžia, kad finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis bankroto administratoriui nebuvo perduotas.

Tuo remiantis teismas daro išvadą, kad įmonės turtas iki bankroto bylos iškėlimo buvo vertas 9270,74 Eur (arba 32 010 Lt), kaip nurodoma paskutinėje įmonės pateiktoje finansinėje atskaitoje už 2013 metus. Kadangi atsakovas neperdavė administratoriui jokio turto, bankroto proceso metu nėra galimybės padengti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 9270,74 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2020-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis) – 209 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9270,74 Eur (devynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų 74 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209 Eur (du šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka. Per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.