- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2YT-8731-1141/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, K. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, K. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo K. B. (K. B.) (toliau – ir tėvas) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. B. (toliau – ir motina) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji po savo tėvo ir motinos mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Pareiškėja nurodė, jog jos tėvai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, jiems gimė dvi dukros – pareiškėja ir K. K. (gimimo data (duomenys neskelbtini)). Anot pareiškėjos, jos tėvas buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 18100/46000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9600/24400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 33600/85400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Pareiškėja paaiškino, kad po tėvo mirties nei pareiškėja, nei jos sesuo ar motina nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėja manė, jog mirus tėvui ir motinai, jų turimas turtas automatiškai pereina vaikams, todėl taip manydama ji velioniui tėvui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė namą ir jame su savo šeima gyvena iki pat šios dienos. Anot pareiškėjos, akivaizdu, kad turint namą, nors ir neregistruotą, jame gyvenant, ji automatiškai prižiūri ir rūpinasi ir pačiu žemės sklypu, ant kurio tas namas ir kiti statiniai stovi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų K. B. ir A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. B. ir A. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo K. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjų K. B. ir A. B. dukra. Kaip matyti iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų, palikėjai turėjo du vaikus – pareiškėją ir K. K. Iš VĮ Registrų centro išrašo taip pat matyti, kad K. B. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – A. B. Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad K. B. vardu liko registruotas Turtas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Turtas buvo įgytas 2002 metais, todėl laikytinas bendrąja K. B. ir A. B. jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip nurodė pareiškėja, po tėvo mirties nei pareiškėja nei jos motina nei sesuo K. K. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini) našle, sutuoktinis – K. B. Iš byloje esančių Testamentų registro išrašų matyti, kad nėra įregistruotų K. B. bei A. B. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.
7. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po tėvo ir motinos mirties ji tėvui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė namą ir jame su savo šeima gyvena iki pat šios dienos, tuo pačiu rūpinasi žemės sklypu, prižiūri Turtą, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus, siekiant Turtą išsaugoti. Byloje esanti topografinė nuotrauka patvirtina, jog minėtame sklype stovi statiniai, o byloje esantis akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pranešimas ir mokėjimo kvitas patvirtina, jog pareiškėja moka mokesčius už elektrą minėtu adresu. Taigi, mirus pareiškėjos tėvui, o vėliau ir motinai, pareiškėja perėmė visą Turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjų mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė.
8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja po tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti bei, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridiniai faktai šioje byloje nustatyti pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo tėvo K. B. (K. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo motinos A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti pareiškėjos B. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.