- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- AS-556-115-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K., O. P.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- I. J., V. G.
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir O. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir O. P. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. J. ir V. G. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. K. ir O. P. (toliau – ir pareiškėjai) 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi su skundu į teismą prašydami:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. A1-385 1 punktą;
2) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją suderinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Domo statyba“ 2008 m. gegužės 22 d. parengtą planą;
3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją patvirtinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planą, dydį, ribas bei apribojimus pagal UAB „Domo statyba“ 2008 m. gegužės 22 d. parengtą planą;
4) laikinai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. A1-385 1 punkto galiojimą.
Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamo įsakymo 1 punktu nustatytos sklypo ribos neatitinka likusios rėžių sistemos ir išeina už V. G. atkuriamos žemės buvusios vietos ribų. Ginčijamo sprendimo 1 punktu patvirtintas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, parengtas pažeidžiant nustatytą tvarką. Pareiškėjų iniciatyva buvo parengtas žemės sklypo planas tai laisvai teritorijos daliai, kuri apibrėžta posesija Nr. 167. Planas buvo pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsisakė suderinti, o Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė tvirtinti. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2.1-253-(1.14) informavo pareiškėjus, jog ginčijamu įsakymu patvirtintas sklypo planas yra teisingas, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 230 patvirtintas planas yra neteisingas, niekas nebus keičiama, pareiškėjų parengtas planas nebus derinamas dėl to, kad jame neteisingai uždėta posesijos šiaurinė riba, t. y. ji prieštarauja ginčijamu sprendimu nustatytai posesijos ribai. Nesutikdami su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl ginčo, pareiškėjai kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri pareiškėjų skundo netenkino, taip pat nurodė, kad nesuderinto plano tvirtinti negalima. Pareiškėjų manymu, yra išnaudotos visos ikiteisminio ginčo procedūros ir byla yra teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, ginčijamas įsakymas yra individualus administracinis aktas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį skundas dėl ginčijamo įsakymo yra paduodamas per 20 dienų nuo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme institucijos sprendimo gavimo. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas buvo gautas 2008 m. lapkričio 21 d., tai matyti iš pašto voko, todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus grąžinti skundą su priedais ir 100 Lt žyminį mokestį pareiškėjams.
Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kurio nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybė žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus turi pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga ir su lydraščiu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės administracijos direktoriaus prašo suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Minėtame Tvarkos punkte nurodyta, kad turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Teismas nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. A1-385, kuriuo patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), planus, dydžius, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą pobūdį, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei apribojimus. Pareiškėjai skundžia šio įsakymo 1 punktą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu pakeisti ginčijamą įsakymą, pakoreguoti šiuo įsakymu patvirtinto sklypo ribas. Pareiškėjų prašymai buvo nagrinėjami Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. birželio 20 d. posėdyje. Komisija nagrinėjo Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje turimus pretendentų nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus ir visą turimą (išlikusią) planinę medžiagą ir padarė išvadą, kad buvusių savininkų L. P. (posesija Nr. 166) ir J. V. (posesija Nr. 167) turėtos žemės sklypų ribos nustatytos teisingai ir suplanuotas natūra grąžintinas 1,3858 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra J. V. turėtoje žemėje. Todėl nėra pagrindo naikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. A1-385 1 punkto, kuriuo patvirtintas suplanuotas natūra grąžinamos J. V. pretendentams žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas bei kiti apribojimai. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2.1-253-(1.14). Teismas pažymėjo, kad pagal Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktą komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas į pareiškėjų skundus atsakė 2008 m. liepos 1 d. raštu, todėl 20 dienų skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo šio rašto gavimo dienos. Privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje minėtose teisės aktų nuostatose nėra numatytas. Pareiškėjai praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo atnaujinti ABTĮ 34 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka neprašo. Teismas pažymėjo, kad atsisakius priimti skundą (prašymą) yra grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas klaidingai skaičiavo skundo padavimo terminą. Ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra buvo baigta, kai ją išsprendė ne Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o Nacionalinė žemės tarnyba. Po Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo dėl ginčo išsprendimo skundo padavimo terminas praleistas nebuvo.
2. Teismas nepagrįstai taikė Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktą. Visų pirma, kilęs ginčas yra ne dėl dokumentų, įrodančių nuosavybės valdymo faktą, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų teisėtumo ir žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, suformavimo pagrįstumo.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 122 punktu ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, ginčus dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Pastaroji ginčus nagrinėja tik po to, kai juos išnagrinėja apskrities viršininkas. Tokia praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. AS2-56/2006, AS4-124/2006, AS17-589/2007, A8-406/2003 ir kt.). Be to, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, net jei įstatymai ir įsakmiai nenumato privalomosios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, tai asmeniui yra suteikiama teisė ja pasinaudoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagrindinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P. 184-187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas.
Pareiškėjai skundžia Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktus, priimtus pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal šią tvarką, skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, skundas gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjai privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo, kaip nurodyta skunde, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu kreipdamiesi į Klaipėdos apskrities viršininką, o vėliau – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo dienos, o ne nuo Klaipėdos apskrities viršininko rašto gavimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl keliamo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepagrįstai vadovavosi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktu, nes ši tvarka reglamentuoja skirtingą teisinę situaciją.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. K. ir O. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.