Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-656-314/2012 peržiūrėjimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko P. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai konstatavo pareiškimą esant aiškiai nepagrįstu, nes CPK 435 straipsnio 2 dalies norma taikytina tik tais atvejais, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Kreditorė reikalavimą grindžia Vartojimo kredito sutartimi SP 10788, 2011-06-09 skolos perdavimo aktu, vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais, todėl jos reikalavimas yra realus ir pagrįstas;Negautos pajamos paskaičiuotos šią dieną galiojančia bendros vartojimo kredito kainos metine norma, kuria visų vartojimo kredito lėšų išmokėjimą dabartine verte prilyginama visų bendros vartojimo kredito sumos grąžinimų ir mokesčių ar kitų išlaidų mokėjimų dabartinei vertei, apskaičiuojama pagal matematinę formulę, kuri nustatyta Vyriausybės 2011-03-23 nutarimu Nr. 347 „Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašas“. Taigi negautos pajamos yra apskaičiuotos taikant 185,45 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, o ne skundžiamoje nutartyje nurodyto 185,45 proc. dydžio palūkanų normą. Be to, ši norma, negautų pajamų dydis per dieną procentine išraiška bei laikotarpis – yra pakankamas pagrindas negautų pajamų apskaičiavimui ir tokiu būdu negautos pajamos yra detalizuotos, realios ir pagrįstos;Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsniu, vartojimo sutarties sudarymo momentu bendras vartojimo kredito kainos dydis negali būti didesnis kaip 200 procentų. Bendrą vartojimo kredito kainos normą sudaro bendra vartojimo kredito kaina, visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, išreikšta metiniu procentų dydžiu (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad kreditorė prašo priteisti nepagrįstai dideles palūkanas (176 procentų dydžio) ir negautas pajamas, apskaičiuotas taikant 18,45 procentų dydžio metinę palūkanų normą.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo privalo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neturi pridėti jokių įrodymų. Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nuodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pastarasis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teismas taip pat turi įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje apylinkės teismas negalėjo vertinti kreditorės reikalavimo priteisti 110,00 Lt dydžio sutartines palūkanas ir 316,80 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo, todėl neteisėtai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad visi klausimai dėl prašomų priteisti sumų dydžio galėtų būti išaiškinti skolininkui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

Kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko grindė 2011 m. kovo 23 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 10788, 2011 m. birželio 9 d. skolos perdavimo aktu, vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais. CPK nenustato kreditoriaus pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti įrodymus, todėl, nesant pateiktų pareiškime nurodytų reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kreditorės reikalavimas priteisti pareiškime nurodytas sumas iš esmės yra neįmanomas ar aiškiai nepagrįstas. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl kreditorės pareikšto reikalavimo prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, skolininko, kaip silpnesnės šalies, pažeidžiamų teisių. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo, todėl kreditorės reikalavimo priteisti 110,00 Lt dydžio sutartines palūkanas ir 316,80 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.