Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: V. V., V. G., VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. V. ir V. G. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja G. V. yra N. V. sutuoktinė (santuoka sudaryta 1960-01-10). Sutuoktinių vaikai: V. V., O. G., mirusi 2004-07-20. O. G. sūnus – V. G.. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruotas santuokos su N. V. metu (1992-06-29) įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009-08-05 pareiškėjos sutuoktinis N. V. mirė. Testamentų registro duomenimis, dėl N. V. palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi. Duomenų, kad N. V. buvo sudaręs testamentą, byloje nėra (CPK 178 str.). Į bylą pateiktos pažymos apie atliktas įmokas patvirtina, kad po N. V. mirties pareiškėja mokėjo paslaugų teikėjams butui, esančiam Architektų g. 206-72, Vilniuje, tenkančius mokesčius.

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad N. V. nebuvo sudaręs testamento, N. V. turto paveldėjimui taikytinos paveldėjimą pagal įstatymą reglamentuojančios teisės normos. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pagal CK 5.12 straipsnio nuostatas, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra mirusio N. V. sutuoktinė, taigi turi teisę paveldėti jo palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos medžiaga, patvirtina, kad pareiškėja po N. V. mirties 2009-08-05 mokėjo butui, esančiam Architektų g. 206-72, Vilniuje, tenkančius mokesčius. Darytina išvada, kad po N. V. mirties pareiškėja rūpinosi palikėjo N. V. turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo kaip nuosavą turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo N. V. mirties tokiu būdu išreiškė valią dėl N. V. palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys V. V., V. G., VĮ Turto bankas pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po N. V. mirties faktinio valdymo būdu priėmė N. V. palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).

Nenustačius juridinio fakto, jog pareiškėja priėmė N. V. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėja negali tęsti palikimo priėmimo veiksmų (CPK 444 str. 2 d. 8 p. ir 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 269, 270, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009-08-05, priėmė N. V. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po N. V. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.