- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-405-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- P. S., I. S.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams P. S. ir I. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. S. 2009-10-15 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams P. S. ir I. S. (b.l. 1-4), kuriuo prašė atidalinti jam priklausančią 1/3 gyvenamojo namo dalį, plane pažymėtą Nr. 1-1, 1-3, 2-6, kuri sudaro 28 kv.m. ploto, kompensuojant ieškovui 1 kv. m. gyvenamojo namo ploto, trūkstamo iki 1/3 dalies, kainą pinigais; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeistas ar siekiama pakeisti tiek viso gyvenamojo namo, tiek ir jo dalių planavimą, parametrus, langų, durų, įėjimų išdėstymą, konstrukciją, inžinierines sistemas ir įrenginius.
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-10-19 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2009-11-09 pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigodamas ieškovą pateikti duomenis apie atidalintinos gyvenamojo namo dalies dabartinę vertę, nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti 3 proc. dydžio žyminį mokestį nuo atidalintinos nekilnojamojo turto dalies vertės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 135 str. 1 d. 1 p.) (b.l. 20).
Šalies argumentai
Ieškovas atskirtuoju skundu (b.l. 21-23) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-10-19 nutartį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti 3 proc. žyminį mokestį nuo atidalintinos nekilnojamojo turto dalies vertės. Visiems bendraturčiams gyvenamasis namas priklauso lygiomis dalimis – po 1/3 dalį, tarp bendraturčių nėra ginčo dėl jiems priklausančių dalių, vadinasi dalies atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nepakeičia bendraturčio nuosavybės teise jau turimos turto dalies dydžio, t.y. nuosavybės apimtis lieka tokia pati kaip ir iki atidalijimo (CK 4.73 str.), pasikeičia tik jo rūšis – ji tampa asmenine nuosavybe. Kadangi jis jau valdo nuosavybės teise konkrečią gyvenamojo namo dalį, todėl neprašo nei išreikalauti konkretų turtą, nei jį priteisti, neginčija jam priklausančio turto apimties, sutinka su tuo, kad jam priklauso tik 1/3 dalis gyvenamojo namo. Iš to seka, kad jo reikalavimas nėra turtinio pobūdžio, dėl to nėra jokio pagrindo nustatinėti prašomos atidalinti dalies dabartinę rinkos vertę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu pobūdžiu, dėl to netinkamai pritaikė žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias teisės normas. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (329 str. 1 d., 338 str.).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir 13 str., LR Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam kartu su P. S. ir I. S. priklausančio namo, esančio Kurapkų g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0179-1011, 1/3 dalį. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, apeliantas nekelia ginčo dėl jam priklausančio turto apimties, t.y. ieškovas neprašo išreikalauti konkretų turtą ar jį priteisti, todėl jo prašymas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančio turto 1/3 dalį natūra nepakeičia jo kaip bendraturčio nuosavybės teise turimos turto dalies dydžio. Toks ieškinys, kaip teisingai nurodo apeliantas, nėra turtinio pobūdžio (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).
Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-11-17 nutartis c.b. Nr. 2-.575/2005).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje kaip ieškinio trūkumą įvardijo reikalavimą nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti proporcinį žyminį mokestį. Nutartis panaikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu pažymėtina, kad teismo nurodymas pateikti duomenis apie turto vertę pats savaime nėra nepagrįstas, kadangi apeliantas kelia jam priklausančios trūkstamos dalies turto pagal siūlomą atidalijimo variantą kompensavimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.