- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2-6-743/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-00315-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. Z. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. R., T. R., K. R., I. P., T. N. Ž., NŽT prie ŽŪM
- Pareiškėjas
- A. R.
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė, Vilija Jurčikonienė
- Kategorijos
- 76.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, suinteresuotam asmeniui E. Z. S., jos atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. R. su suinteresuotais asmenimis D. R., E. Z. S., T. R., K. R., I. P., T. N. Ž., NŽT prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. R. valdė 5,51 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 2,3).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjo senelis V. R. 1940 m. valdė 16,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl jis, turi teisę atkurti nuosavybes teise į dalį šios žemės – 5,51 ha. Tą aplinkybę, kad V. R. valdė 16,53 ha žemės sklypą patvirtina iš archyvo gauti dokumentai. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo ir tai, kad esant dokumentams, patvirtinantiems, kad pareiškėjo senelis V. R. turėjo 16,53 ha žemės, iš kurios 11,89 ha valdė pareiškėjo tėvas V. R., teismas savo iniciatyva turi teisę viršyti pareikštą reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas valdė 11,89 ha žemės sklypą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo E. Z. S. su pareiškimu sutinka, prašo jį patenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. valdė 11,89 ha žemės sklypą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens NŽT prie ŽŪM atstovė prašo pareiškimą atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pagal iš archyvo gautus dokumentus yra paruošta pažyma nuosavybės teisių atkūrimui į 16,53 ha V. R. valdytą žemės sklypą trims įpėdiniams lygiomis dalimis, t.y. po 5,51 ha. Pažyma parengta remiantis 1934 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašo duomenimis, kadangi tai yra vėliausiai išduotas dokumentas. 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 13 punkto 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Remiantis šia norma nesiremta 1931 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) išskirstymo viensėdžiais Žemės projekto pateikimo protokole įrašytais duomenimis. Pažymi, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius nuosavybę.
Suinteresuoti asmenys D. R., T. R., K. R., I. P., T. N. Ž. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jiems pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad V. R. (T.), R. V. (V.) ir R. V. (V.) nuosavybės teise valdė 16,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Archyvo pažymėjimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės vienkiemiais išskirstymo plano nuorašo, patvirtinto 1931-09-07, eksplikacijoje žemės savininkai įrašyti: Nr. 26 R. V. T., nurodyta 0,81 ha žemės; Nr. 28 R. V. V., o iki gyvos galvos valdo R. V. T. ir R. V., nurodyta 3,83 ha žemės; Nr. 29 R. V., o iki gyvos galvos valdo R. V. T. ir R. V., nurodyta 11,89 ha žemės (b. l. 79,10,11-16,65-67). Iš 1934 m. sausio 5 d. Mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašo matyti, kad savininkai R. V. T., V. V. ir V. viso turi apmokestinamos žemės - 16,53 ha (b. l. 7,11-13,68). Prašymas patvirtina, kad 1991 m. gegužės 4 d. prašymą grąžinti žemę pateikė E. Z. S., jame pareiškėjas A. R. nurodytas pretendentu į grąžinamą žemę (b. l. 26,27). V. R. mirė 1946 m. kovo 8 d., V. R. s. T. mirė 1938 m. spalio mėnesį, jo žmona V. R. mirė 1943 m. kovo mėnesį (b. l. 28,29). V. R. s. V. gimė 1906 m. balandžio 22 d., tėvai – V. R. s. T., L.-R. V. d. T. (b. l. 30). Pažymos patvirtina, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvusio savininko R. V. nuosavybės teisėmis valdyta žemė (duomenys neskelbtini) 3,6766 ha žemės, 1,8334 ha miško (viso – 5,51 ha), į kurią turi nuosavybės teises A. R., D. R., I. P., G. A. R., T. N. Ž., E. Z. S. (b. l. 31-38). Po G. A. R. mirties jo įpėdiniai – K. R., T. R. (b. l. 38,39).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo senelis V. R. (T.) nuosavybės teise valdė 16,53 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina anksčiau aptarti archyviniai dokumentai, kad ši aplinkybė yra įrodyta sutinka tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir NŽT prie ŽŪM. Remiantis šiais įrodymais (vėliausiu pagal datą) NŽT prie ŽŪM priėmė sprendimus pretendentams atkurti nuosavybės teises. Byloje kilo ginčas tik dėl to, kaip turi būti padalinta 16,53 ha žemė tarp pretendentų, nes pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. Z. S. tvirtina, kad jų tėvui V. R. turėtų tekti ne 5,51 ha žemės, o 11,89 ha žemės, t.y. taip, kaip yra nurodyta 1931-09-07 (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais plane (b. l. 65,67), kur aiškiai toks žemės sklypo plotas nurodytas prie V. R. pavardės. NŽT prie ŽŪM tvirtina, kad V. R. įpėdiniams priklausytų trečdalis iš nurodyto bendro ploto, t.y. 5,51 ha iš 16,53 ha. Iš to spręstina, kad pareiškėjas nesiekia nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise fakto, kurį ir taip patvirtina rašytiniai įrodymai, jis nesutinka su NŽT prie ŽŪM sprendimu, priimtu taikant 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 13 punkto 2 dalies nuostatą ir sprendimą atkurti nuosavybės teises grindžiant ne pareiškėjui palankiu 1931-09-07 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais planu, o 1934 m. sausio 5 d. Mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašo pagrindu.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kadangi nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtina archyviniai dokumentai, byla nutrauktina, nes ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles, todėl šis procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su šiomis procedūromis, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl kilus ginčui dėl to, kuriuo rašytiniu įrodymu remiantis NŽT prie ŽŪM turi atkurti nuosavybės teises, arba dėl to, į kokį žemės plotą turi būti atkuriamos nuosavybės teisės, toks ginčas teismingas administraciniam teismui.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,51 Eur. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo patvirtina, kad pareiškėjas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš jo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Civilinę bylą Nr. 2-6-743/2015 (teisminio proceso Nr. 2-27-00315-2014-0) nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.