Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-671-1017/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-22
Bylos Nr.
1-671-1017/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
L. B.
Civilinis ieškovas
A. K., Ž. V.
Advokatai
Romualdas Juozas Lelertavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-671-1017/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60695-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam L. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Juozui Lelertavičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K. bei Ž. V.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, teistas 5 kartus:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su ½ dalies turto konfiskavimu, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo dėl amnestijos 5 straipsnio nuostatas, neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai 22 dienos su ½ turto konfiskavimu;Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prijungta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 15 d. nuosprendį, paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pakeistas paminėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, veika iš BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirta 30 parų arešto, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo dėl amnestijos 5 straipsnio nuostatas, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė laikyta atlikta, panaikintas bausmių subendrinimas;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės dalis pridėta prie Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių ir paskirta galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį nuteistas 5 metų laisvės atėmimu; bausmę atlikęs;

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., tikslu plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2015 m. spalio 29 d., apie 15.00 val., prie namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, būdamas automobilyje „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilio vairuotojo A. K., grasindamas peiliu, pagrobė nukentėjusiajam A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z2“, 717,13 eurų vertės, ir 10 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu bendrai savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. K. 727,13 eurų turtinę žalą.

Be to, jis, tikslu plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2015 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., Metalo g. 8, Vilniuje, būdamas automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilio vairuotojo Ž. V., grasindamas peiliu, pagrobė nukentėjusiajam Ž. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z3“, 600 eurų vertės, ir 50 eurų grynųjų pinigių, tokiu būdu bendrai savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam Ž. V. 650 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. B. paaiškino, kad pareikštą kaltinimą suprato, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažįsta, taip pat visiškai pripažįsta ir pareikštus civilinius ieškinius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Dėl A. K. apiplėšimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. B. paaiškino, jog palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis kaltinime nurodytu laiku, Eišiškių plente stabdė mašinas. A. K. norėjo jam padėti ir sustojo. Sumanymas jį apiplėšti kilo prieš įsėdant į automobilį, nes neturėjo pinigų, juos pralošė kazino. A. K. apgavo, prašydamas jį (lando L. B.) pavežti iki namų. A. K. jį nuvežė į Metalo gatvę, šią vietą jis nurodė, kad A. K. išsigąstų. Ten jis (L. B.), turėdamas peilį, norėdamas išsigąsdinti A. K., parodė peilį ir pareikalavo atiduoti pinigus, prieš tai paklausęs, ar turi pinigų iškeitimui. A. K. atidavė visus pinigus, kiek turėjo. L. B. paprašė leisti pasinaudoti A. K. telefonu, kurį, kartu su pinigais, rodydamas peilį, pagrobė ir pabėgo. Nepamena, ar grasino A. K., bet, tikėtina, grasino žodžiais, sužaloti A. K. nenorėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 metų spalio mėnesį, dienos metu, jis buvo Eišiškių plente, Vilniuje. Jis prie kelio stabdė automobilius, norėjo grįžti į namus. Prie jo sustojo automobilis. Vairuotojo jis paprašė pavežti. Vairuotojas sutiko. Jis atsisėdo į priekį. Jie nuvažiavo į taborą, kur vaikinas sustojo jį (L. B.) išleisti. Tuomet vaikinui suskambo telefonas. Kai vaikinas pakalbėjo, jis paprašė jo paskambinti tuo telefonu. Jis išlipo iš automobilio ir apsimetė, kad kalba telefonu. Po to vaikino paprašė paskolinti 10 eurų. Vaikinas išsitraukė piniginę ir parodė, kad turi tik monetas ir padavė jam 10 eurų monetomis. Paėmus telefoną, jam kilo idėja jį pagrobti. Jis pasiėmė pinigus, telefoną ir pabėgo (b. l. 76-77, 79-80). Kaltinamasis L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietose metu (b. l. 82-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad 2015 m. spalio 29 d., apie 15.00 val., automobiliu važiuodamas Eišiškių plentu, Vilniuje, prie Panerių miško stotelės pamatė stovintį automobilį „Audi“ su pakelta bagažine. Šalia automobilio stovėjo vyriškis, apie 35-40 metų amžiaus, kuris stabdė automobilius. Jis sustojo ir paklausė, kas atsitiko. Vyriškis pasakė, kad sugedo automobilis ir paprašė pavežti iki namų. Jis sutiko. Vyriškis rodė jam kelią: važiavo Eišiškių plentu, vėliau pasuko į Meistrų gatvę ir važiavo tiesiai iki pat gatvės galo, sustojo pačiame gale, šalia baltų plytų vieno aukšto namo. Vyras paprašė duoti telefoną paskambinti broliui. Jis jam davė savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z2“. Vyras paskambino ir pakalbėjo su broliu nesuprantama jam kalba, mano, kad „čigoniškai“. Po to, negrąžinęs mobiliojo ryšio telefono, vyras kaire ranka iš kairės išorinės striukės kišenės išsitraukė nedidelį peilį. Jis (nukentėjusysis) išsigando. Vyriškis pasakė rusiškai, kad „Ar jis mato, kur jis yra ir be jo iš čia neišvažiuos“, dar rusiškai pasakė, kad „duotų jam priklausančią piniginę“. Jis jam padavė savo piniginę. Vyras ją patikrino ir paėmė iš monetų skyriaus apie 10 eurų monetomis, o piniginę numetė į automobilio priekį prie sėdynės ant grindų. Po to, paėmęs jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, išlipo iš automobilio. Vyras nubėgo į kalną, link geležinkelio bėgių. Išlipdamas iš automobilio pasakė rusiškai, kad „greit apsisuktų ir važiuotų iš čia“. Jis išvažiavo ir nuvažiavo link tos vietos, iš kur vyrą paėmė, bet to automobilio jau nebuvo (b. l. 7-9). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad pagrobto telefono vertė 717,13 eurų. Taip pat buvo iš jo pagrobti 10 eurų grynais pinigais. Viso jam padaryta 727,13 eurų turinė žala (b. l. 11). Nukentėjusysis A. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b. l. 19-23).

2015 m. lapkričio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. atpažino L. B. kaip asmenį, kuris 2015 m. spalio 29 d., apie 15.00 val. jį apiplėšė (b. l. 25-27).

Dėl Ž. V. apiplėšimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. B. paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku jis stovėjo prie Algirdo gatvės, prie kelio, šone. Ž. V. suko į savo kiemą. L. B. priėjo prie jo ir pasakė, kad sugedo jo mašina, ir paprašė, kad jam padėtų. Ž. V. atsakė, kad negali, bet L. B. įsėdo į automobilį ir paprašė jį nuvežti. Sumanymas padaryti nusikalstama veiką kilo dar Algirdo gatvėje. Sėdo į mašiną, atvažiavus į taborą Metalo gatvėje, turėdamas peilį, norėdamas išsigąsdinti Ž. V., jį parodė ir pareikalavo atiduoti daiktus. Ž. V. atidavė pinigus ir mobilų telefoną. Be to, Ž. V. gąsdino žodžiais. Telefoną pardavė stotyje, o pinigus pralošė.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesio pradžioje, vakare, jis buvo Algirdo gatvėje, Vilniuje, kur pamatė automobilį. Jis priėjo prie vairuotojo ir paprašė pavežti į taborą. Vaikinas sutiko ir jis įlipo į jo automobilį. Jis paprašė vaikino paskambinti, vaikinas davė paskambinti. Jam neva kalbant telefonu, jis paprašė vaikino pakeisti 100 dolerių, tačiau vaikinas jam pasakė, kad neturi tiek pinigų. Jis pasakė, kad duotų tiek, kiek turi. Kai vaikinas jam padavė 50 eurų, jis su pinigais ir telefonu pabėgo. Mobiliojo ryšio telefonai buvo išmanieji. Telefonus jis pardavė nepažįstamiems asmenims stoties rajone už 150 eurų ir 140 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Įlipęs į nukentėjusiųjų automobilius, jis rankoje laikė sulenkiamą kišeninį peiliuką tam, kad nukentėjusieji išsigąstų ir suprastų, kad jis nusiteikęs rimtai. Jokio tikslo sužaloti ar kitaip sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą jis neturėjo. Labai gailisi taip pasielgęs (b. l. 76-77, 79-80). Kaltinamasis L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietose metu (b. l. 82-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis Ž. V. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., jis atvažiavo į kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į kiemą, pastebėjo, kad stovi automobilis, lyg „Opel Omega“, kuriame sėdėjo „čigonai“. Įvažiavus į kiemą, jis pradėjo parkuoti savo automobilį. Besiparkuojant romų tautybės vyras, apie 165-170 cm ūgio, atidaręs dureles, įsėdo į automobilį ir, ištraukęs peilį, pasakė, kad važiuotų į Metalo gatvę. Pasakė, kad, jeigu nevažiuos, jis jį papjaus. Jis išsigando, kad vyras gali jį papjauti, todėl nesipriešino ir pradėjo važiuoti link Metalo gatvės. Pakeliui vyras kalbėjo su juo lietuviškai, klausė, ar turi merginą, kuo užsiima. Privažiavus prie čigonų taboro, romų tautybės vyras pasakė, kad važiuotų į taborą. Jis pasakė, kad nevažiuos ir pradėjo apsisukinėti. „Čigonas“ ištraukė raktą iš spynelės ir užgesino variklį. „Čigonas“ pasakė, kad jis atiduotų pinigus, bei mobiliojo ryšio telefoną, bei pagrasino jam. Pasakė, jeigu neatiduos, tai jis jį papjaus. Jis išsigando, kad jis gali jį papjauti ir atidavė jam mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z3“, 600 eurų vertės, bei 50 eurų grynais pinigais. Po to „čigonas“ išlipo, paliko raktą nuo užvedimo spynelės ant sėdynės ir pasišalino į taborą. Iš viso dėl įvykio jam padaryta 650 eurų turtinė žala (b. l. 36-37). Nukentėjusysis Ž. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b. l. 41-46).

2015 m. lapkričio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis Ž. V. atpažino L. B. kaip asmenį, kuris 2015 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., jį apiplėšė (b.l. 47-49).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis L. B., turėdamas iš anksto sugalvotą sumanymą įvykdyti plėšimus, panaudojant peilį, kurį turėjo su savimi, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, kaltinime nurodytu laiku suklaidinęs (apgavęs) nukentėjusiuosius A. K. ir Ž. V., kad kaltinamajam reikalinga pagalba jį pavežti namo (link taboro), akivaizdžiai iš pradžių parodęs nukentėjusiems jo turimą peilį (kurio dydis bei pagaminimo medžiaga nėra svarbios aplinkybės), pareikalavo iš nukentėjusiųjų, be kita ko, dar gąsdindamas juos žodžiu, atiduoti jų turimas pinigines lėšas ir mobiliuosius telefonu. Tokiu būdu jis 2015 m. spalio 29 d., apie 15.00 val., prie namo, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, būdamas automobilyje „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudodamas peilį, plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z2“, 717,13 vertės, ir 10 eurų, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Be to, L. B. 2015 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., Metalo g. 8, Vilniuje, būdamas automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudodamas peilį, plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam Ž. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z3“, 600 eurų vertės, 50 eurų, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. B., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du pavojingi nusikaltimai, susiję su peilio panaudojimu, siekiant užvaldyti svetimą turtą), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, sunkūs, iš anksto sugalvoti, tyčiniai nusikaltimai), šių nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų), jų įvykdymo aplinkybes (grasindamas peiliu bei gąsdindamas žodžiu plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas 5 kartus, tarp jų praeityje jau 3 kartus teistas už plėšimą, naujas veikas padarė netrukus po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (b. l. 111-117), baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, nuobauda galiojanti (b. l. 118-119), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 127), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 128), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 129), iki suėmimo niekur legaliai nedirbo, paskutinį kartą dirbo pataisos namuose 2007 metais (b. l. 120), pagal jo paaiškinimą, turi sugyventinę, vaikų neturi. Be to, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis L. B. nuo pat pirmosios apklausos iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje laisva valia visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, neneigė jų esminių aplinkybių ir nurodė, jog nuoširdžiai dėl to gailisi, gėdijasi tokio savo elgesio (vertina jį kritiškai), norėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau iki šiol negalėjo to padaryti, nes buvo suėmime ir negalėjo dirbti (BK 59 str. 1 d. 2 p.); taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis nelaikytinas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, kadangi naujas nusikalstamas veikas padarė jau esant išnykusiam teistumui.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, skirtina bausmė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, nustatant vidurkio dydžio bausmes, t. y. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtina 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaltinamajam paskiriant subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis L. B. visiškai prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam L. B. paskirtina galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenimis, kaltinamajam L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, to paties teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi palikta galioti paminėta teismo nutartis ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d. (b. l. 93-95, 101-104). Paminėta kardomoji priemonė nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pareiškė 727,13 Eur dydžio civilinį ieškinį, o nukentėjusysis Ž. V. – 650 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl L. B. neteisėtais veiksmais jiems padarytos turtinės žalos (b. l. 28, 52). Šiuos ieškinius teisminio nagrinėjimo metu civiliniai ieškovai palaikė, juos pripažino kaltinamasis, byloje yra duomenys, patvirtinantys šių civilinių ieškinių pagrįstumą, dėl pareikštų reikalavimų dydžio byloje ginčas nekilo, todėl, teismo vertinimu, pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir visiškai patenkintini (b. l. 12-17, 50-51).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (dėl A. K. apiplėšimo), ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (dėl Ž. V. apiplėšimo), ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, L. B. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti jam subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir L. B. skirti galutinę 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 22 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2015 m. gruodžio 17 d.) išbūtą laiką.

Kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Patenkinti A. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš L. B. A. K. 727,13 (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 13 centų) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti Ž. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš L. B. Ž. V. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė