Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Jurga Prižgintienė, T. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Kasacinio teismo praktika taip pat sako, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Tokie duomenys yra patvirtinami įrodymais. Notaro pareiga patikrinti faktą reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. F. (toliau – palikėjas). Įpėdinė I. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė palikimą, pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, po tėvo M. F., mirties. Taip pat palikimą yra priėmusi mirusiojo sutuoktinė T. D., sūnus Vl. F. Paveldėjimo byloje yra pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. antstolės A. Rimaitės – Žičkuvienės padėjėjo atliktas paveldimo turto apyrašas, kuriame nurodytas palikimą sudarantis turtas: garažas, transporto priemonė, piniginės lėšos, kreditorinis reikalavimas. Paveldėjimo byloje yra gautas pergyvenusios sutuoktinės T.D. 2021-09-14 pareiškimas ir prašymas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pagal NĮ 50 straipsnio 1 dalį į pinigines lėšas, įgytas santuokos metu su mirusiuoju M. F. T.D. įgalioto asmens P. M. prašymu buvo parengti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektai. Paveldėjimo teisės liudijimo projekto pastabose nurodyta, kad į ½ dalį piniginių lėšų bus išduotas Nuosavybės teisės liudijimas pagal NĮ 50 straipsnio 1 dalies pergyvenusiai sutuoktinei T.D., pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, turtas, įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Parengtus dokumentų projektus notarė nusiuntė pareiškėjai ir T. D. atstovui P. M. susipažinimui. Pareiškėja notarę elektroniniu paštu informavo, kad nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiai sutuoktinei į pinigines lėšas, nurodė, kaip turi būti paveldimas turtas ir kaip paveldimas turtas turi būti padalintas. Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė Jurga Prižgintienė 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nurodė, kad pareiškėja nėra sudariusi su kita įpėdine dėl paveldėto turto pasidalinimo sutarties pasirašymo, tarp šalių yra ginčas dėl paveldimo turto, todėl atsisakė rengti paveldėto turto pasidalinimo sutartį.

Taigi, ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol neišspręstas ginčas tarp įpėdinių dėl paveldėto turto pasidalinimo, notarė turi pagrindą abejoti dėl šio fakto. Nagrinėjamu atveju įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame 2022 m. gegužės 6 d. nutarime nurodytus atsisakymo išduoti pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikimo dalį, argumentus, teismas sprendžia, kad 2022 m. gegužės 6 d. notarės atsisakymas pareiškėjai išduoti prašomą liudijimą buvo pagrįstas.

Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamo nutarimo priėmimo dienai, susitarimo tarp įpėdinių projektas notarei pateiktas nebuvo, o pateiktas tik teismui kartu su skundu dėl notarės veiksmų. Tokiu būdu matyti, jog nutarimo priėmimo dieną notarė pagrįstai konstatavo tarp įpėdinių esant ginčą. Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų atmetamas.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Notarė byloje išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos I. B. skundą dėl notaro veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.